Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-366-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-28
Bylos Nr.
1A-136-366-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
D. L.
Nukentėjusysis
R. B., E. B.
Advokatai
Regina Butnevičienė
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-366/2012

Teisėja Gražina Kazilionienė Teisminio proceso Nr. 1-45-1-01238-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Tomo Zdanavičiaus,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui,gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-20 nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams trims mėnesiams, bausmės vykdymą BK 75 str. pagrindu atidedant dvejiems metams, įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam R. B. 1390,01 Lt turtinę žalą ir atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Be to, šiuo teismo nuosprendžiu iš D. L. priteista: nukentėjusiajam E. B. 1390,01 Lt turtinei ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei 12 Lt proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. L. nuteistas už tai, kad jis 2010-11-01 apie 19.00 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Ukmergės g. 18, Panevėžys, tyčia, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smūgių sudavimu ir sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: trenkė kumščiu vieną smūgį į kairės pusės akį, o nukentėjusiajam E. B. parkritus, koja jam spyrė ne mažiau du kartus į veidą, taip padarydamas E. B. kairės akies obuolio ir veido sumušimą, muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiajame žande pereinant į pažandę, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, t.y. nežymiai sutrikdė E. B. sveikatą.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-20 nuosprendį – sumažinti neturtinės žalos dydį iki 2000 Lt, leisti priteistus 1390,01 Lt sumokėti per vienerius metus periodinėmis išmokomis pagal galimybes, bausmės vykdymo atidėjimo terminą sumažinti iki vienerių metų, neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Teigia, kad minėtoji poveikio priemonė apsunkins jam galimybę susirasti darbą, o neturėdamas pajamų jis negalės atlyginti priteisto civilinio ieškinio. Jo teigimu, panaikinus pastarąją poveikio priemonę, jis galėtų keliems mėnesiams išvykti dirbti į užsienį. Apeliantas taip pat mano, kad teismas jį per griežtai nuteisė, bausmės vykdymą atidėdamas dvejiems metams, nes jis nepadarė jokio sunkaus nusikaltimo. Nuteistasis nurodo, kad dėl inkriminuoto nusikaltimo prisipažino iš dalies, nes dėl senų įvykių visko neprisimena, bet telefono tikrai neėmė. Pažymi, kad yra bedarbis, sunkiai pragyvena, jokių santaupų neturi, turi dar vieną išlaikytinį, todėl teismo iš jo priteista neturtinė žala yra labai didelė. Mano, kad nukentėjusysis bando iš šios bylos užsidirbti pinigų ir nesilaiko sąžiningumo kriterijų, nes jo sveikata sutrikdyta nesunkiai, didelės žalos nukentėjusiajam nepadaryta, grėsmė jo gyvybei negrėsė. Apelianto teigimu, teismas nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei neteisingai pritaikė įstatymą – CK 6.250 str.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti jos ginamojo skundą, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas D. L. iš esmės neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirtąja bausme, teigdamas, kad ji yra per griežta, bei su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Tačiau išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko apeliantui D. L. bausmės rūšį bei nustatė jos dydį, tinkamai išsprendė bausmės vykdymo atidėjimo jam klausimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelninti bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų. Taip pat teismas nustatė teisingą neturtinės žalos dydį.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., sankcija nustato, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Apeliantui skundžiamu teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą BK 75 str. pagrindu atidedant dvejiems metams. Nuteistasis neginčija teismo parinktos bausmės rūšies bei nustatytos jos trukmės, tačiau mano, jog teismo jam nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra per ilgas. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teiginys visiškai nepagrįstas, todėl atmetamas.

Kaip matyti, skirdamas bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę – D. L. inkriminuojamą veiką padarė būdamas neteistas (teistumas jam išnykęs), administracine tvarka nebaustas, bedarbis, charakterizuojamas patenkinamai, jo padarytoji nusikalstama veika yra nesunki, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas akcentavo, kad D. L. ankstesnį teistumai yra išnykę, tačiau tą faktą, kad jis buvo net keturis kartus teistas pagrįstai vertino kaip charakterizuojančią medžiagą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai, parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį. Kaip jau yra minėta dėl bausmės rūšies nesiskundžia ir nuteistasis. Paskyręs D. L. bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatęs vidurkiui artimą jos dydį, teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl jos vykdymą BK 75 str. pagrindu atidėjo. BK 75 str. įtvirtina galimą bausmės vykdymo atidėjimo terminą – nuo vienerių iki trejų metų. Konkretus šio termino nustatymas yra nuosprendį priimančio teismo prerogatyva. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje apylinkės teismo nustatytas dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pagrįstas bei teisingas, ir jį trumpinti nėra jokio teisinio pagrindo. Tokią bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, nėra pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Skundo teiginys apie deklaruojamą dalinį apelianto prisipažinimą, jo parodymų bei kitų bylos duomenų kontekste, nesudaro pagrindo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui. Vien nuteistojo nepasitenkinimas teismo nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo terminu nėra pagrindas trumpinti šį terminą ar konstatuoti kokių tai materialinių bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus.

Taip pat kaip nepagrįstas atmetamas apelianto prašymas neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir apelianto skunde dėstomi motyvai apie norą išvažiuoti į užsienį ir kt. minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumo nepaneigia. Taigi konstatuotina, kad apeliantui D. L. švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.

Apeliantas nesutinka ir su skundžiamu teismo nuosprendžiu išspręstu civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimu, tačiau teisėjų kolegija neranda jokio pagrindo tenkinti apelianto skundą ir šioje dalyje.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika panašiose bylose. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, tinkamai įvertino visas CK 6.250 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir pagrįstai atsižvelgė į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltę, turtinę padėtis, socialinį užimtumą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teismas rėmėsi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl D. L. veiksmų patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas padarytos neturtinės žalos dydis aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams, o taip pat ir teismų praktikai neprieštarauja. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, byloje nėra, todėl mažinti neturtinės žalos dydį nėra jokio pagrindo. Šios išvados nekeičia ir nuteistojo skundo teiginiai apie tai, kad jis yra bedarbis, jokių santaupų neturi – šios aplinkybės teismui buvo žinomos ir įvertintos, o nurodyta aplinkybė apie dar vieno išlaikytinio turėjimą nepagrįsta jokiais tai patvirtinančias duomenimis, be to, ji nagrinėjamu atveju nebūtų lemiama. Taip pat atmestini apelianto teiginiai apie nukentėjusiojo galimą bandymą pasipelnyti iš jo, nes jie yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais duomenimis.

Be kita ko nuteistasis D. L. apeliaciniu skundu prašo leisti priteistus 1390,01 Lt turtinės žalos atlyginimui sumokėti per vienerius metus periodinėmis išmokomis pagal galimybes. Skundas šioje dalyje taip pat netenkinamas. Apelianto keliamas klausimas susijęs su smurtiniu nusikaltimu nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos atlyginimu, kurios mokėjimo termino ar mokėjimo išdėstymo dalimis įstatymas nenumato, todėl nuteistojo prašymas nuosprendžiu priteistos turtinės žalos mokėjimą išdėstyti dalimis atmestinas.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-20 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių bei kitų teisės normų, todėl keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Sigitas BagdonavičiusTeisėjai: Bronė VidzėnienėTomas Zdanavičius