Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-345-482/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-13
Bylos Nr.
1-345-482/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41574-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Civilinis ieškovas
V. Z.
Kaltinamasis
V. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-345-482/2022proceso Nr. 1-01-1-41574-2021-9

procesinio dokumento kategorijos:1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14.

(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 13 d.,Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Z., jo atstovui advokatui R. M., kaltinamajam V. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent: 2021 m. lapkričio 27 d. apie 18 val. 16 min. prie parduotuvės, esančios Vingio g., Liubavo k., Kalvarijos sav., kilus konfliktui, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. Z., tai yra jis, sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės, V. Z., sėdinčiam automobilio "Audi 802", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, iš nugaros pusės sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį bei sugriebęs už rūbų apykaklės tempė atgal, po to, išlipęs iš automobilio, lauke V. Z. sudavė ne mažiau tris smūgius kumščiu į galvos sritį bei sudavė vieną smūgį koja į krūtinės sritį, dėl ko V. Z. trenkėsi į automobilio vairuotojo dureles, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam V. Z. nubrozdinimus kairio antakio, kairios skruosto ir kaklo srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip nežymiai sužalojo nukentėjusįjį V. Z..

Kaltinamasis V. B. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2021 metų lapkričio 27 dieną, vakare apie 6 valandą jis buvo svečiuose pas kaimyną vardu V., pas kurį dar svečiavosi R. K.. Jis prabuvo apie valandą laiko ir paskui nutarė važiuoti namo. Kadangi R. išsikvietė atvažiuoti V. Z., tai galvojo su jais kartu pavažiuoti iki namų. R. V. išsikvietė, kad V. ją pavežtų iki Lenkijos. Atsisėdo pas V. Z. į automobilį ir tuo metu R. pamatė, kad ji nepasiėmusi asmens dokumentų. R. išlipo iš automobilio ir nuėjo pasiimti savo asmens dokumentų, o jis liko su V. automobilyje ir jie pradėjo bendrauti. Kalbėjosi apie skiepus. Kai jis V. paprieštaravo dėl tų skiepų, tai V. Z. pradėjo šaukti ir tada jis V. pavadino debilu. Tada kažkuriuo tai momentu V. trenkė jam į veidą. Jis sėdėjo automobilio gale per vidurį, o nukentėjusysis sėdėjo priekyje vairuotojo vietoje. Ranka į dešinį skruostą nukentėjusysis jam trenkė. Jis kumščiu atgal sudavė nukentėjusiajam pora kartų į galvos sritį. V. Z. pradėjo šaukti ir kažką traukė iš savo vidinės kišenės. Jis paėmė nukentėjusįjį už pečių ir laikė, kad jis negalėtų nieko išsitraukti. Paskui jis iššoko iš automobilio ir nukentėjusysis išlipo ir pamatė, kad jis turi dujų balionėlį. V. ėjo link jo ir purškė iš to balionėlio prieš vėją ir visos dujos ėjo ant V. Paskui atbėgo rėkdama R. ir kažką pradėjo šūkalioti ir matė, kad ji nukrito. Jis V. stumtelėjo į tą ranką, kur jis laikė balionėlį, ir V. svyruodamas užsikabino už automobilio durų. Jis nukentėjusiajam nespyrė. V. užsikabino už durų, kai jis V. stumtelėjo. Nukentėjusysis ėjo atbulas ir užsikabino už durelių, nenukrito, o tiesiog užsikabino už tų durelių. V. sakė, kad jis jam į krūtinę įspyrė, bet jis V. nespyrė. Buvo žiema ir buvo slidu tą dieną. Nukentėjusysis dar sakė, kad į galvą jam spyrė ir 7 kartus sudavė, bet tai visiška nesąmonė. Kai nukentėjusysis užsikabino už durelių, tai po to jis sėdo į automobilį ir norėjo važiuoti, šaukdamas, kad kviečia policiją. Jis sėdinčiam nukentėjusiajam netrenkė. Pripažįsta, kad sudavė jam 1-3 smūgius, po to laikė už pečių ir paskui dar pastūmė. Jis nukentėjusiajam automobilyje kumščiu į galvą sudavė 2-3 smūgius. Po to prispaudęs