Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnioji specialistė Sonata Kontenytė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2016 m. balandžio 30 d. 8.50 val. atliekant operatyvų patikrinimą gėlių prekybos vietoje, adresu: Mažeikiai, Naftininkų g. 17, priklausančioje ūkininkui K. B., nustatyta, jog E. G., gim. (duomenys neskelbtini), dirbo nelegalų darbą K. B. naudai, kuris turėdamas darbinį teisnumą ir veiksnumą, žodžiu susitaręs su E. G. dėl tam tikro darbo, t. y., pardavėjos pareigų, darbo atlikimo tvarkos, įstatymo nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties leido jai dirbti nuo 2016 m. balandžio 30 d. 8.50 val. nelegalų darbą jo naudai, o E. G., paklusdama darbovietėje nustatytai tvarkai, K. B. aprūpinta reikalingais įrankiais ir priemonėmis dirbo K. B. priklausančioje veiklos vykdymo vietoje. Nurodė, jog tokiais veiksmais K. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 99 straipsnio reikalavimu ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. B. teismo posėdyje pripažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi ir nurodė, jog su E. G. buvo sutarę, kad ši pradės dirbti gegužės 2 d. 2016 m. balandžio 30 d. vykusio patikrinimo dieną gėlių kioske turėjo dirbti jis, o G. norėjo apsižiūrėti, pasiruošti darbui, tačiau jo ūkyje iš aptvaro pabėgus gyvuliams jis nebegalėjo atvykti, todėl E. savo iniciatyva, norėdama jam padėti, pardavė keletą gėlių.

Liudytoja E. G. teismo posėdyje parodė, jog su K. B. buvo susitarę, kad pradės dirbti gegužės 2 d., o 2016 m. balandžio 30 d. rytą ji ateis pažiūrėti, kaip reikės dirbti. Ji atėjo anksčiau, K. B. nebuvo, išsinešė gėles ir pardavė porai moterų. Viena iš jų pasakė atlikusi kontrolinį pirkimą. Tada ji išsigandusi paskambino K. B., bet šis pasakęs, kad jam atsitiko bėda.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y., tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš byloje esačių duomenų matyti, jog prieš 2016 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atliekant operatyvų patikrinimą ūkininkui K. B. priklausančiame gėlių kioske 2016 m. balandžio 29 d. ūkininkas K. B. su E. G. buvo sudaręs darbo sutartį, kurioje susitarė, jog E. G. darbo pradžia laikytina 2016 m. gegužės 2 d. Apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai pranešta taip pat 2016 m. gegužės 2 d. Atsižvelgiant į tai, jog darbo sutartimi šalys buvo numačiusios vėlesnę darbo sutarties pradžią, t. y., 2016 m. gegužės 2 d., darytina pagrįsta išvada, jog 2016 m. balandžio 30 d. operatyvaus patikrinimo metu E. G. dar nebuvo įdarbinta pagal darbo sutartį ir K. B. priklausančioje veiklos vykdymo vietoje dirbo nelegaliai. Esant nustatytiems duomenims konstatuotina, jog K. B. veiksmai, nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

K. B. kaltė padarius šį teisės pažeidimą įrodyta: 2016 m. gegužės 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. VMI-03P-604471414-16/10.4-K3-338, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas bei administracinėn atsakomybėn traukiamo K. B. paaiškinimas; Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma; Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažyma; 2016 m. balandžio 28 d. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir finansavimo sutartimi; VSDF duomenimis apie K. B. 2016 m. gegužės 2 d. įdarbintą asmenį; 2016 m. balandžio 29 d. sudaryta darbo sutartimi tarp ūkininko K. B. ir E. G.; išrašu apie administracinėn atsakomybėn traukiamo K. B. nuobaudas; administracinėn atsakomybė traukiamo K. B. bei E. G. paaiškinimais.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, administracinių teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu, t. y., kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-41-2014).

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį – nelegalus darbas truko ypatingai trumpai, dėl to veikos pavojingumas buvo minimalus, administracinėn atsakomybėn traukiamo K. B. asmenybę – anksčiau nėra baustas už jokius teisės pažeidimus, ūkininkauja, turi tik 55 procentų darbingumą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, jog minimalios ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos – 868 € paskyrimas šiuo atveju būtų neprotingas, neteisingas ir neadekvatus (neproporcingas) pažeidimo pavojingumui ir jo pobūdžiui, todėl K. B. skiriant administracinę nuobaudą taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą skirtina mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. B. pripažinti padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti 150 € (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti K. B., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):

1) Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele" banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;

2) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;

3) Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;

4) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;

5) Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, banko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;

6) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;

7) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank", AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;

8) Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.

Baudas galima sumokėti kredito įstaigose ir įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“interneto portalą www.paysera.lt; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

– pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK–16057885556), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį – A2.1.-486-169/2016 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.