Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-187-758/2022 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) administracijai dėl patirtų išlaidų atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. B., nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – Panevėžio darbo ginčų komisija) 2021 m. spalio 12 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) administracijos jos 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigoje UAB „Medicina practica laboratorija“ patirtas 41 Eur sveikatos patikrinimo išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė yra atsakovės darbuotoja – (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštu ji kreipėsi į atsakovę, pateikdama prašymą patvirtinti, jog atsakovė apmokės ieškovės faktiškai patirtas periodinių sveikatos patikrinimų dėl Covid ligos išlaidas, kurias ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 ir 17 d. patyrė asmens sveikatos priežiūros įstaigoje UAB „Medicina practica laboratorija“. Atsakovė ieškovės prašymo netenkino, todėl ieškovė kreipėsi į Panevėžio darbo ginčų komisiją, raštu pateikdama prašymą išnagrinėti tarp ieškovės ir atsakovės kilusį individualų darbo ginčą ir įpareigoti atsakovę apmokėti ieškovei jos faktiškai patirtas sveikatos patikrinimų dėl Covid-19 ligos išlaidas. Panevėžio darbo ginčų komisija 2021 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą ieškovės pateiktą prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nepaisant to, ieškovės manymu, atsakovė privalo apmokėti jos faktiškai patirtas sveikatos patikrinimo išlaidas, kadangi tokia atsakovės, kaip ieškovės darbdavio, prievolė imperatyviai ir be išlygų yra nustatyta Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 18 straipsnio 7 dalyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba pas atsakovę (duomenys neskelbtini). Atsakovė, kaip ieškovės darbdavys, 2021 m. liepos 22 d. per (duomenys neskelbtini) administracijos vidinę sistemą @vilys informavo ieškovę dėl privalomo Antigeno testo grįžtant į darbą, be kita ko, nurodydama, kur ir kokia tvarka tyrimai turi būti atliekami registruojantis tyrimui skambinant į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808. Ieškovė dėl sveikatos pasitikrinimo, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tikrinosi 2021 m. rugpjūčio 16 ir 17 d. jos pasirinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. atliko privalomą periodinį sveikatos patikrinimą UAB ,,Medicina practica laboratorija”, ir sumokėjo 41 Eur. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 25 d. dėl patirtų išlaidų atlyginimo kreipėsi į darbdavį.

5. Teismas sutiko su Panevėžio darbo ginčų komisijos išvada, jog ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalies normoje išskirti du atvejai, kada sveikatą reikia tikrintis periodiškai, t. y. kada nėra paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino, ir kada yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, sveikatos tikrinimosi kompensavimą reglamentuoja speciali teisės norma, numatanti, kad tokie patikrinimai yra finansuojami iš valstybės biudžeto. Atsakingoms valstybės institucijoms paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, galioja tokią pavojingą situaciją atitinkantis specialus reguliavimas, kaip ir šiuo privalomo periodinio testavimo dėl užkrečiamos Covid-19 ligos atveju.

6. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau, įgyvendinant teisę (pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą), paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojama (PTŽSAĮ 4 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju ieškovė, pasirinkusi pasitikrinti sveikatą, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, kitoje vietoje, nei buvo nustatyta teisiniu reglamentavimu ir nurodyta darbdavio faktiškai ją atkartojant, prisiėmė sau tenkančią riziką, kad už šią paslaugą nebus kompensuota, nes tokia pareiga darbdaviui nenumatyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog darbdavio lėšomis ieškovė galėjo testuotis tam skirtose numatytose specialiose vietose, ir, nors darbuotoja šiuo atveju tinkamai įvykdė jai tenkančią prievolę, tačiau ne valstybės nustatytoje vietoje – sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje valstybė užtikrino šios prievolės vykdymo finansavimą, todėl reikalauti išmokų priteisimo iš darbdavio neturi teisės, nes darbdaviui neatsiranda pareiga apmokėti už ieškovės pasirinkimą darytis testus kitur, nei jai buvo nurodyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė S. B. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti.

8. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2021 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 178, kuriuo pakeitė Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas), patvirtino darbuotojų privalomo periodinio sveikatos tikrinimosi dėl Covid-19 ligos tvarką (toliau – ir Sveikatos tikrinimosi tvarka). Sveikatos tikrinimosi tvarkos 8 punkte aiškiai, tiksliai, vienareikšmiai ir be jokių išlygų nustatyta, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl Covid-19 ligos yra atliekami asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nei ŽULPKĮ, nei Sveikatos tikrinimosi tvarka nenustatė, kad ieškovės teisė pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje ji atliks periodinį sveikatos patikrinimą, kokia nors apimtimi yra ar gali būti ribojama. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė turėjo teisę savo nuožiūra pasirinkti jai priimtiną asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje ji atliks jai privalomą sveikatos tikrinimą dėl Covid-19 ligos.

