Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-03 · Administracinė byla Nr. I-143-18-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-03
Bylos Nr.
I-143-18-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Anatolijus Baranovas (pran.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos administracinio teismo
Kategorijos
  • 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I143 – 18/2009Procesinio sprendimo kategorija 17.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui Rimantui Zaleckiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-96 patvirtintų Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2007 metais pagal Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“ 23.4.5 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. VIII-1756 redakcija) 2 straipsnio 30 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir pareiškėjas) nagrinėja administracinę bylą pagal B. žemės ūkio įmonės skundą, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, Agentūra) 2008 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. BR6-(10.14)-14551 atmesti B. žemės ūkio įmonės paraišką paramai gauti pagal 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonių vertinimo procedūrą.

B. žemės ūkio įmonė nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo informuota, jog, vertinant pateiktą projektą „Žvejybos laivo „Ošupis“ atidavimas į metalo laužą“, buvo nustatyta, kad ji neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-96 patvirtintų Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2007 metais pagal Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“ (toliau – ir Gairės) 23.4.5 punkte nurodyto tinkamumo kriterijaus ir nėra tinkama paramai gauti. B. žemės ūkio įmonė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra neteisingai nustatė žvejybos dienų skaičių.

Atsiliepimas

Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad Žuvininkystės departamentas prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystės departamentas) 2008 m. balandžio 4 d. raštu Nr. R18-401(10.36) informavo, kad patikrinus laivo „Ošupis“ išplaukimus ir grįžimus į uostą, užregistruotus valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir įrašus Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnale bei laivo „Ošupis“ žvejybos žurnale, nustatyta, kad nuo 2005 m. kovo 28 d. iki 2006 m. kovo 28 d. laivas „Ošupis“ buvo išplaukęs į jūrą žvejybos tikslais 62 dienas, o nuo 2006 m. kovo 29 d. iki 2007 m. kovo 28 d. – 65 dienas.

Žuvininkystės departamentas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žuvininkystės departamentas nurodė, kad teikia informaciją apie tai, kiek dienų laivai žvejojo jūroje (t. y. buvo išplaukę į jūrą žvejybos tikslais), būtent apie Baltijos jūros priekrantėje žvejojančius laivus. Nurodė, kad nesutinka su B. žemės ūkio įmonės teiginiu, jog, skaičiuojant laivo „Ošupis“ žvejybos dienas, turėjo būti įskaičiuotos ir tos dienos, kai pasyvieji žvejybos įrankiai buvo palikti jūroje, o laivas „Ošupis“ tomis dienomis į jūrą išplaukęs nebuvo. 2001 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1639/2001, nustatantis Bendrijos minimalią ir išplėstinę duomenų rinkimo žuvininkystės sektoriuje programas bei nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1543/2000 taikymo taisykles (toliau – ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1639/2001), reglamentuoja žuvininkystės duomenų, kurie naudojami moksliniams tyrimams atlikti, rinkimą, o ne tiesiogiai aiškinantis žvejybos dienų skaičiavimą, siekiant gauti Europos Sąjungos paramą. Be to, šiame reglamente paaiškinta, kas yra „jūroje praleista diena“, o ne „turi būti žvejojęs jūroje“. Ši sąvoka paaiškinama Gairėse. Pagal minėtą reglamentą sąvoka „jūroje praleista diena“ naudojama skaičiuojant žvejybos pastangas. „Jūroje praleista diena“ ir „žvejybos diena“ nėra tas pats. „Žvejybos diena“ – tai kalendorinė diena, kai žvejybos laivas atlieka bent vieną žvejybos operaciją, o „jūroje praleista diena“ – tai kalendorinė diena, kai žvejybos laivas atlieka bent vieną žvejybos operaciją arba tą dieną jūroje buvo palikti pasyvieji žvejybos įrankiai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 2 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-96 patvirtintų Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2007 metais pagal Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“ 23.4.5 punktas neprieštarauja 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (2004 m. balandžio 29 d. redakcija) (toliau – ir Žuvininkystės įstatymas) 2 straipsnio 31 punktui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsniui.

