Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2023 m. lapkričio 25 d. apie 00.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,56 prom. girtumas), adresu (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus ranka trenkė savo sugyventinei J. P. į veidą, tempė už plaukų bei vieną kartą ranka sudavė į nugarą, taip sukeldamas J. P. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis su J. P. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį (duomenys neskelbtini). Jie abu gyvena jų bendrame name (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 24 d. maždaug nuo 19 val. jis su draugu pas jį namuose pradėjo gerti degtinę, o J. P. gėrė sidrą. Jis su draugu dviese išgėrė apie 1,5 l degtinės, o kiek išgėrė sidro jo sugyventinė J. P., jis nežino. Baigus gerti alkoholį, jo draugas išėjo. Nežino kelinta buvo valanda. Jis sugyventinei J. P. pasakė, kad ji baigtų gerti, ir išpylė likusį sidrą. Tuomet J. P. supyko, kad jis išpylė jos sidrą, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Besibarant J. P. sudavė jam vieną smūgį į galvą. Nežino, kuo sudavė, nepastebėjo. Tuomet jis dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį J. P. į pakaušį. Po to ji iš karto paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis sėdėjo namuose ir laukė, kol atvyks pareigūnai. Atvykę pareigūnai jį išgabeno į areštinę, jis nesipriešino. Dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta iš dalies, nes jis sugyventinei J. P. sudavė tik vieną smūgį dešinės rankos delnu į pakaušį, į kitas kūno vietas smūgių jai nesudavė.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 25 d. ranka du kartus sudavė savo draugei J. P. į veidą, kartą į nugarą ir tempė už plaukų, kaip yra nurodyta įtarime. Jis su J. P. kartu gyvena (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. Po minėto įvykio jis atsiprašė J. P., su ja susitaikė ir ji jam atleido. Jis jokios materialinės žalos jai nepadarė. Po minėto įvykio daugiau alkoholio nebevartoja. Minėtas įvykis įvyko dėl to, kad buvo išgėręs alkoholio, blaivus taip nepasielgtų. Labai gailisi, pažada, kad daugiau tai nepasikartos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Be A. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios J. P. parodymais, 2024 m. sausio 24 d. ir 2024 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolais, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateiktu 2023 m. lapkričio 25 d. J. P. ambulatorinio apsilankymo gydymo įstaigoje aprašymu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. P. 2023 m. lapkričio 25 d. apie 00.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,56 prom. girtumas), adresu (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus ranka trenkė savo sugyventinei J. P. į veidą, tempė už plaukų bei vieną kartą ranka sudavė į nugarą, taip sukeldamas J. P. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, jo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus A. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę A. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę A. P., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus – šeimos nario – sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. P. – neteistas (teistumas išnykęs), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžiu A. P., padaręs analogišką nusikaltimą J. P. atžvilgiu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, per paskutinius vienerius metus administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant A. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į skirtiną bausmę įskaitytinas A. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. lapkričio 25 d. 01.30 val. iki 2023 m. lapkričio 26 d. 09.40 val., t. y. dvi dienos, kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam A. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją užbaigti per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. lapkričio 25 d. 01.30 val. iki 2023 m. lapkričio 26 d. 09.40 val., t. y. dvi dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją užbaigti per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti A. P., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.