9. Apeliantės teigimu, ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Tuo tarpu Sveikatos tikrinimosi tvarkos 6 punkte nurodyta, jog periodiniai sveikatos patikrinimai atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo. Atsižvelgiant į tai, sveikatos patikrinimai dėl Covid-19 ligos, kuriuos ieškovė privalo atlikti vadovaudamasi Sveikatos tikrinimosi tvarka, yra laikytini periodiniais sveikatos patikrinimais, darbdavys privalo apmokėti ieškovei jos faktiškai patirtas sveikatos patikrinimo dėl Covid-19 ligos išlaidas. Be to, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

10. Tvirtina, jog teismas sprendime iš esmės nepasisakė nei dėl vieno ieškovės ieškinyje nurodyto argumento ir jo motyvuotai neatmetė, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau – ir Operacijų vadovas) 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ (toliau – ir Sprendimas), kadangi: darbuotojų sveikatos patikrinimų dėl Covid-19 ligos tvarką galėjo nustatyti (ir nustatė) Vyriausybė (Sveikatos tikrinimosi tvarka); Operacijų vadovo Sprendimas nustato ne sveikatos patikrinimų atlikimo vietą, o ėminių medicininiam tyrimui atlikti paėmimo vietas; Operacijų vadovo Sprendime nenurodyta, kokiose konkrečiai asmens sveikatos priežiūros įstaigose ėminiai yra imami.

11. Mano, jog teismas netinkamai aiškina ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalyje nurodytas teisės normas, nepagrįstai traktuodamas jas kaip teisės normas, kurios nustato du skirtingus atvejus, „kada sveikatą reikia tikrintis periodiškai“. Nenustatė skirtumo tarp sąvokų „patirtų išlaidų apmokėjimas“ ir „sveikatos patikrinimų finansavimas“, tuo labiau, kad šios teisės akto nuostatos svarstymas Seimo Sveikatos reikalų komitete atskleidžia tai, jog pareiga apmokėti periodinių sveikatos patikrinimų, įskaitant išlaidas, susijusias su papildomais sveikatos patikrinimais dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tenka darbdaviui. Be to, sprendime nebuvo nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, ribojančios ieškovės teisę savo nuožiūra pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Teismas be pagrindo vadovavosi atsakovės 2021 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nei ŽULPKĮ, nei Vyriausybės Nutarimu patvirtinta Sveikatos tikrinimosi tvarka nesuteikia teisės darbdaviui nurodinėti, kur ir kokį medicininį tyrimą privalo atlikti darbuotojas. Taip pat teismas nenustatė, kada ir kokiu teisės aktu Vyriausybė nustatė periodinių sveikatos patikrinimų dėl Covid-19 ligos finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarką.

12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) administracija prašo apeliacinį skundą atmesti.

13. Nurodo, kad ieškovės pozicija grindžiama ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalies interpretacijomis bei ieškovės įsitikinimu, jog jai nėra privaloma jos darbdavio nustatyta tvarka dėl privalomo sveikatos tikrinimosi. Atsakovės įsitikinimu, vienas esminių apeliacinio skundo ir kartu ieškovės pozicijos byloje nepagrįstumo aspektų yra tas, kad ieškovė iš esmės nepaklūsta įstatymu paremtai darbdavio nustatytai vidinei sveikatos patikrinimo tvarkai. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip darbdavys, tinkamai užtikrino, kad ieškovė turėtų visas galimybes atlikti privalomus sveikatos patikrinimus, kurie yra finansuojami valstybės biudžeto lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinis skundas atmetamas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės S. B. ieškinys atsakovei (duomenys neskelbtini) administracijai dėl sveikatos patikrinimo išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

18. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp šalių 2016 m. vasario 2 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) eina (duomenys neskelbtini) pareigas. 2021 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems ar neserga užkrečiamąja liga dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas“ įpareigojo Savivaldybės administracijos darbuotojus, kurie privalo pasitikrinti, registruotis bendruoju telefonu 1808 Antigeno testui bei kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo teikti informaciją Savivaldybės atsakingam darbuotojui apie testavimo faktą ir rezultatus iš sistemos ESPBI IS. Ieškovė neginčijo fakto, kad su minėtu įsakymu ji buvo supažindinta per (duomenys neskelbtini) administracijos vidinę sistemą @vilys. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 ir 17 d. jos pasirinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje UAB ,,Medicina practica laboratorija“ savo iniciatyva atliko sveikatos patikrinimą dėl Covid-19 ligos ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. su prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydama apmokėti patirtas sveikatos patikrinimo išlaidas. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 6 d. ieškovei pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė patenkinti ieškovės prašymą.

20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. ŽULPKĮ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d.) 18 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, darbuotojų tikinimosi tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąją liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą (toliau – Darbų sąrašas), ir Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarką (toliau – Sveikatos tikrinimosi tvarka).

21. Ginčui aktualios Sveikatos tikrinimosi tvarkos redakcijos 2.10 punkte tarp nurodytų darbų ir veiklų, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, yra ir viešojo administravimo subjektų veikla. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu Darbų sąrašo 2 punkte nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, turi pasitikrinti prieš pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujindami veiklą po veiklos draudimų ar ribojimų panaikinimo ir periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas (4 punktas). Periodiniai sveikatos patikrinimai atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo, atsižvelgiant į užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, epidemiologinius ypatumus. Sveikatos patikrinimai atliekami iki paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl užkrečiamosios ligos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų baigiasi vėliau (6 punktas). Sveikatos patikrinimai atliekami asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti, sveikatos duomenys tvarkomi Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) (8 punktas). Darbuotojai, kurie privalo pasitikrinti, darbdaviui turi pateikti sveikatos patikrinimo rezultatus iš ESPBI IS (9 punktas). Darbdavys privalo užtikrinti, kad sąraše nurodytus darbus dirbtų tik sveikatą pasitikrinę darbuotojai, nesergantys užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas (10 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovei atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, aiškiai bei išsamiai aptarė teisės aktų nuostatas, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl darbuotojo sveikatos tikrinimosi pareigos, tokios pareigos įgyvendinimo sąlygų, o taip pat specialiųjų teisės aktų nuostatų taikymo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, priešingai apeliantės argumentams, atskleidė bylos esmę, tinkamai motyvavo ir pagrindė savo išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl jų visų nekartoja. Vien tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, teisės aktų nuostatas bei principus interpretuodama sau naudinga linkme, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad aktualios materialinės teisės normos aiškintos ir pritaikytos netinkamai ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

23. Pažymėtina, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl patirtų sveikatos patikrinimo išlaidų, susijusių su Covis-19 ligos tikrinimu, priteisimo rėmėsi ŽULPKĮ, PTŽAĮ bei Sveikatos tikrinimosi tvarkos nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, 2021 m. liepos 22 d. atsakovės direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems ar neserga užkrečiamąja liga dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas“ įpareigojo savivaldybės administracijos darbuotojus, kurie privalo pasitikrinti, registruotis bendruoju telefonu 1808 Antigeno testui bei kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo teikti informaciją Savivaldybės atsakingam darbuotojui apie testavimo faktą ir rezultatus iš sistemos ESPBI IS. Sutiktina su atsakove, jog šis atsakovės vidinis teisės aktas ieškovei buvo privalomas, jo ieškovė neginčijo, nesikreipė į darbdavį dėl tokio įsakymo vykdymo išaiškinimo. Taigi nagrinėjamu atveju faktiškai susiklostė tokia situacija, kuomet ieškovė, pati nesilaikydama jai privalomo darbdavio vidinio teisės akto, parengto pagal specialiąsias teisės normas, remiasi bendrosiomis teisės aktų nuostatomis, siekdama atgauti savo iniciatyva ir nuožiūra pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje atlikto patikrinimo dėl Covid-19 ligos išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apeliantės elgesys prieštarauja ne tik aukščiau nutartyje aptartų teisės aktų sisteminiam vertinimui, tačiau ir bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog ieškovė neturėjo galimybės ar dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima atlikti patikrinimo dėl Covid-19 ligos aptariamo atsakovės direktoriaus įsakyme nustatyta tvarka, kuri darbuotojams buvo nemokama.

