Utenos apylinkės teismo sprendimas

2026-02-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-62-1166/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-02-08
Bylos Nr.
A20.-62-1166/2026
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alvydas Žala
Advokatai
Ilona Šaltė
Kategorijos
  • 21.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. A20.-62-1166/2026
Teisminio proceso Nr.Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 8 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Alvydas Žala,sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

(duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei H. J. E. S., jos atstovei advokatei Ilonai Šaltei,

vertėjai Ritai Korsak,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės H. J. E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centras prašo sulaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietę H. J. E. S., gimusią (duomenys neskelbtini) (toliau – užsienietė), VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2026 m. gegužės 6 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teikime ir teismo posėdžio metu teikimą pateikusio VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovė nurodė, kad užsienietė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų buvo perduota VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Migracijos skyriui, nes nustatyta, kad užsienietė neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje yra. Užsienietė neturi dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje (vizos ar leidimo gyventi). 2025 m. lapkričio 13 d. Kroatijos Respublika yra paskelbusi Šengeno informacinėje sistemoje SIS pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad užsienietės atžvilgiu yra priimtas sprendimas grąžinti ją į kilmės valstybę. Savanoriško išvykimo terminas – iki 2025 m. lapkričio 20 d. Užsienietė iki nurodyto termino neišvyko. Perspėjimo galiojimo pabaiga 2030 m. lapkričio 13 d. Užsienietės tapatybė ir pilietybė nustatyta. Ji pristatyta su (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotu pasu Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančiu nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki 2034 m. rugsėjo 20 d., kuriame yra 2024 m. spalio 20 d. atvykimo į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją Latvijos Respublikos spaudas. Užsienietės teisėtas buvimas Europos Sąjungoje baigėsi 2025 m. sausio 17 d., nuo to laiko užsienietė gyveno neteisėtai, kadangi kitų teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų užsienietė neturi. Užsienietė neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (užsienietė nėra pateikusi kompetentingai institucijai jokių tai patvirtinančių dokumentų, susijusių su gyvenamosios patalpos savininko ar įgalioto atstovo sutikimo apsigyventi savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nuomos sutarties ar kt.). Užsienietė socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, kad ji dirba/o) neturi, taip pat neturi teisinio pagrindo, kad galėtų dirbti Lietuvoje ir save išlaikyti bei neturi pakankamai deklaruotų lėšų pragyventi.

Šalies argumentai

Užsienietė teismo posėdyje su teikimu nesutiko, įsipareigoja pati nusipirkti bilietus ir išvykti anksčiau. Nurodė nenorinti būti sulaikyta tris mėnesius. Į Europą atvyko siekdama išvengti galimo persekiojimo kilmės valstybėje, nes jos brolis ir tėvas yra pareigūnai, be to, siekia geresnio gyvenimo 9 metu dukrai. Posėdžio pabaigoje prašo suteikti prieglobstį.

Užsienietės atstovė advokatė Ilona Šaltė su teikimu nesutiko, prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą registruotis VSAT arba apgyvendinti užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nurodė, kad užsienietė teismo posėdžio metu paprašė prieglobsčio ir tai pagal teismų praktiką laikytina tinkamu prieglobsčio prašytoju.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Migracijos skyriui perdavė Kolumbijos Respublikos pilietę H. J. E. S., gimusią (duomenys neskelbtini), nes užsienietė neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje yra. Užsienietė neturi dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 13 d. Kroatijos Respublika Šengeno informacinėje sistemoje yra paskelbusi SIS pranešimą, kuriame nurodyta, kad užsienietės atžvilgiu yra priimtas sprendimas grąžinti ją į kilmės valstybę. Savanoriško išvykimo terminas – iki 2025 m. lapkričio 20 d. Užsienietė iki nurodyto termino neišvyko. Perspėjimo galiojimo pabaiga 2030 m. lapkričio 13 d. Užsienietės tapatybė ir pilietybė nustatyta. Ji pristatyta su galiojančiu (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotu pasu, kuriame yra 2024 m. spalio 20 d. atvykimo į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją Latvijos Respublikos spaudas.

Vadovaujantis Europos Sąjungos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju 4 straipsniu, Kolumbijos piliečiai gali būti valstybių narių, taikančių visą Šengeno acquis, teritorijoje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Tas laikotarpis apskaičiuojamas neatsižvelgiant į buvimą valstybėje narėje, kuri dar netaiko visos Šengeno acquis. Taigi, užsienietės teisėtas buvimas Europos Sąjungoje baigėsi 2025 m. sausio 17 d., nuo to laiko užsienietė gyveno neteisėtai.

Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali būti sulaikytas kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Nors teismo posėdyje užsienietė pasiprašė prieglobsčio, tačiau teismas tai vertina kaip siekį išvengti laisvės suvaržymo, nes posėdžio pradžioje ji prašėsi leisti pačiai kuo greičiau išvykti iš Lietuvos, prieglobsčio prašymo neišreiškė. Be to, užsienietė pažeidė migracinius įstatymus neturėdama teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, buvo Europos Sąjungos teritorijoje neteisėtai nuo daugiau kaip metus laiko, nuo 2025 m. sausio 17 d., ji neteisėtai keliavo po valstybių narių teritorijas, tuo keldama neteisėtos migracijos grėsmę Šengeno erdvėje. Atkreiptinas dėmesys, kad užsienietė nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, neteisėtai buvo ilgą laiką Europos Sąjungos valstybėse žinodama savo teisinę padėtį. Užsienietė laiku neišvyko iš Europos Sąjungos narių teritorijos, todėl toks elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis užsienietės teisinės padėties klausimus. Be to, jos atžvilgiu Šengeno informacinėje sistemoje yra įvestas perspėjimas, tačiau užsienietė ir toliau buvo Šengeno valstybių narių teritorijoje bei keliavo po jas. Užsienietės atžvilgiu Kroatijos Respublika priėmė sprendimą dėl grąžinimo, tačiau užsienietė jo per nustatytą terminą jo neįvykdė. Teismo vertinimu, egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai, nes užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, todėl turi būti vykdoma jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, o tai yra pagrindas jos sulaikymui. Byloje nėra įrodymų, kad užsienietė turi Lietuvoje pažįstamų asmenų ar giminių, kurie suteiktų jai gyvenamąją vietą, taip at nėra duomenų, kad užsienietė turėtų pakankamai lėšų nuomotis būstą ir pragyventi pati, todėl alternatyvios priemonės taikymas būtų nepagrįstas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, jog sprendimas dėl teisinės padėties gali būti priimtas ir įvykdytas tik apribojus užsienietei judėjimo laisvę, todėl teikimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 116 straipsniu, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Tenkinti teikimą.

Sulaikyti H. J. E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2026 m. gegužės 6 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjas Alvydas Žala