Teismas nurodė, kad kyla abejonių, ar Gairių 23.4.5 punktas neprieštarauja Žuvininkystės įstatymo (2004 m. balandžio 29 d. redakcija) 2 straipsnio 31 punkto nuostatoms ir Konstitucijos 29 straipsniui. Pažymėjo, jog Gairių VIII dalyje „Projekto tinkamumo kriterijai“ 23.4.5 punkte nustatytas vienas iš atrankos kriterijų – laivas, kurį planuojama atiduoti į metalo laužą arba perorientuoti kitai nei žvejyba ne pelno (mokslinių tyrimų, švietimo ar kultūrinei) veiklai, žvejojo jūroje (t. y. buvo išplaukęs į jūrą žvejybos tikslais) ne mažiau kaip 75 dienas per kiekvieną iš dviejų paskutinių 12 mėnesių laikotarpių, buvusių iki projekto paraiškos pateikimo datos (šių laikotarpių skaičiavimo pradžia – diena prieš projekto paraiškos įregistravimo Agentūroje datą), arba buvo išplaukęs į jūrą žvejybos tikslais ne mažiau kaip 80 proc. dienų skaičiaus, kuris laivui leidžiamas pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus. Gairės parengtos inter alia vadovaujantis 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2792/1999, nustatančiu išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką (toliau – ir 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2792/1999). Šio reglamento III priedo 1.1 (a) punkte nurodyta, kad veiklos nutraukimas visam laikui gali būti taikomas tik laivams, kurie žvejojo jūroje ne mažiau kaip po 75 dienas per kiekvieną iš dviejų 12 mėnesių laikotarpių, prieš paduodant paraišką dėl veiklos nutraukimo visam laikui, arba žvejojo jūroje ne mažiau kaip 80 proc. dienų skaičiaus, kurį atitinkamam laivui leidžia galiojantys nacionaliniai reglamentai (nuo 2007 m. sausio 1 d. šis reglamentas nebegalioja; šiuo metu galioja 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (toliau – ir 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006), kuriame nebėra įtvirtintos nuostatos dėl veiklos nutraukimo ir žvejojimo jūroje dienų skaičiaus). 2001 m. liepos 25 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1639/2001 I priedo II skyriaus D dalyje įtvirtinta sąvoka „jūroje praleista diena“ – tai kalendorinė žvejybos diena, jeigu tą dieną žvejybinis laivas atlieka bent vieną žvejybos operaciją arba jeigu tą dieną jūroje buvo palikti pasyvieji žvejybos įrankiai. Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 11 d. rašte, kuriuo remiasi Žuvininkystės departamentas, nurodyta, kad parama teikiama laivams, kurie vykdė žvejybinę veiklą jūroje mažiausiai 75 dienas per kiekvieną iš dviejų laikotarpių po 12 mėnesių iki paraiškos apie visišką veiklos nutraukimą pateikimo dienos (teisėjų kolegija vertino originalų rašto tekstą anglų kalba). To, kad yra būtina, kad laivas, vykdydamas žvejybinę veiklą, privalo būti išplaukęs į jūrą ar kirtęs jūros vartus, Komisija šiame rašte neaptaria. Pagal 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 (2004 m. balandžio 29 d. redakcija) 2 straipsnio 31 punktą, žvejyba – žuvų gaudymas, laikymas ar perdirbimas ir sugautų žuvų gabenimas, nepažeidžiant teritorinės jūros leistino perplaukimo teisės ir navigacijos laisvės išskirtinėje ekonominėje zonoje. Priimant Žuvininkystės įstatymą buvo įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, inter alia anksčiau minėtas 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2792/1999. Teismas, lygindamas Žuvininkystės įstatyme įtvirtintą žvejybos sąvoką, kuri buvo įtvirtinta atsižvelgus į Europos Sąjungos teisės aktus, bei Gairėse įtvirtintą sąvoką „žvejojo jūroje (t. y. buvo išplaukęs į jūrą žvejybos tikslais)“, padarė išvadą, kad Gairėse žvejybos sąvoka yra susiaurinama, t. y. žvejyba yra griežtai siejama su laivo išplaukimu į jūrą žvejybos tikslais, ir tai lemia žvejybos dienų skaičių – šis skaičius prilyginamas laivo išplaukimo į jūrą žvejybos tikslais dienų skaičiui. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, laivo išplaukimas į jūrą yra siejamas su jūros vartų kirtimu. Teismui kilo abejonių, ar šiuo aspektu Gairių 23.4.5 punktas neprieštarauja Žuvininkystės įstatymo (2004 m. balandžio 29 d. redakcija) 2 straipsnio 31 punktui. Teismas pažymėjo, jog pagal Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Teismo manymu, Žuvininkystės įstatymo (2004 m. balandžio 29 d. redakcija) 2 straipsnio 31 punkte įtvirtinta žvejybos sąvoka platesnė, nei pateikta Gairių 23.4.5 punkte. 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2792/1999, kuriuo vadovaujantis buvo priimtos Gairės, žvejyba jūroje taip pat nėra siejama su laivo išplaukimu į jūrą. Atsižvelgus į Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, kurio didžioji dalis yra perkelta į nacionalinės teisės aktus, žvejybos diena yra siejama su tuo, kokias operacijas žvejybinis laivas atlieka. Žvejybos dienoms priskiriamos tiek dienos, kuriomis žvejybinis laivas atlieka bent vieną žvejybos operaciją, tiek dienos, kuriomis jūroje buvo palikti pasyvieji žvejybos įrankiai. Gairių 23.4.5 punkte nepagrįstai susiaurinama Žuvininkystės įstatyme pateikta žvejybos sąvoka ir taip pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas ta prasme, kad asmenys, kurie verčiasi pasyviąja žvejyba, patenka į blogesnę padėtį nei asmenys, kurie aktyviai žvejoja išplaukę į jūrą.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 9 d. nutartimi patikslino Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo 2008 m. spalio 2 d. nutartimi prašoma ištirti Gairių 23.4.5 punkto atitiktį Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 31 punktui, tačiau iš motyvuojamosios nutarties dalies yra aiškiai matyti, jog pareiškėjas prašo ištirti minėto Gairių punkto atitiktį Žuvininkystės įstatymo (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. VIII-1756 redakcija) 2 straipsnio 30 daliai. Nors 2008 m. sausio 29 d. įstatymu Nr. X-1436 Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnis buvo išdėstytas naujai, o buvusi šio straipsnio 30 dalis, apibrėžianti žvejybos sąvoką, tapo 2 straipsnio 31 dalimi, pareiškėjas prašo ištirti ginčijamos nuostatos atitiktį Žuvininkystės įstatymo (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. VIII-1756 redakcija) nuostatoms, kurios ir taikytinos byloje, o iki 2008 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. X-1436 priėmimo žvejybos sąvoką apibrėžė Žuvininkystės įstatymo (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. VIII-1756 redakcija) 2 straipsnio 30 dalis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas tikslintinas – Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimamas pareiškėjo prašymas ištirti Gairių 23.4.5 punkto atitiktį Žuvininkystės įstatymo (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. VIII-1756 redakcija) 2 straipsnio 30 daliai ir Konstitucijos 29 straipsniui.