24. Atkeiptinas apeliantės dėmesys, kad ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalyje (ginčo atveju aktuali redakcija) buvo įtvirtinta, jog išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ne visais atvejais, o tik jei tie patikrinimai atlikti Vyriausybės nustatyta tvarka. ŽULPKĮ 40 straipsnio 2 punkte buvo įtvirtinta, kad iš valstybės biudžete sveikatos priežiūrai numatytų lėšų finansuojama valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, paskelbtos dėl užkrečiamosios ligos, karantino ir (ar) riboto karantino, kurie nustatomi pagal šį Įstatymą ir kitus teisės aktus, priemonių taikymas žmonėms, jų sveikatos patikrinimai, mikrobiologiniai tyrimai, ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika, izoliavimas, atliekami Lietuvos Respublikos ir (ar) tarptautinės teisės aktų nustatyta tvarka. Sveikatos tikrinimosi tvarkos 11 punkte buvo įtvirtinta, kad darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti, sveikatos patikrinimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, padariniams šalinti.

25. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą (24 punktas), sutiktina su pirmosios instancijos teismo bei atsakovės pozicija, jog teisės aktai aiškiai ir konkrečiai numatė specialiąją sąlygą, kad darbuotojų patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto, o ne darbdavio lėšomis. Todėl ieškovei, kuri dėl atliekamų pareigų pas atsakovę turėjo pareigą atlikti sveikatos patikrinimą dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas (Covid-19 ligos), atliekamas sveikatos patikrinimas buvo/galėjo būti finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Atsakovė, kaip darbdavys, galiojančiu ir nenuginčytu vidiniu teisės aktu nustatė konkrečią darbuotojų tikrinimosi tvarką, kurios laikantis sveikatos tikrinimosi išlaidos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto, tačiau apeliantė jos nesilaikė. Be to, ir PTŽSAĮ 4 straipsnio nuostatos, kuriomis remiasi apeliantė, taip pat įtvirtina, kad, nors pacientai turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą bet kurioje pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojama, kaip kad ir buvo nagrinėjamu atveju dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino.

26. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nutartyje aptartos teisės aktų nuostatos yra specialiosios teisės normos, aplinkybė, jog tikrinimas dėl Covid-19 ligos, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai/karantinui visoje šalyje, buvo numatytas kaip reguliarus, savaime nepatvirtina, jog toks patikrinimas tapo periodiniu ir apmokamu darbdavio lėšomis, kaip kad tvirtina apeliantė remdamasi bendrosiomis, o ne specialiosiomis teisės normomis, dėl kurių prioritetinio taikymo prieš bendrąsias teisės normas yra suformuluota nuosekli Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai; Konstitucinio Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento paklausimo“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-203-469/2019; Nr. e3K-3-197-469/2020). Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl, jos vertinimu, aiškios finansavimo tvarkos nebuvimo ir testų atlikimo pasirinktose sveikatos priežiūros įstaigose vertinami nepagrįstais, nes yra nesusiję su ieškovės reikalavimo atlyginti patirtas sveikatos tikrinimo išlaidas jos savo nuožiūra pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje įrodinėjimu, kadangi, minėta, byloje nenustatyta nei kad ieškovė neturėjo realios galimybės pasinaudoti darbdavio vidiniame teisės akte nurodyta tikrinimosi tvarka, už kurią darbuotojams nereikia mokėti, nei kad minėtos specialiosios teisės normos prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams.

27. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovė, pasirinkusi pasitikrinti sveikatą, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, kitoje, nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Sprendime nurodytos ėminių tiksliniams ir profilaktiniams tyrimams dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) nustatymo vietoje, prisiėmė sau riziką, kad už šią paslaugą nebus kompensuota nei iš valstybės biudžeto lėšų, nei iš darbdavio lėšų, ką iš esmės pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Todėl, atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė turi atlyginti atsakovei šioje byloje patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

30. Tačiau pirmosios instancijos teismas, sprendimu iš ieškovės atsakovei priteisdamas 1 694 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, netinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus dėl šioje byloje atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, dėl ko iš ieškovės atsakovei priteisė per dideles ir nepagrįstas išlaidas. Atsakovės į bylą pateiktų 2021 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitos faktūros ALB Nr. 000524 ir 2021 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymo Nr. 630 duomenys rodo, kad iš 1 694 Eur atsakovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti tik 400 Eur (plius 21 procentas pridėtinės vertės mokestis (PVM)) yra apmokėjimas už atsiliepimą į ieškovės ieškinį šioje byloje. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pagrindas pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti iš ieškovės atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 484 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad jų dydį patikslins iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir sumažinti iš ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei (duomenys neskelbtini) administracijai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 1 694 Eur iki 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.