už pečių laikė ir kai išlipo iš automobilio, tai jį stumtelėjo ir tai viskas. Jis trenkė nukentėjusiajam, nes jis pirmas sudavė. Po viso šio įvykio grįžo namo ir po to dar su kaimyne I. kalbėjosi ir jai trumpai papasakojo, kad turėjo konfliktą su V. Jis pas kaimyną V. atėjo pasiimti ožkos, bet kaimynas sakė, kad jau tamsu ir nutarė, kad jis kitą dieną pasiims tą ožką. Pas kaimyną V. jis išgėrė vieną butelį 1 litro talpos „Tauro“ alaus, 6 laipsnių stiprumo. Pasidalino alų su kitais, bet jie negėrė, nes V. ir R. gėrė degtinę. Kai išgėrė alų, nesijautė apsvaigęs. Su ieškiniu nesutinka. Jam pačiam nežymūs sužalojimai buvo padaryti, buvo žandas šiek tiek patinęs ir paraudęs. Po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju ir bandė tartis dėl žalos atlyginimo. Norėjo, kad viskas pasibaigtų. Nukentėjusysis pasakė, kad nori žalos už duris 500 eurų. Jis nesutiko, nes tiek visas jo automobilis vertas. Nukentėjusysis dar jam buvo žinutę atsiuntęs kitą dieną ir siūlė tartis dėl žalos atlyginimo. Jis anksčiau nukentėjusįjį žinojo, todėl nukentėjusysis jo telefono numerį turėjo. Anksčiau tarp jų konfliktų nebuvo, buvo draugiški santykiai. Sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, smūgiai buvo ne tiesiai į galvą, o tiesiog per rankas. Nuo smūgių galėjo V. Z. sužaloti kairį antakį ir kairį skruostą. Pats nukentėjęs po suduotų smūgių jam nieko nesakė ir nesakė, kad jam skauda, jis tik grasino ir kažką bandė išsitraukti iš kišenės. Ką jis sakė vėliau atėjusiai R., nežino, prie jo nieko nesakė. Sakė, kad kviesis policiją, nes durelės sugadintos ir jis negali važiuoti. R. šaukė kažką, bet ji buvo stipriai išgėrusi ir nėjo suprasti, ką ji sakė. R. paslydo ir parkrito, nes buvo slidu. Kas ją pakėlė, neatsimena, gal pati atsistojo. Sutiktų nukentėjusiajam atlyginti nuo 50 iki 100 eurų už sugadintas dureles. Už patirtus sužalojimus nenorėtų jam atlyginti, nes nei nukentėjusysis prieš jį neturėjo kelti rankos, nei jis prieš nukentėjusį, kuris pirmas sudavė jam ir gavo atgal. Jis turėjo galimybę išlipti iš automobilio ir pasišalinti, kai nukentėjusysis jam sudavė. Akivaizdu, kad nukentėjusysis vyresnis už jį. Nemano, kad turėtų jo atsiprašyti, nes nukentėjusysis apšmeižė jį prieš visą kaimą. Konfliktas tarp jų kilo bekalbant apie skiepus ir tai buvo konflikto priežastis.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Z. paaiškino, kad pažinojo kaltinamąjį iki įvykio, piktumų su juo nebuvo. 2021-11-27 vakare paskambino R. ir paprašė, kad jis R. nuvežtų į Lenkiją. Jis atvažiavo į Liubavo kaimą pas V. R. įlipo į automobilį ir pasakė, kad dar reikia pavežti V. B., kuris taip pat įlipo į automobilio galą. Tada R. apsižiūrėjo, kad ji pamiršo dokumentus ir išlipusi iš automobilio nuėjo jų atsinešti. V. B. sėdėjo automobilio gale, arčiau vidurio. Jis su V. B. pradėjo kalbėtis. Tuo metu per radiją buvo žinios ir kalbėjo apie skiepus ir jie irgi ta tema pradėjo kalbėtis. Jis pasakė, kad reikia skiepytis, V. B. pasakė, kad čia viskas nesąmonė, kad visi debilai, kurie skiepijasi. Jie gana ilgai kalbėjosi apie tuos skiepus. Paskui V. B. paklausė jo, ar jis ir nuo gripo skiepijasi. Jis atsakė, kad taip ir tada V. B. pavadino jį debilu ir kirto jam arčiau pakaušio prie ausies. Jis pradėjo atsiseginėti saugos diržą ir V. B. tuo metu griebė jam už striukės ir pradėjo smaugti. Paėmė už drabužių pečių srityje, traukė jį ir smaugė. Jis rėkė, kad baigtų ir tada dar kartą V. B. jam trinktelėjo : paleido viena ranka jį, o kita ranka sudavė smūgį. Jis ištrūko ir pradėjo rėkti, kad V. B. liptų lauk. Jis pats skubėdamas išlipo iš automobilio ir ėjo link V. B. paprašyti, kad jis išliptų. Tada V. B. prasidarė galines duris ir ant jo šoko, puolė jį, bet jis šiek tiek atsitraukė. Turėjo rankoje dujų balionėlį, bet nespėjo panaudoti, nes