IV.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir atsakovas, Žemės ūkio ministerija) atsiliepimu į prašymą prašo norminio administracinio akto dalį pripažinti teisėta.

Atsakovas nurodo, kad Gairės parengtos inter alia vadovaujantis 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2792/1999. Pagal šį reglamentą (3 str. 1 d., 7 str. 1 d., III priedo 1.1 (a) p., 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (toliau – ir 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002) 11 str. 1 d.) skiriamos viešosios paramos tikslas yra paties laivyno žvejybos pajėgumo (išreiškiamo laivų talpa ir variklių galia) sumažinimas. Reikalavimas, kad laivas būtų žvejojęs nustatytą dienų skaičių, yra nustatytas, siekiant, jog viešoji parama būtų skiriama tik tiems laivams, kurie aktyviai naudojo žuvų išteklius, t. y. kad jų veiklos nutraukimas visam laikui turėtų didesnį poveikį sureguliuojant žvejybos pajėgumus. Kadangi viešoji parama yra skiriama už žvejybos laivyno pajėgumo sumažinimą, bet ne už pasyviųjų žvejybos įrankių sunaikinimą, todėl dienos, kai šie įrankiai yra palikti jūroje (pagal 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 88/98 (toliau – ir 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005), 8 straipsnio 2.1 punktą tinklų panardinimo trukmė negali būti ilgesnė nei 48 valandos), į laivo žvejybos dienų skaičių neįskaičiuojamos. Be to, šios dienos nėra tiesiogiai susijusios su konkretaus žvejybos laivo aktyvumu ir todėl negali būti įskaičiuojamos į konkretaus laivo žvejybos dienų skaičių. Vadovaujantis 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (toliau – ir 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos Reglamentas (EEB) Nr. 2807/83), 2.4.1 punktu, B. žemės ūkio įmonei žvejybos laikas buvo skaičiuojamas nesusiaurinus jos teisėtų lūkesčių, atsižvelgiant į tai, kiek valandų žvejybos laivas buvo praleidęs jūroje (t. y. buvo išplaukęs žvejybos tikslais – statė ir stebėjo tinklus), plaukimo tarp žvejybos plotų ir grįžimo iš jų laiką, įskaitant ir žuvų ieškojimą naudojant hidrolokatorių. Teigia, kad į Žuvininkystės įstatyme pateiktą žvejybos sąvoką taip pat įeina ir žuvies perdirbimas laivuose. Tuomet tokie žvejybos laivai taip pat galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos paramą kaip laivai, kurie verčiasi žvejybine veikla, bet tuo atveju nebūtų užtikrintas tikrasis 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999 tikslas – sureguliuoti žvejybos pajėgumus, kadangi žvejybos laivai, vykdantys gamybinę veiklą, nedaro tiesioginės įtakos žuvų ištekliams sureguliuoti (nes žuvų nežvejoja). Taigi Gairės neprieštarauja Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje pateiktai žvejybos sąvokai, o ją tik patikslina, t. y. nustato tinkamumo kriterijus konkrečiai laivų veiklos grupei (tiems laivams, kurie aktyviai žvejojo jūroje, o ne perdirbo žuvį). Įsakymas neprieštarauja nei paminėtų Europos Sąjungos reglamentų nuostatoms, nei Žuvininkystės įstatymui, nei Konstitucijos 29 straipsniui, kadangi jis nenustato šių teisės aktų nuostatoms prieštaraujančių aktyviai žvejojančių pareiškėjų (laivų) lygiateisiškumo principų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Finansų ministerija) atsiliepimu į prašymą nurodo, kad už sritį pareiškėjo nurodytais klausimais yra atsakingas atsakovas, o ne jis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 1, 5, 6 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų 1, 7.1.2 p.), todėl prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Administracinė byla nutrauktina.

Šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo (Vilniaus apygardos administracinio teismo) prašymas dėl atsakovo (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) patvirtinto norminio teisės akto dalies (Gairių 23.4.5 p.) teisėtumo pateiktas specializuotam teismui (pareiškėjui) nagrinėjant administracinę bylą, kurioje sprendžiamas ginčas dėl B. žemės ūkio įmonės (individualios bylos pareiškėjo) teisės į Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas (paramą) pagal Lietuvos 2004 -2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“. Prašomas ištirti teisės aktas (Gairės) atsakovo priimtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. 649 (2005-04-18 nutarimo Nr. 414 redakcija), pagal kurį atsakovas, kaip šios BPD priemonės tarpinė institucija (t. y. institucija, atsakinga už jai priskirtų BPD priemonių įgyvendinimą bei priežiūrą ir paramos projektams planavimą), buvo įpareigotas, suderinus su vadovaujančiąja institucija (šiuo atveju Lietuvos Respublikos finansų ministerija), nustatyti priskirtų BPD priemonių kvietimų teikti projektų paraiškas sąlygas (nustatyti projektų atrankos kriterijus, tvirtinti projektų paraiškų formas, projektų paraiškų pildymo reikalavimus ir kitus kvietimų teikti projektų paraiškas dokumentus).

Kolegija pažymi, kad minėtos individualios bylos nagrinėjimo aspektu bylai aktualus klausimas dėl laivų veiklos nutraukimo visam laikui specialių sąlygų ir kriterijų yra sureglamentuotas specialiu Europos Sąjungos teisės aktu - 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999 III priedo 1.1 (a) punktu (pagal šį punktą, veiklos nutraukimas visam laikui gali būti taikomas tik laivams, kurie žvejojo jūroje ne mažiau kaip po 75 dienas per kiekvieną iš dviejų 12 mėnesių laikotarpių, prieš paduodant paraišką dėl veiklos nutraukimo visam laikui, arba žvejojo jūroje ne mažiau kaip 80 % dienų skaičiaus, kurį atitinkamam laivui leidžia galiojantys nacionaliniai reglamentai). Pažymėtina, kad šios 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999 nuostatos galioja ir šiuo metu (2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 103 str.).

Europos Sąjungos teisės normos (Tarybos reglamentai) yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnis, 2004-07-13 įstatymo Nr. IX-2343 redakcija). Pagal Europos Bendrijos sutarties 249 straipsnio 2 dalį, reglamentai taikomi visuotinai. Jie yra privalomi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse, nereikalaujant jokių nacionalinių jų įgyvendinimo nuostatų. Taigi Lietuvos teismai ir viešojo administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neieškodami jų nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas byloje Granaria v Produktschap voor Veevoeder (Teisingumo Teismo 1972 m. lapkričio 30 d. sprendimas Granaria v. Produktschap voor Veevoeder (18/72, Rink. 1972, p. 1163) yra nusprendęs, kad valstybės narės, nesant kitokių nuostatų Bendrijos teisėje, negali remtis nacionalinėmis priemonėmis, kurios galėtų pakeisti reglamento taikymą. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus tiesioginis 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999 III priedo 1.1 (a) punkto taikymas. Tačiau tai (šiuo atveju) yra individualią bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje situacijoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, ar pareiškėjo prašomas ištirti Gairių 23.4.5 punktas (pagal šį punktą, tinkami finansuoti pagal BPD priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu" veiklos sritį „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui" yra tie projektai, kurie atitinka bendruosius BPD priedo ir specifinius BPD priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu" veiklos srities „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui" projektų atrankos kriterijus: laivas, kurį planuojama atiduoti į metalo laužą arba perorientuoti kitai nei žvejyba ne pelno (mokslinių tyrimų, švietimo ar kultūrinei) veiklai: žvejojo jūroje (t. y. buvo išplaukęs į jūrą žvejybos tikslais) ne mažiau kaip 75 dienas per kiekvieną iš dviejų paskutinių 12 mėnesių laikotarpių, buvusių iki projekto paraiškos pateikimo datos (šių laikotarpių skaičiavimo pradžia - diena prieš projekto paraiškos įregistravimo Agentūroje datą), arba buvo išplaukęs į jūrą žvejybos tikslais ne mažiau kaip 80 proc. dienų skaičiaus, kuris laivui leidžiamas pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus) vienokiu ar kitokiu aspektu atitinka 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999 III priedo 1.1 (a) punktą, nes šis klausimas yra susijęs su 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999 III priedo 1.1 (a) punkto tiesioginiu taikymu. Tai taip pat reiškia, kad pareiškėjo nurodyta Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 30 dalis (individualiai bylai aktuali 2004-04-29 įstatymo Nr. IX-2193 redakcija), kurioje yra pateikta žvejybos sąvoka, nėra taikytina nagrinėjant minėtą individualią bylą, t. y. šiuo aspektu pareiškėjo prašomas ištirti Gairių 23.4.5 punktas negali būti pripažintas prieštaraujančiu Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 30 daliai. Pateikti argumentai iš esmės yra tinkami ir taikytini sprendžiant ir antrą pareiškėjo pateiktą klausimą dėl Gairių 23.4.5 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.

Kolegija taip pat pažymi, kad Administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) nuostatos dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla suponuoja situaciją, kai prašomas ištirti norminis administracinis aktas turėtų būti taikomas nagrinėjamoje individualioje byloje (111 str. 3 d., 112 str. 1 d.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus bei pareiškėjo prašyme pateiktus argumentus, šioje administracinėje byloje galima daryti išvadą, kad nei prašomas ištirti norminis administracinis aktas (Gairių 23.4.5 p.), nei pareiškėjo nurodyti kaip pažeisti teisės aktai (Žuvininkystės įstatymo 2 str. 30 d., Konstitucijos 29 str.) neturėtų būti tiesiogiai taikomi minėtoje individualioje byloje. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas nėra susijęs su jo nagrinėjama individualia byla. O tai yra pagrindas šią bylą nutraukti kaip nepriskirtiną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d., 101 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAnatolijus BaranovasRičardas PiličiauskasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė