- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- I2-2098-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11564-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- K. M., V. B.
- Atsakovas
- Ž. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Dalė Peckutė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovų Ž. V. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ atstovei M. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. B. ir K. M. skundą atsakovams Ž. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos V. B. ir K. M. patikslintu skundu prašo: panaikinti Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ įrašą atsakingų asmenų už kapavietės priežiūrą žurnale, kad už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini)Romainių kapinėse yra atsakinga Ž. V.; panaikinti Kauno miesto savivaldybės 2017-11-07 Leidimą laidoti Nr. LL-2385 J. A. M. I Romainių kapinėse kvartale (duomenys neskelbtini); panaikinti Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 2018-09-26 kapavietės tvarkymo darbus leidžiantį dokumentą Nr. KS-880 „Kapinių infrastruktūros ir komunikacijų naudojimas, mišrių komunalinių atliekų tvarkymas, vykdant statinių statybos (rekonstravimo) darbus kapinėse“ (patikslintame skunde padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant dokumento datą 2017-11-07); įpareigoti atsakovę Ž. V. iškasti urną su J. A. M. pelenais palaidotą kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini)Romainių kapinėse ir atstatyti statinius - tvorelę, dekoratyvinį rombą, suolelį, buvusius iki kapavietės pakeitimo per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; neatlikus šių veiksmų laiku, priteisti po 20 Eur baudos už kiekvieną pavėluotą dieną; priteisti pareiškėjoms V. B. ir K. M. iš atsakovės Ž. V. po 1000 Eurų kiekvienai patirtai neturtinei žalai atlyginti (2 t. b. l. 23-27).
Pareiškėjos patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjos ir jų atstovė paaiškino, kad jos yra A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), dukros ir B. L., mirusios (duomenys neskelbtini)., anūkės. B. L. ir A. L. yra palaidoti I Romainių kapinėse, Kaune. Pareiškėjos kelis kartus per metus lanko mirusiųjų kapus, juos tvarko, puošia gėlėmis. Kapavietėje stovėjo paminklas, pastatytas mirus B. L., jį pastatė mirusiosios sūnus A. L.. Kapavietė buvo aptverta teracine tvorele, viduryje buvo dekoratyvinis rombas, o dešinėje pusėje pastatytas suolelis.
2017 metų rudenį pareiškėja V. B. ir jos dukterėčia D. M., atėjusios lankyti artimųjų kapų, pamatė kapavietės dešinėje pusėje mažą kauburėlį su gėlėmis. Jokios lentelės su palaidoto asmens vardu ir pavarde nebuvo. Pagal kauburėlio dydį jos suprato, kad neseniai yra palaidota urna su pelenais. 2018 metų pavasarį ir vasarą jokių pokyčių kapavietėje nebuvo. Tačiau 2018 metais prieš Vėlines rado kapavietę pertvarkytą, paminklas jų senelei B. L. ir tėvui A. L. perstatytas į kitą vietą - iš kapavietės vidurio perstatytas į kairę pusę, nerado buvusios tvorelės, rombo ir suolelio. Kapavietės ribos sumažintos ir paslinktos į dešinę, naujai išbetonuoti pamatai, ant jų užklota akmeninė tvorelė, dešinėje kapavietės pusėje pastatyta paminklinė lenta su įrašu, kad čia palaidotas J. A. M..
Pareiškėjų prižiūrimoje ir tvarkomoje artimųjų kapavietėje buvo ne tik palaidota urna su nepažįstamo, svetimo žmogaus pelenais, bet .pakeista ir pati kapavietė. Išardytas kapavietės pamatas, buvęs sklypo plotas 3x3 m sumažintas, naujai suformuota mažesnio ploto kapavietė, naujai subetonuoti pamatai ir ant jų sumontuota tvorelė, kapavietėje pastatyta nauja paminklinė lenta, išpjauta 1976 metais V. B. sodinta sidabrinė eglė. Kapavietės viduryje yra palaidota pareiškėjų močiutė B. L., o jų tėvas A. L. palaidotas kapavietės kairėje pusėje. Sumažinus kapavietės plotą ir ją susiaurinus, A. L. palaidojimo vieta liko už kapavietės ribų ant takelio.
Tik vėliau pareiškėjos sužinojo, jog 2017-05-05 atsakovė Ž. V. parašė prašymą Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“, kuriame nurodė, kad po jos močiutės G. L. mirties, kapavietę tvarkė jos mama V. L., tačiau mama dėl sveikatos to daryti negali ir prašė kapavietės priežiūrą perrašyti jai. Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ žurnale įrašyti atsakingu už kapavietės tvarkymą svetimą asmenį, nesusijusį jokiais giminystės ryšiais su kapavietėje palaidotais asmenimis, neturėjo jokio teisinio pagrindo.
Pažymėjo, jog Ž. V. 2017-10-20 pateikė prašymą palaidoti tėvą jos prižiūrimoje kapavietėje, tačiau Leidimas laidoti Nr. LL-2385 buvo išduotas tik po 18 dienų, t. y. 2017-11-07. Taigi, urna su mirusiojo palaikų pelenais buvo palaidota neturint išduoto Leidimo laidoti. Atsakovė, palaidojusi urną kape, neįrengė kapo vietą žyminčio laikino ženklo, kuriame turi būti nurodytas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos.
Pareiškėjų nuomone, Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ išduotas 2018-09-26 statybos darbus leidžiantis dokumentas Nr. KS-880 „Kapinių infrastruktūros ir komunikacijų naudojimas, mišrių komunalinių atliekų tvarkymas, vykdant statinių statybos (rekonstravimo) darbus kapinėse“, taip pat yra neteisėtas ir naikintinas.
Minėtais veiksmais atsakovė Ž. V. paniekino tradicijas, kurias pareiškėjos puoselėjo. Nepagarbus elgesys su palaidotų artimųjų palaikais nesuderinamas su gerais papročiais ir morale. Pareiškėjos patyrė dvasinį sukrėtimą, radusios svetimo žmogaus pastatytą paminklinę lentą, sumažintą kapavietę. Iki šiol patiria nuoskaudą ir liūdesį, neįpranta prie pakeistos kapavietės, todėl prašo priteisti po 1000 Eur kiekvienai neturtinei žalai atlyginti. Prašo patikslintą skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Aatskaovė. Ž. V. atsiliepimuose į patikslintą skundą (1 t., b. l. 87-92, 2 t., b. l. 43-50) nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad skundu nesutinka. Nurodė, jog atsakovei A. L. ir G. L. buvo vieninteliai seneliai. Mirus B. G. ((duomenys neskelbtini) m.), ją palaidojo, kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini)Romainių kapinėse (toliau – ir Kapavietė). Kapaviete rūpinosi ir ją prižiūrėjo B. G. sūnus A. L.. Mirus A. L. ((duomenys neskelbtini) m.) Kapaviete rūpinosi atsakovės močiutė, t. y. mirusio A. L. žmona G. L., mama ir J. A. M. (atsakovės tėvai). Taigi, po pareiškėjų tėvo mirties 1(duomenys neskelbtini)m. už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu buvo jo žmona, t. y. atsakovės močiutė G. L., po jos mirties Kapavietės priežiūra rūpinosi tiek atsakovė, tiek jos tėvai, tiek sutuoktinis. Atsakovė 2017-05-05 pateikė prašymą dėl Kapavietės priežiūros ir Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale ji yra įrašyta už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Pareiškėjos niekada nesiekė tapti atsakingais asmenimis už ginčo Kapavietės priežiūrą.
Pagal Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių (toliau – ir Kauno miesto kapinių tvarkymo taisyklės) 41 punktą, jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtoju, nurodydami keistinus už kapavietę atsakingo asmens duomenis, nurodytus Taisyklių 40 punkte. Šiuo atveju po atsakovės močiutės G. L. mirties nei vienai iš pareiškėjų nesikreipus, o atsakovei išreiškus norą tapti atsakingu asmeniu už jos prižiūrimą bei tvarkomą Kapavietę, jai suteikus Kapavietės prižiūrėtojos teises, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.
Atsakovė, būdama paskirta atsakingu asmeniu už Kapavietės priežiūrą, po jos tėvo J.A. M. mirties, žinodama, kad tėvas norėjo būti palaidotas būtent šioje Kapavietėje, 2017-10-20 kreipėsi su prašymu jos prižiūrimoje Kapavietėje leisti palaidoti tėvą J.A. M.. Pareiškėjos, kaip jau minėta, nei teisiškai, nei faktiškai niekada nebuvo už Kapavietę atsakingais asmenimis, todėl jų rašytinio sutikimo dėl savo tėvo J. A. M. laidojimo atsakovė ir Leidimą laidoti išdavusi institucija gauti neprivalėjo.
Pažymėjo, jog pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad Kapavietėje palaidotas svetimas ir joms nepažįstamas asmuo, nėra tokia gyvybiškai svarbi aplinkybė, kad sudarytų protingą ir proporcingą pagrindą perkelti urną su J.A. M. pelenais į kitą kapavietę, juo labiau kad šeimos kapavietėje gali būti laidojami ne tik šeimos nariai. Kapinių tvarkymo taisyklių 22 punktas nedraudžia šeimos kapavietėje laidoti ne tik artimuosius giminaičius. Urnos perlaidojimas pažeistų protingumo, proporcingumo principus, moralines vertybes, prieštarautų geriems papročiams ir pažeistų pagarbos mirusiųjų ramybei nuostatas.
Reikalavimas atstatyti kapavietės statinius - tvorelę, dekoratyvinį rombą, suolelį, yra nepagrįstas, kadangi kapavietėse esantys statiniai ir želdiniai, kai jie nustatyta tvarka įregistruoti kapinių prižiūrėtojo Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale, yra už kapavietės priežiūrą atsakingų asmenų nuosavybė.
Pareiškėjos nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Kapavietė buvo sumažinta, kad jų tėvo palaikai yra likę už jos ribų. Akivaizdu, kad atsakovė jokios žalos pareiškėjoms nepadarė, jokių savavališkų veiksmų neatliko. Prašė patikslintą skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ su patikslintu skundu nesutinka, atsiliepimuose į skundą (1 t., b. l. 173-180, 2 t. b. l. 56-61) nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punkte numatyta, kad ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Ši savivaldybių funkcija yra įgyvendinama vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklėse numatyti pagrindai skirti asmenis oficialiais kapavietės prižiūrėtojais: laidojant pirmą kartą atsakingu asmeniu tampa laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša (Taisyklių 20 p.); paskirtajam atsakingam asmeniui mirus arba dėl kitų priežasčių negalint rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra (Taisyklių 21 p.); kai kapavietė teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama neprižiūrima (Taisyklių 24 p.).
Pažymėjo, jog nuo B. G. palaidojimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki J. A. M. palaidojimo dienos ((duomenys neskelbtini)) už Kapavietės priežiūrą atsakingais asmenimis buvo paskirti tik su mirusiaisiais arba su už Kapavietės priežiūrą atsakingais asmenimis giminystės ryšiais susiję asmenys (sūnus, žmona, dukra, anūkė).
Pareiškėjų skundo motyvas, jog G. L. negalėjo būti paskirta už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, todėl vėliau atsakinga už priežiūrą neteisėtai buvo paskirta ir Ž. V., yra nepagrįstas. A. L. mirties metu ((duomenys neskelbtini)m.) galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-11-26 nutarimu Nr. 359 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės, kurios numatė, kad šeimos kapo sklype laidoti šeimos nario palaikus leidžiama kapą prižiūrinčiam šeimos nariui, o jam nesant – kitam šeimos nariui (šių taisyklių 12 p.). Taigi, A. L. mirties metu galioję teisės aktai, numatė šeimos narių (šiuo atveju sutuoktinės) paskyrimą už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu.
Pagal Kauno miesto kapinių tvarkymo taisyklių 41 punktą, jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietę atsakingo asmens duomenis, nurodytus Taisyklių 40 punkte. Taigi, mirus paskirtajam atsakingam, kitas už kapavietės priežiūra atsakingas asmuo gali būti paskirtas tik tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: raštu susitarus atsakingo asmens giminaičiams ir sutuoktiniui arba raštu susitarus kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir sutuoktiniui. Kapavietės priežiūra gali būti paskiriama ne tik kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiams, bet ir atsakingų asmenų (kapavietės prižiūrėtojų) giminaičiams. Šiuo atveju nėra ginčo, kad Ž. V. yra G. L. anūkė, todėl, kaip atsakingo už Kapavietės priežiūrą asmens giminaitė, ji galėjo būti paskirta už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu.
Taisyklės nenumato privalomo artimųjų giminaičių sutikimo. Taisyklėse numatytos alternatyvios sąlygos, kad susitarti turi arba mirusiųjų artimi giminaičiais, arba atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens artimi giminaičiai. Šiuo atveju Ž. V. pateikė savo motinos (V. L.) rašytinį sutikimą.
Pažymėjo, jog Kauno miesto kapinių tvarkymo taisyklių 42 punktas numato, kad kapavietėje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. A.tsakovė Ž. V. nuo paskyrimo už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu momento įgijo Kapavietės valdymo teisę ir turėjo teisę Kapavietėje palaidoti savo tėvą J. A. M..
Taip pat nurodė, jog asmens palaikai gali būti perlaidojami tik išimtiniais atvejais ir tai yra ultima ratio priemonė, kurios taikymo būtinumą bei pagrįstumą turi įrodyti pareiškėjos. Nesant teisės aktų pažeidimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl J. A. M. palaikų perlaidojimo.
Kapavietės statinių priežiūros tvarką reglamentuoja Kauno miesto kapinių tvarkymo taisyklių 88 punktas, kuriame nurodyta, jog statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, kapavietę prižiūrintis asmuo privalo sumokėti savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio mokestį, informuoti kapinių prižiūrėtoją ir pateikti jam kapo statinių schemą, kurioje nurodyti statinių pagrindiniai matmenys. A. Ž. V. įvykdžius visas privalomas procedūras, 2018-09-26 buvo išduotas statybos darbus patvirtinantis dokumentas. Atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas suteikia jos prižiūrėtojui teisę ne tik vienašališkai priimti sprendimus dėl palaidojimo, bet ir spręsti kitus su kapavietėje esančiais statiniais ar joje augančiais augalais susijusius klausimus. Kitaip tariant, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo gali savarankiškai nutarti ir, nepažeisdamas teisės aktų nustatytos tvarkos, atlikti savo, kaip teisėto kapavietės prižiūrėtojo, funkcijas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pareiškėjų pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti buvusio Kapavietės ploto. Pagal byloje pateiktą schemą Kapavietės plotis ir ilgis yra 3 metrai. Tokie kapavietės išmatavimai atitinka Kauno miesto kapinių tvarkymo taisyklių 46 punktą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą dėl statybos darbų padarinių šalinimo. Prašė patikslintą skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime (1 t., b. l. 188-190) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ įrašo Laidojimo ir kapinių statinių registravimo žurnale, kad už kapavietės Nr. 38-2-1 I Romainių kapinėse yra atsakinga Ž. V., 2017-11-07 Leidimo laidoti Nr. LL-2385 J. A. M. 1 Romainių kapinėse kvartale Nr(duomenys neskelbtini) ir 2018-09-26 kapavietės tvarkymo darbus leidžiančio dokumento, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)Kauno miesto I Romainių viešosiose kapinėse kapavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo palaidota B. G.. Asmuo, atsakingas už Kapavietės priežiūrą, žurnale buvo įrašytas mirusiosios sūnus A. L. (1 t., b. l. 62). Kapavietėje (duomenys neskelbtini) buvo palaidotas A. L.. Po A. L. mirties, atsakingu už kapavietę asmeniu buvo paskirta jo žmona G. L. (1 t., b. l. 63-64). Po G. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) niekas iš Kapavietėje palaidotų mirusiųjų artimųjų nesikreipė su prašymu būti paskirtais už Kapavietės priežiūrą atsakingais asmenimis. A. Ž. V.2017-05-05 pateikė prašymą dėl Kapavietės perrašymo, kuriame nurodė, kad anksčiau už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu buvo paskirta jos močiutė G. L., pastarajai mirus, jos dukra (Ž. V. motina V. L.) dėl sveikatos būklės negali prižiūrėti Kapavietės, todėl būtent Ž. V. prašo ją pripažinti atsakingu už Kapavietės priežiūrą asmeniu. (1 t., b. l. 65-73). Prašymas buvo patenkintas ir už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu buvo paskirta Ž. V.. Pastaroji 2017-10-20 atsakovei Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ pateikė prašymą dėl leidimo Kapavietėje palaidoti jos tėvą J. A. M. (1 t., b. l. 74-77). Kauno miesto savivaldybė 2017-11-07 jai išdavė Leidimą laidoti Nr. LL-2385 (1 t., b. l. 50). A. Ž. V., kaip Kapavietės prižiūrėtojai, įvykdžius visas privalomas procedūras (sumokėjus nustatytą mokestį, pateikus statinių schemą), 2018-09-26 buvo išduotas Kapavietės tvarkymo darbus leidžiantis dokumentas Nr.KS-880 „Kapinių infrastruktūros ir komunikacijų naudojimas, mišrių komunalinių atliekų tvarkymas, vykdant statinių statybos (rekonstravimo) darbus kapinėse“ (1 t., b. l. 78).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punkte numatyta, kad ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Ši savivaldybių funkcija yra įgyvendinama vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu (nuo 2017-05-05 iki 2018-09-26)). Taisyklės nustato kapinių statuso suteikimo ir keitimo, kapinių perdavimo, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ir kolumbariumų nišų skyrimo ir laidojimo joje, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų bei paslaugų atlikimo tvarką. Šios Taisyklės privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai. Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklės, patvirtintos 2010-07-23 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-474, taip pat nustato Kauno miesto kapinių įrengimo ir jų panaikinimo, kapinių statuso suteikimo, keitimo ir draudimo laidoti, kapinių perdavimo, kapinių ir laidojimo vietų tvarkymo, leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių tvarkymo, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų bei paslaugų atlikimo tvarką. Šios Taisyklės privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai.
Dėl už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens paskyrimo
Pareiškėjos prašo panaikinti Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ įrašą Laidojimo ir kapinių statinių registravimo žurnale, kad už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini)
Romainių kapinėse yra atsakinga Ž. V..
Taisyklėse numatyta asmenų paskyrimo kapavietės prižiūrėtojais tvarka ir sąlygos. Sistemiškai aiškinant šias Taisyklių nuostatas, akivaizdu, jog atsakingais už kapavietę asmenimis gali būti: laidojant pirmą kartą, laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša (Taisyklių 20 p.); paskirtajam atsakingam asmeniui mirus arba dėl kitų priežasčių negalint rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra (Taisyklių 21 p.) (šiuo pagrindu atsakingu už kapavietės priežiūra asmuo gali būti paskirtas tik tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: raštu susitarus atsakingo asmens giminaičiams ir sutuoktiniui arba raštu susitarus kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir sutuoktiniui); asmuo, kuriam nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę (Taisyklių 24 p.).
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad po B. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki J.A. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) už Kapavietės priežiūrą atsakingais asmenimis buvo paskirti tik su mirusiaisiais arba su už Kapavietės priežiūrą atsakingais asmenimis giminystės ryšiais susiję asmenys. Po B. G. mirties atsakingu už Kapavietės priežiūrą paskirtas A. L. (B. G. sūnus); po A. L. mirties atsakingu už Kapavietės priežiūrą paskirta G. L. (A. L. žmona); po G. L. mirties atsakingu už Kapavietės priežiūrą paskirta Ž. V. (G. L. anūkė). Pastaroji atsakinga už Kapavietės priežiūrą buvo ir J. A. M. mirties momentu ir yra atsakinga iki šiol.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. L. mirties metu ((duomenys neskelbtini)m.) galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-11-26 nutarimu Nr. 359 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės, kurių 12 punktas numatė, jog šeimos kapo sklype laidoti šeimos nario palaikus leidžiama kapą prižiūrinčiam šeimos nariui, o jam nesant – kitam šeimos nariui. Taigi, mirus Kapavietės prižiūrėtojui A. L. ir nebelikus už Kapavietę atsakingo asmens, teisėtai ir pagrįstai už kapavietės priežiūrą atsakinga buvo paskirta A. L. žmona G. L..
Pagal Kauno miesto kapinių tvarkymo taisyklių 41 punktą, jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietę atsakingo asmens duomenis, nurodytus Taisyklių 40 punkte.
Taigi, Kapavietės priežiūra gali būti paskiriama ne tik kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiams, bet ir atsakingų asmenų (kapavietės prižiūrėtojų) giminaičiams. Šiuo atveju Ž. V. yra G. L. anūkė, todėl ji, kaip atsakingo už Kapavietės priežiūrą asmens giminaitė, galėjo būti paskirta už Kapavietę atsakingu asmeniu ir tam nebuvo reikalingas pareiškėjų sutikimas.
Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad po A. L. (pareiškėjų tėvo) mirties ((duomenys neskelbtini)m.) pareiškėjos norėjo ir siekė tapti už Kapavietės priežiūrą atsakingais asmenimis. Be to, oficialiai neatsakingiems už kapavietės priežiūrą asmenims nėra ribojama teisė rūpintis kapavietės priežiūra ir ją tvarkyti. Byloje nėra ir duomenų, kad pareiškėjoms yra ribojama jų teisė prižiūrėti ir lankyti Kapavietę.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Ž. V., kaip asmuo giminystės ryšiais susijusi su mirusiu už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu (G. L.), teisėtai buvo paskirta už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, todėl šis skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl Leidimo laidoti panaikinimo ir įpareigojimo iškasti urną
Pareiškėjos taip pat prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės 2017-11-07 Leidimą laidoti Nr. LL-2385 J. A. M. 1 Romainių kapinėse kvartale Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50).
Kauno miesto kapinių tvarkymo taisyklių 42 punktas numato, kad kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Šiuo atveju Ž. V., kaip atsakinga už Kapavietės priežiūrą asmuo, pripažįstama faktine ginčo kapavietės valdytoja, turinčia išvestinę valdymo teisę. Jos valdymo teisė atsirado administracinio akto, įforminto įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, pagrindu. K. Ž. V. teisėtai buvo paskirta už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, todėl vadovaujantis Kauno miesto kapinių tvarkymo taisyklių 42 ir 50 punktais ji turėjo teisę Kapavietėje palaidoti savo tėvą J. A. M., o ginčijamas Leidimas laidoti yra išduotas pagrįstai ir teisėtai, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į ankščiau nurodytus motyvus, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą - įpareigoti atsakovę Ž. V. iškasti urną su J. A. M. pelenais palaidotą kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini)Romainių kapinėse. Pažymėtina ir tai, kad urnos perlaidojimas pažeistų protingumo, proporcingumo principus, moralines vertybes, prieštarautų geriems papročiams ir pažeistų pagarbos mirusiųjų ramybei nuostatas. Šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl leidimo atlikti kapavietės statinių statybos ar rekonstrukcijos darbus panaikinimo
Pareiškėjos prašo panaikinti Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 2018-09-26 išduotą kapavietės tvarkymo darbus leidžiantį dokumentą Nr. KS-880 „Kapinių infrastruktūros ir komunikacijų naudojimas, mišrių komunalinių atliekų tvarkymas, vykdant statinių statybos (rekonstravimo) darbus kapinėse“ (skunde padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant dokumento datą 2017-11-07) (1 t. b. l. 78).
Kapavietės statinių priežiūros tvarką reglamentuoja Kauno miesto kapinių tvarkymo taisyklių 88 punktas, kuriame be kita ko nurodyta, jog statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, kapavietę prižiūrintis asmuo privalo sumokėti Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio mokestį, informuoti kapinių prižiūrėtoją ir pateikti jam kapo statinių schemą, kurioje nurodyti statinių pagrindiniai matmenys ir kapavietės informacija – kvartalas, eilė, kapo numeris. Asmenų prižiūrimose kapavietėse pastatyti statiniai yra jų nuosavybė. Už statinių priežiūrą, jų būklę yra atsakingi statinių savininkai (90 p.).
Kauno miesto kapinių tvarkymo taisyklių 40 punkte taip pat nurodyta, jog už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo. <...> Atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę ar kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas suteikia jos prižiūrėtojui teisę ne tik vienašališkai priimti sprendimus dėl palaidojimo, bet ir spręsti kitus su kapavietėje esančiais statiniais ar joje augančiais augalais susijusius klausimus.
Taigi, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo gali savarankiškai nutarti ir, nepažeisdamas teisės aktų nustatytos tvarkos, įgyvendinti savo kaip teisėto kapavietės prižiūrėtojo funkcijas. Šiuo atveju, atsakovės Ž. V. sprendimas pakeisti Kapavietės paminklinius statinius ir realus to įgyvendinimas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu, kadangi tokią teisę jai, kaip Kapavietės prižiūrėtojai, numato minėti galiojantys teisės aktai. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, jog po atliktų statybos darbų Kapavietė buvo sumažinta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus šį skundo reikalavimą nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą - įpareigoti atsakovę Ž. V. atstatyti statinius - tvorelę, dekoratyvinį rombą, suolelį, buvusius iki Kapavietės pakeitimo per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neatlikus šių veiksmų laiku, priteisti po 20 Eur baudos už kiekvieną pavėluotą dieną. Šis skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjos taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą kiekvienai po 1000 Eur, kurią kildina iš neteisėtų Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ veiksmų, neteisėtai paskiriant atsakingą už Kapavietės priežiūrą asmenį, jam nepagrįstai išdavus Leidimą laidoti bei atlikti Kapavietės statybos ar rekonstrukcijos darbus.
Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kylą konstatavus, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) jis neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (CK 6.246–6.249 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti – neteisėtų veiksmų faktas, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjoms neturtinės žalos atlyginimą. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų fakto (CK 6.246 str.), nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, todėl pareiškėjų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturi tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
P. V. B. prašo priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 123-125).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismui šioje byloje atmetus pareiškėjų skundą, jos neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl V. B. prašymas atmestinas. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimamas atsakovių naudai, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja atsakovės Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ ir Ž. V..
Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos).
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėta nuostata suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje.
Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ prašo atlyginti iš viso 1800,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašyme (2 t., b. l. 94-95) nurodoma, kad teisines paslaugas atsakovei šioje byloje teikė Advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai advokato padėjėjas L. S.. Atsakovė pateikė banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina, kad ji realiai patyrė minėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovę byloje taip pat atstovavo įmonės darbuotoja - Teisės ir personalo vadovė M. P..
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 p., koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (5 p.).
Iš teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenų matyti, kad Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė: atsiliepimo į skundą parengimas (600 Eur), atsiliepimo į patikslintą skundą parengimas (464,64 Eur), prašymo dėl bylos atidėjimo parengimas (58,08 Eur), pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme ir baigiamųjų kalbų rengimas (600,16 Eur), atstovavimas teisme (77,44 Eur).
Vertindamas atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į atsakovės, kaip juridinio asmens, atliekančio viešojo administravimo funkcijas, vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, kadangi turi būti nustatyta, ar advokato pasitelkimas šioje byloje buvo būtinas (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-09-25 nutartį byloje Nr. AS143-375/2008). Įvertintinas ir byloje keliamo teisinio klausimo naujumas, bylos apimtis ir sudėtingumas, atsakovės pozicijos formulavimas byloje ir kitos svarbios aplinkybės.
Susipažinus su atsakovės, kaip juridinio asmens, struktūra, nustatyta, kad įmonės administracijoje dirba teisės srities darbuotoja - Teisės ir personalo vadovė M. P. (duomenys iš atsakovės interneto svetainės https://kaunokapiniuprieziura.lt/kontaktai/). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, tokio pobūdžio procesinis dokumentas, kaip prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, galėjo būti parengtas ir minėtos įmonės teisininkės, kadangi jam surašyti specializuota advokato teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas. Be to, 2020-11-03 teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, dalyvavo ne advokato padėjėjas, o įmonės atstovė M. P., todėl teismas vertina, kad atsakovės teisininkės pajėgumas atstovauti įmonę ir pirmajame teismo posėdyje, kuris vyko 2020-06-25, buvo pakankamas, nepasitelkiant advokato padėjėjo paslaugų, juolab, kad 2020-06-25 posėdžio metu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o atsakovės atstovas, advokato padėjėjas, dėl ginčo dalyko iš esmės posėdyje nepasisakė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas atmeta atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato padėjėjo pasirengimą ir atstovavimą 2020-06-25 teismo posėdyje bei prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo rengimą (iš viso 425,92 Eur).
Vis dėlto, įvertinęs bylos apimtį ir sudėtingumą, pareiškėjų skundo pobūdį ir apimtį, atsižvelgdamas į tai, kad įmonėje dirba tik viena teisininkė, teismas sutinka, kad atsakovės vidinio administravimo pajėgumas galėjo būti nepakankamas rengiant atsiliepimus į skundą ir patikslintą skundą ir šioms teisinėms paslaugoms suteikti atsakovė galėjo pagrįstai kreiptis į advokatą. Prašoma priteisti suma už atsiliepimo į pirminį pareiškėjų skundą rengimą (600,16 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio, todėl gali būti atlyginta.
Už atsiliepimo į pareiškėjų patikslintą skundą parengimą prašoma atlyginti 464,64 Eur suma. Vertindamas šios prašymo dalies pagrįstumą, teismas pažymi, jog pareiškėjos, teikdamos 2020-13-13 patikslintą skundą (2 t., b. l. 23-27), iš esmės nekeitė nei bylos pagrindo, nei dalyko, o tik iškėlė vieną papildomą reikalavimą, kuris teismo buvo laikomas neatsiejamai susijusiu su ginčo dalyku. Šiuos argumentus teismas išdėstė ir 2020-03-17 nutartyje, priimdamas patikslintą skundą (2 t., b. l. 29-30). Nors minėtoje nutartyje teismas atsakovę įpareigojo pateikti atsiliepimą į skundą, vertintina, kad iš esmės naujo atsiliepimo parengimas su visiškai naujais ar iš esmės kitokiais motyvais šioje bylos stadijoje nebuvo būtinas, kadangi pareiškėjos savo pozicijos byloje iš esmės nekeitė, o tik papildė skundo reikalavimus. Teismo vertinimu, daugelis atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytų motyvų galėjo būti ir buvo pateikiami ir atsiliepime į pirminį pareiškėjų skundą, taip pat abiejuose atsiliepimuose atkartojamos faktinės aplinkybės iš pradinio atsiliepimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, priteistina suma už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą mažintina iki 200 Eur.
Vadovaujantis jau anksčiau išdėstytais motyvais dėl bylos sudėtingumo ir atsakovės vidinio administravimo pajėgumo, teismas vertina, kad atsakovei gali būti atlygintos ir bylinėjimosi išlaidos už kvalifikuotą advokato padėjėjo pagalbą atsakovei formuluojant galutinę jos poziciją byloje, t. y. rengiant baigiamąją kalbą, kurios motyvais atsakovės atstovė M. P. vadovavosi 2020-11-03 teismo posėdyje, be to, baigiamoji kalba pateikta raštu byloje. Nurodoma, kad šios teisinės paslaugos truko (suapvalinus) 3 valandas. Prašoma atlyginti suma šioje dalyje (309,76 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto maksimalaus dydžio už tokio pobūdžio advokato padėjėjo teiktas teisines paslaugas, todėl gali būti atlyginta.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas tenkina atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš dalies ir iš pareiškėjų V. B. ir K. M. lygiomis dalimis priteistina 1109,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ naudai.
Atsakovė Ž. V. prašo atlyginti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 109-110), kurias sudaro atsiliepimo į pirminį pareiškėjų skundą parengimas (484 Eur) ir atsiliepimo į patikslintą skundą parengimas (242 Eur). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovę atstovavo advokatas Gintaras Dabkevičius. Iš pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovė šias išlaidas realiai patyrė. Prašoma priteisti suma už atsiliepimo į pirminį pareiškėjų skundą rengimą (484 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio, todėl gali būti atlyginta. Spręsdamas dėl atsakovės prašymo atlyginti 242 Eur išlaidų už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą, teismas vadovaujasi taip pačiais anksčiau išdėstytais motyvais, kaip ir spręsdamas dėl atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ prašymo atlyginti išlaidas už analogiškas teisines paslaugas, todėl bylinėjimosi išlaidų suma atsakovei Ž. V. už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą mažintina iki 100 Eur. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, atsakovei Ž. V. iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistina 584 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 - 41 straipsniais, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos. V. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjų V. B. ir K. M. lygiomis dalimis 1109,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ naudai.
Priteisti iš pareiškėjų V. B. ir K. M. lygiomis dalimis 584 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės Ž. V. naudai.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.