- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- I-2925-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01151-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Advokatai
- Evaldas Onaitis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. padavė teismui skundą (b. l. 1–4), prašydamas panaikini Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2015-01-22 sprendimą Nr. (23.21-08)-320A-1094 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Sprendimas pasirašytas ne Inspekcijos viršininko, bet Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus IV poskyrio vedėjo G. B., tačiau jame nėra nurodyta, ar šiam asmeniui tokia teisė suteikta. Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų, nes yra nemotyvuotas, nenurodytas faktinis sprendimo pagrindas. Iš sprendimo nėra aišku, kokiais mokesčių administratoriaus sprendimais yra apskaičiuota 121 635,79 eurų dydžio nepriemoka ir, kada baigėsi terminas pareiškėjui sumokėti išieškomas mokesčių sumas. Be to, Inspekcija nemotyvavo pasirinkto mokesčių išieškojimo būdo.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–17) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad teisė Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus IV poskyrio vedėjui G. B. pasirašyti sprendimus dėl nepriemokų išieškojimo suteikta Inspekcijos viršininko 2014-03-31 įsakymu Nr. V-96. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 81 str. 1 d., mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Nesumokėjus mokesčio, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti mokestį MAĮ 105 str. nustatytais terminais ir tvarka. Prieš priimdama ginčijamą sprendimą, Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 89 str., 2014-10-09 e.portale išsiuntė pareiškėjui raginimą Nr. (23.31-08)-464-802 per 20 dienų nuo jo gavimo dienos sumokėti 121 617,42 eurų skolą valstybės biudžetui. Šis raginimas pareiškėjui buvo išsiųstas ir registruotu laišku, kuris jam įteiktas 2014-10-23. Portale „Mano VMI“ raginimas perskaitytas 2014-12-11. Kadangi per raginime nustatytą terminą pareiškėjas mokestinės nepriemokos nesumokėjo, Inspekcija priėmė sprendimą ją išieškoti iš turto. Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad pareiškėjas žinojo visas aplinkybes, susijusias su mokestinės nepriemokos apskaičiavimu, bei apie pareigą ją sumokėti. Mokesčių administratoriui suteikta teisė pasirinkti mokestinės nepriemokos išieškojimo būdą. Priimtas sprendimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, kurie nustatyti Inspekcijos viršininko 2003-01-14 įsakymu Nr. V-11.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-1790-281/2013) nustatyta, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių AVMI) atliko mokestinį patikrinimą dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – FAPM) ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) už laikotarpį nuo 2000-01-01 iki 2004-12-31 ir surašė 2008-11-14 patikrinimo aktą Nr. 6334-05-10-222, kuriame papildomai apskaičiavo 519 000 Lt FAPM, 337 402 Lt FAPM delspinigių, 65 800 Lt GPM, 30 558 Lt GPM delspinigių. Šiaulių AVMI 2008-12-18 sprendimu Nr. 14.4-104-62 patvirtino minėtą patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti papildomai apskaičiuotas sumas, taip pat paskyrė 155 700 Lt FAPM baudą ir 19 740 Lt GPM baudą (Komisijos byla, b. l. 66-70). Inspekcija 2009-03-20 sprendimu Nr. 68-73 patvirtino Šiaulių AVMI 2008-12-18 sprendimą Nr. 14.4-104-62. Nesutikdamas su šiais sprendimais, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs mokestinį ginčą, 2009-09-14 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-09-20 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-438-1103/2010, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas 2012-06-21 Šiaulių AVMI pateikė prašymą atleisti jį nuo 615 552 Lt delspinigių ir 175 440 Lt baudų. Šiaulių AVMI 2012-07-23 sprendimu Nr. 44.4-36-14 neatleido pareiškėjo nuo 175 440 Lt baudų ir 615 553,32 Lt delspinigių mokėjimo. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas 2012-08-08 kreipėsi į Inspekciją, kuri 2012-09-13 sprendimu Nr. 68-167 patvirtino Šiaulių AVMI 2012-07-23 sprendimą Nr. 44.4-36-14. Pareiškėjas padavė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Vyriausybės, kuri 2012-12-10 sprendimu Nr. S-213(7-202/2012) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – patvirtino Inspekcijos 2012-09-13 sprendimo Nr. 68-167 dalį, kuria pareiškėjas neatleistas nuo 155 700 Lt FAPM baudos ir 19 740 Lt GPM baudos mokėjimo, bei pakeitė šio sprendimo dalį, atleisdama pareiškėją nuo 278 573,30 Lt FAPM delspinigių ir 29 203,36 Lt GPM delspinigių mokėjimo.
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2013-07-08 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1790-281/2013, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Administracinę bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-02-27 nutartimi paliko pirmosios instancijos sprendimą nepakeistą.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui portale ,,MANO VMI“ 2014-10-09 buvo išsiųstas 2014-10-09 raginimas Nr. (23.31-08)464-802 per 20 dienų sumokėti 419 920,65 Lt mokestinę nepriemoką (b. l. 22–23, 24, 25). Šį raginimą pareiškėjas perskaitė 2014-12-11 (b. l. 26).
Praėjus raginime nustatytam terminui, Inspekcija priėmė 2015-01-22 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.21-08)-320A-1094 (b. l. 19–20).
Su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutinka, todėl prašo teismą jį panaikinti. Pareiškėjo nuomone, sprendimas priimtas nekompetentingo asmens, neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes nėra aišku, kokiais mokesčių administratoriaus sprendimais yra apskaičiuota išieškoma mokestinės nepriemokos suma. Be to, pareiškėjo nuomone, toks sprendimas negalėjo būti priimtas, nes tarp pareiškėjo ir Inspekcijos buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kurios įvykdymo terminas nebuvo pasibaigęs.
Pagal MAĮ 89 str. 1 d. 1 p., mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administracijos sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis.
MAĮ 105 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas šioje įstatymų nuostatoje nustatytų pagrindų, t. y. jei: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas MAĮ 81 str. 2 ir 4 d. nustatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. MAĮ 105 str. 2 d. nustatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
Iš ginčijamo sprendimo priedo Nr. 1 matyti, kad jame nurodytą išieškomą mokestinės nepriemokos sumą sudaro: 1) mokesčių administratoriaus atlikto mokestinio patikrinimo metu skirta 4 596,09 Eur GPM ir 41 485,39 Eur FAPM bauda bei apskaičiuoti 7 103,74 Eur GPM ir 67 767,39 Eur FAPM delspinigiai; 2) pagal mokesčių mokėtojo 2013-09-12 pateiktą deklaraciją už 2012 metų mokestinį laikotarpį apskaičiuoti 11,30 Eur GPM ir 1,56 Eur GPM delspinigiai; 3) pagal Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2014 metus apskaičiuotas 663,52 Eur nekilnojamojo turto mokestis (toliau – NTM) ir 3,20 Eur NTM delspinigiai; 4) pagal Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2013 metus apskaičiuoti 3,60 Eur NTM delspinigiai (b. l. 19–21).
Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, anksčiau teismo nurodytas faktines aplinkybes bei atsakovės paaiškinimus, konstatuotina, kad iš ginčijamo sprendimo yra aišku, kokiais mokesčių administratoriaus sprendimais ir kokiu pagrindu buvo apskaičiuota išieškotinos mokestinės nepriemokos suma. Sprendime nurodyta 4 596,09 Eur GPM ir 41 485,39 Eur FAPM baudos bei 7 103,74 Eur GPM ir 67 767,39 Eur FAPM delspinigių mokestinė nepriemoka susidarė pasibaigus kilusiam mokestiniam ginčui ir atsisakius atliesti pareiškėją nuo nurodyto dydžio GPM ir FAPM baudų ir delspinigių.
Ginčydamas Inspekcijos 2015-01-22 sprendime nurodytų sumų teisingumą, pareiškėjas turėjo pateikti savo argumentus patvirtinančius objektyvius duomenis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas pateikė Inspekcijos 2016-06-03 pranešimą, tačiau įvertinęs nurodytame pranešime esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad jis nepaneigia ginčijamame sprendime nurodytų sumų teisingumo. Priešingai, Inspekcijos 2016-06-03 pranešime nurodytos sumos atitinka Inspekcijos 2015-01-22 nurodytas GPM, FAPM bei šių mokesčių delspinigių sumas. Teismas pažymi, kad 2016-06-03 pranešime nurodytos bendra GPM ir GPM delspinigių suma, t. y. apskaičiuota tiek atlikus pareiškėjo mokestinį patikrinimą, tiek pagal 2013-09-12 pateiktą GPM deklaraciją.
Kita vertus, teismas sutinka su pareiškėjo atstovo argumentais, kad mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo išieškoti NTM už 2014 metus.
Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo 12 str. 4 d. nustatyta, kad mokesčio mokėtojai atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą tarifą, deklaraciją vietos mokesčių administratoriui pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 dienos, o mokesčio už kitą nekilnojamąjį turtą – iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė patvirtino, kad NTM už 2014 metus pareiškėjas turėjo sumokėti iki kitų kalendorinių metų vasario 1 d.
Kartu su skundu teismui pareiškėjas pateikė mokėjimo dokumento nuorašą, patvirtinantį, kad 2014-12-16 į Inspekcijos surenkamąją sąskaitą buvo sumokėtas 663,52 Eur (2 291 Lt) NTM už 2014 metus. Vadinasi, mokestinę prievolę pareiškėjas įvykdė laiku, todėl Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo išieškoti 663,52 Eur NTM ir 3,20 Eur NTM delspinigius. Šias teismo išvadas patvirtina ir Inspekcijos 2016-06-03 pranešimas, kuriame 663,52 Eur NTM suma nėra nurodyta. Kaip patvirtino atsakovės atstovė, nuo 2015-01-22 sprendimo priėmimo pareiškėjas jokių mokestinių nepriemokų nepadengė, vadinasi, prievolę pareiškėjas buvo įvykdęs.
Pagal MAĮ 105 str. 2 d., tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
Nurodytos nuostatos patvirtina, kad atsakovė pagrįstai nusprendė išieškoti pagal mokesčių mokėtojo 2013-09-12 pateiktą deklaraciją už 2012 metų mokestinį laikotarpį apskaičiuotus 11,30 Eur GPM ir 1,56 Eur GPM delspinigius, kadangi metinę GPM deklaraciją už 2012 metus pareiškėjas pateikė tik 2013-09-12, nors pateikti deklaraciją ir sumokėti GPM turėjo iki 2013-05-01.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamą sprendimą, nes nebuvo pasibaigęs tarp jo ir Inspekcijos sudarytos 2013-04-15 mokestinės paskolos sutarties vykdymo terminas. Šie pareiškėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti, kadangi mokestinės paskolos sutartis buvo sudaryta ne dėl pareiškėjui apskaičiuotų GPM ir FAPM baudų bei delspinigių, bet dėl, atlikus mokestinį patikrinimą, apskaičiuoto GPM ir FAPM, t. y. dėl sumų, kurios yra patvirtintos galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-20 nutartimi.
Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas priimtas neįgalioto asmens, t. y. ne Inspekcijos viršininko.
Atsakovė pateikė teismui Inspekcijos viršininko 2014-03-31 įsakymą Nr. V-96 ,,Dėl įgaliojimų suteikimo“, galiojantį iki 2015-03-31, pagal kurio 1.16.7.9 p., Inspekcijos Nepriemokų organizavimo skyriaus IV poskyrio vedėjui G. B. suteikta teisė pasirašyti sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 27–30).
Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai yra įtvirtinti MAĮ 106 str., kuris suteikia teisę Inspekcijai nuspręsti dėl efektyviausio ir optimaliausio būdo išieškoti mokesčių mokėtojo mokestines nepriemokas. Teismo vertinimu, Inspekcija neprivalo motyvuoti, kodėl buvo pasirinktas tam tikras mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdas.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas prašė stabdyti administracinę bylą, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-10179-463/2016, kurioje ginčas yra kilęs dėl priverstinio išieškojimo senaties termino. Teismas pareiškėjo atstovo prašymo netenkino, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo išspręstas pareiškėjo paduoto skundo priėmimo klausimas.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad teismas 2016-12-12 nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą (administracinė byla Nr. I-10179-463/2016), tačiau tai nesudaro pagrindo stabdyti šią bylą. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-09-15 sprendime, sprendžiant dėl ginčo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, buvo konstatuota nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė, t. y., kad galutinis ir neskundžiamas sprendimas, pagal kurį pareiškėjui atsirado prievolė mokėti apskaičiuotus FAPM ir GPM baudas bei delspinigius, priimtas 2014-02-27 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą. Teismas taip pat pažymi, kad priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas nebūtų praleistas, net ir tuo atveju, jei būtų skaičiuojamas nuo 2010-09-20, kaip nurodė pareiškėjas.
Įvertinęs MAĮ 107–108 str. nuostatas, reglamentuojančias mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties termino eigos skaičiavimą, teismas konstatuoja, kad abejonių, jog ginčijamas sprendimas priimtas nepraleidus 5 metų priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties termino, nėra.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies patenkinti pareiškėjo skundą, t. y. panaikinti Inspekcijos 2015-01-22 sprendimo Nr. (23.21-08)-320A-1094 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dalį, kuria nuspręsta iš pareiškėjo turto išieškoti 663,52 Eur NTM ir 3,20 Eur NTM delspinigius už 2014 metų mokestinį laikotarpį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 ir 2 p., 132 ir 134 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-01-22 sprendimo Nr. (23.21-08)-320A-1094 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dalį, kuria nuspręsta iš A. G. turto išieškoti 663,52 Eur nekilnojamojo turto mokestį ir 3,20 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigius už 2014 metų mokestinį laikotarpį.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.