V. B. puolė jį ir vieną kartą sudavė, o paskui kita ranka dar sudavė kumščiu. V. B. į žandą ir į galvą sudavė. Paskui atėjo R.. Ji atėjo į jų vidurį ir V. B. suprato, kad ji nori jį ginti, todėl ją pastūmė. Paskui V. B. jį rankom pastūmė ir jis atsirėmė į dureles ir priklupo šiek tiek ir tada V. B. jam spyrė į krūtinę. Tada sėdo į automobilį ir pasakė, kad skambina policijai. Tada V. B. ranka vėl į veidą jam sudavė. Pasakė, kad skambina policijai, jei jis nenueis ir iš trečio karto paskambino policijai. V. B. pamatęs, kad bendrauja su policija, bandė dureles uždaryti, bet jos buvo sulaužytos ir jau neužsidarė. Durelės buvo susilankstę. V. B. palaužė dar tas dureles, nors jos jau buvo ir taip sulankstytos. V. B. laužė dureles į priešingą pusę. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, V. B. jau nebuvo. R. buvo su juo. Į ligoninę nevažiavo, kai atvažiavo greitoji pagalba, tai jį apžiūrėjo ir pasakė, kad nebūtina jam važiuoti į ligoninę. Jam skaudėjo visose vietose, kur jį mušė. Jam buvo suduoti apie 8 smūgiai. 450 eurų kainavo automobilio remontas. Dureles tvarkė, kad jos užsidarytų. Paskui dažė ir dar tvarkė kitus pažeidimus. Automobilį tvarkė pats. Įrodymų, kad tvarkė automobilį, jis neturi, nes dar nepabaigtas remontuoti. Kad durelės užsidarytų, tai 180 eurų remontas kainavo. Pas pažįstamą tvarkė ir remontą įrodančių dokumentų neturi. Prašo 6000 eurų neturtinės žalos, nes buvo sumuštas ir morališkai nukentėjo. Dėl patirto sužalojimo naudojo vaistus nuo galvos skausmo ir nuo nervų, jie buvo gydytojo prirašyti. Į gydytoją kreipėsi po įvykio. Nurodė gydytojui, kad buvo sumuštas ir galvą skauda ir jam skyrė vaistus. Galvą skaudėjo gal 2 savaites ir gėrė 2 savaites nuskausminamuosius vaistus. Kreipėsi 2 kartus į šeimos gydytoją. Po sumušimo nedirbo, nes turi 2 grupę. Jis ūkininkas. Fizinių darbų po įvykio nedirbo, nes galvą skaudėjo. Matėsi įdrėskimai ir nubrozdinimai ant veido. Buvo mėlynės ir vaizdas buvo nekoks ir apribojo jo judėjimą tarp žmonių. Jo veide buvo matomi įbrėžimai ir mėlynės, galvos kairėje ir dešinėje pusėje buvo matomi sužalojimai, prie antakio kairėje pusėje ir žande matėsi sužalojimai ir kaklo srityje matėsi žymės ir įdrėskimai nuo smaugimo abejose pusėse. R. atėjusi klausė, kas čia vyksta ir ko V. B. jį puola. Kai skambino policijai, tai R. tuo metu buvo už automobilio. Jis V. B. nesudavė į veidą. V. B. buvo neblaivus ir akivaizdžiai tai matėsi. 180 eurų sumokėjo už durelių tvarkymą. Dažys gal pats. Koks 100 eurų dažai kainuos, o paskui dar durelių darbai kainuos apie 100 eurų ir dar kiti darbai 50 eurų kainuos. Nesutinka, kad tik 100 eurų jam sumokėtų kaltinamasis, bent jau 300 eurų sumokėtų. Kaltinamasis norėjo taikytis, bet jis nesiūlė kiek gali atlyginti. Jie iki įvykio nesipyko. V. B. jo neatsiprašė. V. B. buvo neblaivus tą įvykio dieną. V. B. poelgis buvo jam netikėtumas. Jei V. B. būtų buvęs blaivus, tai gal taip nebūtų pasielgęs. Žinojo, kad jo charakteris yra aršus. Pas šeimos gydytoją kreipėsi, nes nesiliovė galvos skausmai ir jam prireikė neurologo pagalbos.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad tą dieną ji buvo pas V. A. svečiuose ir ji, V. B. ir V. A. gėrė degtinę. Pritrūko degtinės, tada ji paskambino V. Z., kad jis atvažiuotų ir ją nuvežtų iki Lenkijos, kad nusipirkti degtinės. Kaltinamasis paprašė jį pavežti link namų. Atvažiavo V. Z. automobiliu“ Audi“. Ji pamatė, kad neturi su savimi dokumentų ir nubėgo jų pasiimti. Galėjo užtrukti iki 10 minučių. Kai atėjo, tai jie buvo jau išlipę iš automobilio, matė juos besistumdančius. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiam 3 smūgius į krūtinę. Jie rėkė vienas ant kito. Nuo stūmimo V. nenukrito. Ji mėgino tarp jų atsistoti ir juos išskirti. Paskui V. norėjo iš automobilio telefoną pasiimti ir skambinti policijai. Kaltinamasis griebė už durelių. Ji vienu metu nukrito, nes kaltinamasis ją pastūmė, ji paslydo ir parkrito. V. padėjo jai atsikelti, bet gerai nepamena. Kaip buvo su automobilio durelėm, neatsimena. Matė atėjusi, kad jie stumdosi ir ji pradėjo juos skirti ir kaltinamasis ją pastūmė ir ji parkrito. V. įlindo į automobilį ir norėjo paimti telefoną, kad paskambinti policijai, bet kaltinamasis jam neleido pasiimti telefoną. Tarp jų kilo konfliktas. Ji buvo neblaivi ir visko gerai neatsimena. Paskui kaltinamasis pabėgo, o ji su V. laukė policijos. Paskui klausė policininkai nukentėjusiojo, ar reikia jam greitosios ir jis pasakė, kad nereikia. Pakui ji su V. nuvažiavo iki namų ir namuose dar policija surašė protokolą. Paskui V. pasiėmė kitą automobilį ir jie nuvažiavo į Lenkiją. Ji matė pas V. ant kaklo nudrėskimus, o ant veido nieko nematė. Jie konfliktavo dėl skiepų. Ji pokalbio girdėjo pabaigą ir suprato, dėl ko tas konfliktas įvyko tarp jų. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.107-108) sutinka. Nukentėjusiojo automobilio durelės buvo žemyn pakritę ir jos neužsidarė. Ji tai pamatė, kai jie sėdo važiuoti po įvykio iki namų. Be degtinės jokių kitų alkoholinių gėrimų nebuvo. Kiek išgėrė nepamena, bet nemažai. Nematė, kad kaltinamasis tą vakarą gertų alų. Ji kaltinamajam paskambino, kad šis ateitų pas V. A. išgerti. Kaltinamasis ožkos pasiimti buvo atėjęs kitą dieną.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2021-11-27 d. apie 18 val. buvo svečiuose pas V. A., kur kartu su V. ir pažįstamu V., pavardės nežino, vartojo alkoholį. Apie 18 -19 val., paskambino pažįstamam V. Z. ir paprašė, kad jis ją nuvežtų į Lenkiją nusipirkti degtinės. Skambino V., nes su juo gerai sutaria. V. sutiko ir atvažiavo jos paimti iki V. namų. V. pasiūlė važiuoti kartu, kad jam būtų arčiau pareiti į namus. Atvažiavus V., ji kartu su V. atėjo iki automobilio. Ji įsėdo į keleivio vietą esančią automobilio priekyje, o V. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės. Įsėdusi į automobilį pastebėjo, kad su savimi neturi asmens dokumento. Pasakiusi, jog eina pasiimti dokumentą išėjo. V. liko automobilyje kartu su V.. Sugrįžo atgal prie automobilio galimai 5 min. bėgyje. Sugrįžusi prie automobilio pamatė lauke susikibusius V. ir V., kurie tarpusavyje stumdėsi. Tai pamačiusi ji atstojo tarp V. ir V. norėdama juos išskirti. Atsistojus tarp minėtų asmenų, V. ją pastūmė. Kadangi buvo slidu ji paslydo ir nugriuvo ant žemės. Nugriuvus V. padavė ranką ir padėjo atsikelti, sakydamas jog paskambins policijai. V. ją pakėlęs nuo žemės ketino atsidaryti automobilio vairuotojo duris. Tuo metu, kai V. darė dureles, V. jam sudavė kumščiu ( kuria ranka nepamena) vieną smūgį į krūtinę ir trukdė V. įsėsti į automobilį. V. ir toliau bandant pasiimti telefoną, kuris buvo pajungtas įkrovimui V. V. trukdė tai padaryti. Parodo, kad tikslių įvykio aplinkybių nepamena, kadangi ji buvo neblaivi. Patvirtina, kad ji matė kaip V. sudavė vieną smūgį kumščiu V. į krūtinę, po to V. bandant paimti telefoną iš automobilio matė, kaip V. du kartus rankomis pastūmė V., ko pasekoje V. trenkėsi į automobilio kairės pusės vairuotojo dureles bei vieną smūgį sudavė kumščiu į galvos sritį. Po to, kai V. pasiėmė telefoną ir paskambino 112, V. nuėjo link savo namų. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas tarp V. ir V. nežino, nes kai išlipo iš automobilio jokio konflikto nebuvo. Į klausimą, ar matė kaip V. įspyrė V. koja į krūtinę parodė, kad jai yra užsifiksavę atmintį, kad tuo metu kai ji sugrįžo pasiėmusi dokumentą, V. sudavė smūgį kumščiu į krūtinę. Nors įvykio vieta buvo apšviesta ir matomumas geras, tačiau buvo neblaivi ir aplinkybių gerai nepamena. Nematė, kad V. būtų sudavęs smūgius V. (107-109 b.l.).

Liudytoja I. T. paaiškino, kad 2021 metų lapkričio mėnesį apie 23 valandą atėjo V. B. pas ją į namus ir pasakė, kad tarp jo ir V. Z. įvyko konfliktas. Ką jis padarė V. Z., tai jis nieko nesakė. Nukentėjusysis turi pravardę „m.“. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b.l.113-114) sutinka. Kai apklausė tyrėja, tai geriau viską prisiminė. Kai atėjo pas ją V. B., gal ir buvo truputį išgėręs.

Ikiteisminio tyrimo metu I. T. apklausta kaip liudytoja parodė, kad V. B. yra jos kaimynas. V. pažįsta apie 1 metus laiko, jų santykiai geri. 2021 m. lapkričio pabaigoje, tikslaus laiko nepamena, vėlai vakare, apie 24 val. jai paskambino V. ir paklausė "ar aš galiu jį pavaišinti cigarete". Ji atsakė, jog gali ateiti. Po pokalbio telefonu V. atėjo kelių minučių bėgyje. V. jai sakė, kad jis sukonfliktavo su "m." ir jį sumušė. Ji suprato, jog sumušė V. Z., nes kaime V. vadina "m.". Konflikto priežasčių ir detalių V. jai nepasakojo, o ji pati neklausė. Sekančią dieną, Liubavo kaime buvo sutikusi R. K., kuri jai sakė, jog vakar V. sumušė V. Z.. Konfliktas įvyko dėl skiepų. Į detales nesigilino, nes jai tai nebuvo įdomu. Po įvykio pas ją į namus buvo atvažiavęs V. Z., kuris pasakė, kad jis į Kalvarijos policijos komisariatą veža R. ir paprašė kartu važiuoti ir jos duoti parodymų ir paliudyti, jog jai V. sakė, jog jis jį sumušė, už tai pasiūlė jai duoti gerą butelį. Ji važiuoti atsisakė. Netrukus pas ją atėjo V., kuris pasiteiravo, ko pas ją buvo atvažiavęs V. Z.. V. pasakė, kad siūlė duoti butelį, jeigu sutiks su juo važiuoti ir duoti parodymus (b.l.113-114).???

Surinkti rašytiniai įrodymai bei apklausti kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai leidžia susidaryti tokias įvykio aplinkybes :

V. Z. 2021-11-27 18.16 val. telefonu pranešė apie jo atžvilgiu panaudotą smurtą, automobilio durelių apgadinimą ( b.l.18-20).

V. Z. 2021-11-29 protokolu – pareiškimu pranešė, kad 2021-11-27 apie 18.16 val. Vingio g., Liubavo k., Kalvarijos sav., prie parduotuvės jį sužalojo, sudavė apie 7 smūgius į galvos sritį ir vieną kartą įspyrė į krūtinės sritį, iš matymo pažįstamas vyriškis vardu V., gyv. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais pastarasis sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą V. atžvilgiu ( b.l.9-12).

Apžiūrėjus įvykio vietą 2021-11-27 18.33-19.00 val., protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra Vingio g., Liubavo k., Kalvarijos sav. , protokole užfiksuota, kad automobilio Audi 80, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinių durelių išorėje yra nežymūs apgadinimai ( b.l. 21-23 ).

2021-11-29 buvo apžiūrėtas V. Z. ir protokole užfiksuoti ant V. Z. kūno vizualiai matomi sužalojimai - ant kairio žando matomas sumušimas, patinimas, kairiame antakyje matomas sužalojimas, kaklo kairėje pusėje matomas įdrėskimas, galvos plaukuotoje dalyje sužalojimų nefiksuojama (b.l.28-29 ).

2021-11-30 specialisto išvadoje Nr. G 529/2021(09) užfiksuota, kad V. Z. konstatuota nubrozdinimai kairio antakio, kairio skruosto ir kaklo srityse. Sužalojimai galėjo būti padaryti trimis poveikiais. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2021-11-27 galimai nurodytomis aplinkybėmis ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( b.l.55-56).

Nukentėjusysis V. Z. paaiškino, kad jam kaltinamasis kirto arčiau pakaušio prie ausies, griebė jam už striukės ir pradėjo smaugti. Paėmė už drabužių pečių srityje, traukė jį ir smaugė. Jis rėkė, kad baigtų ir tada dar kartą V. B. jam trinktelėjo, paleido viena ranka jį, o kita ranka sudavė smūgį. Išlipus iš automobilio V. B. puolė jį ir vieną kartą sudavė, o paskui kita ranka dar sudavė kumščiu. V. B. į žandą ir į galvą sudavė. Paskui V. B. jį rankom pastūmė ir jis atsirėmė į dureles ir priklupo šiek tiek ir tada V. B. jam spyrė į krūtinę, ranka vėl sudavė į veidą.

Liudytoja R. K. matė pas V. Z. ant kaklo nudrėskimus, matė, kaip kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, jį stūmė.

Tokiu būdu, nukentėjusiojo parodymai atitinka specialisto nurodytą sužalojimų lokalizaciją, jo sužalojimus patvirtina ir liudytoja R. K., kuri paaiškino, kad matė, kaip kaltinamasis naudojo smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį.

Vertinant nukentėjusiojo parodymus, pažymėtina, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikšmės, priimant nuosprendį, teismui neturi. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus apklausą gauti duomenys gali būti reikšmingi teismui, tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir kitus įrodymus. Todėl teismas nukentėjusiojo parodymus vertina, lygindamas juos su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais.

Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis viso proceso metu vienodai ir nuosekliai nurodė kaltinamojo veiksmus jo atžvilgiu, teigdamas, kad kaltinamasis automobilyje sudavė jam du smūgius kumščiu į galvos sritį bei sugriebęs už rūbų apykaklės tempė atgal, po to, išlipęs iš automobilio, lauke sudavė ne mažiau tris smūgius kumščiu į galvos sritį bei įspyrė į krūtinės sritį.

Nukentėjusiojo apklausose smurto veiksmų pobūdis, lokalizacija nesikeitė. Nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytus sužalojimus jo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir anksčiau išanalizuoti liudytojos R. K. parodymai, specialisto išvada. Todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais.

Kaltinamasis paaiškino, kad jis smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, gindamasis nuo pastarojo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusysis jam sudavė į veidą, todėl jis sudavė atgal. Tačiau pats kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusiajam automobilyje kumščiu į galvą sudavė 2-3 smūgius, po to laikė už pečių ir paskui dar pastūmė. Tokie kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami kaip gynyba, tuo labiau, kad iš nukentėjusiojo jokios grėsmės nebuvo. Netgi atėjusi liudytoja R. K. ėmė ginti nukentėjusįjį, bet ne kaltinamąjį.

Atsižvelgus į kaltinamojo parodymus, daroma aiški išvada, kad jokio kėsinimosi į jį aplamai nebuvo, kaltinamajam joks sužalojimas nepadarytas ir negalėjo būti padarytas, nukentėjusysis jokių grasinimų neišsakė, smurto nevartojo.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą. Nusikalstamos veikos pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo. Kaltinamasis tyčia sužalojo nukentėjusįjį. Kadangi kaltinamasis kėsinosi į nukentėjusiojo sveikatą, tai yra 2021 m. lapkričio 27 d. apie 18 val. 16 min. prie parduotuvės, esančios Vingio g., Liubavo k., Kalvarijos sav., kilus konfliktui, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. Z., tai yra jis sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės, V. Z. sėdinčiam automobilio "Audi 802", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, iš nugaros pusės sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį bei sugriebęs už rūbų apykaklės tempė atgal, po to, išlipęs iš automobilio lauke V. Z. sudavė ne mažiau tris smūgius kumščiu į galvos sritį bei sudavė vieną smūgį koja į krūtinės sritį, dėl ko V. Z. trenkėsi į automobilio vairuotojo dureles, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam V. Z. nubrozdinimus kairio antakio, kairios skruosto ir kaklo srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip nežymiai sužalojo nukentėjusįjį V. Z., kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminiam tyrimui pradėti yra gautas nukentėjusiojo skundas, kurio nukentėjusysis neatsisakė ir teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamasis iš dalies pripažino kaltę, pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau tik gindamasis nuo jo. Kaip jau anksčiau minėta, analizuojant kaltinamojo parodymus, teismas kaltinamojo aiškinimus vertina kritiškai, kaip siekimą sumenkinti savo veiksmus, išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jam skiriama bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas ( b.l.118-121), nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą ( b.l.122).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, kurios dydis parinktinas mažesnis nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkiui, skiriant teismo įpareigojimus : įpareigoti 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius atlyginti turtinę 180 eurų žalą ( BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktai).

Kaltinamajam 2022-01-21 nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinama ( b.l.150-152, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusysis V. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 450 eurų turtinės ir 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 700 eurų atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. B.. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro automobilio remonto iškaidos. Neturtinė žala pasireiškė brutaliu įžeidimu, pažeminimu, pavadinant jį debilu, taip pat pasireiškė išgąsčiu, fiziniu skausmu ( ypač dėl galvos sumušimo, dėl kurio buvo nustatytas lėtinis potrauminis galvos skausmas) ( b.l. 177). Prie civilinio ieškinio pridėti gydytojo A. M. 2021-12-06 įrašai, kuriuose nurodyta, kad V. Z. skundžiasi galvos skausmu pakaušio srityje, retkarčiais svaigsta galva, pykino, skausmai prasidėjo po galvos sumušimo, prieš 2 savaites sumušė kaimynas, nurodyta diagnozė : lėtinis potrauminis galvos skausmas, siunčiamas neurologo konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo, nurodyti skiriami vaistai ( b.l.179). Taip pat pateiktas byloje pinigų priėmimo kvitas, įrodantis, kad V. Z. sumokėjo 700 eurų advokatui už atstovavimą ir dokumento surašymą ( b.l.180).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad apie dvi savaites juto skausmus, vartojo gydytojo paskirtus vaistus, turtinei žalai pagrįsti dokumentų neturi, šiuo metu už automobilio durelių remontą sumokėjo 180 eurų, durelės dabar užsidaro, ateityje reikės pirkti dažų, kurie kainuos apie 100 eurų, durelių darbai kainuos apie 100 eurų, kiti darbai kainuos 50 eurų.

Kaltinamasis su ieškiniu nesutiko.

Taip pat byloje yra 2021-12-15 gydytojo A. M. įrašai, kuriuose nurodyta, kad V. Z. skundžiasi skausmu kairės rankos peties srityje, siunčiams fizioterapeuto konsultacijai ( b.l.61).

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį koja į krūtinės sritį, dėl ko V. Z. trenkėsi į automobilio vairuotojo dureles, užsikabino už durelių, dėl ko automobilio durelės buvo sugadintos. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti automobilio durelių pažeidimai.

Atsižvelgus į paties nukentėjusiojo parodymus dėl patirtos turtinės žalos, į tai, kad šiuo metu nustatyta reali 180 eurų žala dėl automobilio durelių remonto, teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkina dalinai ir priteisia iš kaltinamojo 180 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo aiškinimai dėl likusios turtinės žalos nėra konkretūs, pagrįsti, jo teigimu, dažymo ir kiti darbai bus atliekami ateityje. Todėl nukentėjusysis, nustačius realią žalą, savo teises ir interesus dėl turtinės žalos atlyginimo gali ginti civilinio proceso tvarka.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibūdina, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais.To paties straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo pagrįstumą, atsižvelgia į sužalojimo pobūdį ir aplinkybes, kad sužalojimo metu nukentėjusysis jautė ne tik fizinį skausmą, bet jam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl nekyla abejonių, kad fizinis smurtas sukelia ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad po sužalojimo nukentėjusysis dar važiavo į Lenkijos Respubliką, kas rodo, jog jo patirtas skausmas nebuvo toks didelis.

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys), į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-540/2014, 2K-99-507/2015, 2K-153-696/2015), teismas mano, jog V. Z. prašymas priteisti 6000 Eur neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl mažintinas iki 500 Eur. Šiuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.

Nukentėjusioji naudosi advokato paslaugomis, už kurias sumokėjo 700 eurų. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti ( BPK 106 straipsnio 2 dalis). Todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo priteisiama 700 eurų nukentėjusiojo naudai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, DVD-R diskas, esantis byloje-voke, paliekamas byloje kaip ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, skiriant bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojimus : įpareigoti 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę 180 eurų žalą.

Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Z. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo V. B. 180 eurų turtinei žalai atlyginti, 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, 700 eurų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, DVD-R diską, esantį byloje-voke, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė