- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-19
- Bylos Nr.
- 1A-590-397-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- V. A.
- Advokatai
- Ruslanas Mazurovas, Eugenijus Senovaitis
Teisėja: Dalia Kursevičienė Teisminio proceso Nr. 1-23-1-01104-2011-7
2013 m. lapkričio 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nuteistajam V. A., jo gynėjui advokatui Ruslan Mazurov, nukentėjusiojo atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, vertėjai Veronikai Rybalčenko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteistas – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat įpareigotas be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Iš V. A. priteista Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 543,72 Lt (penki šimtai keturiasdešimt trys litai 72 ct) turtinės žalos atlyginimo už A. N. gydymą medicinos įstaigose.
Iš V. A. A. N. naudai priteista 4000,00 (keturi tūkstančiai) Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Iš V. A. priteista valstybės naudai 680,00 (šeši šimtai aštuoniasdešimt) Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2011-11-14 apie 16.15 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) g., 4-ojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, pargriovė ant žemės bei sudavė du smūgius į veidą nukentėjusiajam A. N., tuo padarydamas muštinę paviršinę žaizdą dešiniojo antakio srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniojo žastikaulio galvutės išnirimą, tokiu būdu padarė A. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-04-25 nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti esant jo veikoje baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (būtinajai ginčiai), civilinius ieškinius atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad teisme paaiškino, jog įvykio dieną, jam kambaryje ruošiant pietus, užėjo išgėrusi A. N. žmona ir paprašė paskolinti pinigų. Ji buvo skolinga, todėl pinigų neskolino. Po kiek laiko išspyręs kambario duris, įsiveržė neblaivus A. N.. Griebė jam už rūbų, suplėšė bliuzoną bei sudavė smūgį į nosį. A. N. jis iš kambario išstūmė, o pastarasis atsitrenkė į sieną ir nukrito. A. N. buvo išgėręs, todėl galėjo nukristi ne nuo pastūmimo, bet ir nuo apsvaigimo. Kad jam buvo suduotas smūgis, pasakojo ir policijos pareigūnams, kurie turėjo matyti, kad jo nosis buvo paraudusi. Po konflikto su A. N., pats paprašė bendrabučio darbuotojų iškviesti policijos pareigūnus, kurie išsiaiškintų konflikto aplinkybes. Vertindamas jo ir A. N. parodymus, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pagrindo netikėti A. N. parodymais nėra. Aplinkybę, kad A. N. įvykio metu buvo neblaivus patvirtino apklausti liudytojai. Mano, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nukentėjusiojo elgesiui įvykio metu, tiek jo galimybei vertinti įvykį. Vertinant A. N. parodymus svarbi aplinkybė, jog konfliktas įvyko apie 16 val. 15 min., o su prašymu nuvežti A. N. į ligoninę, į V. Z. buvo kreiptasi tik apie 21 val. Teisme apklausti liudytojai, tame tarpe ir policijos pareigūnas, iš karto po įvykio nematė ant A. N. veido jokių mušimo žymių, o atvežus į ligoninę, po įvykio praėjus penkioms valandoms, jam konstatuojamos muštinės žaizdos veido srityje (šios žaizdos galėjo būti A. N. padarytos ir kito asmens, kadangi išgėręs A. N. būdavo konfliktiškas, kartais mušdavo ir sutuoktinę, šias aplinkybes patvirtino apklausti liudytojai). A. N. įsiveržė į jo gyvenamąją patalpą ir jis gynėsi nuo jo išpuolio. Todėl vertinant jo veiksmus A. N. atžvilgiu, teismas turėjo įvertinti ar jo veiksmai atitinka LR BK 28 str. reikalavimus. LR BK 28 str. numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir ši aplinkybė šalina baudžiamąją atsakomybę. Teismas turėjo kritiškai vertinti A. N. parodymus apie įvykio aplinkybes, kadangi jie prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu surinktiems įrodymams, vertinant jo veiką atsižvelgti į BK 28 str. nuostatas ir priimti naują nuosprendį baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. A. N. įsiveržęs į jo gyvenamąsias patalpas jį puolė ir savo veiksmais sudarė situaciją, kurios metu patyrė nuostolių. Išstumdamas A. N. iš gyvenamųjų patalpų ne tik nuo jo gynėsi, bet gynė ir būsto neliečiamybę. Teismas neteisingai išsprendė civilinius ieškinius.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovas advokatas ir prokurorė prašė skundą atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymą apeliacinį skundą patenkinti, nuketėjusiojo atstovo ir prokurorės prašymus apeliacinį skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Pirmos instancijos teismas ištyrė visas, tiek apeliantą kaltinančias, tiek ir jį teisinančias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Savo nekaltumą apeliantas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų grindžia iš esmės vien tik savo paties parodymais, kurie yra paneigti kitais objektyviais byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad V. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, kad įrodymai buvo vertinami neobjektyviai ir nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingas, vertinamos kaip jo gynybos versija. Apeliantas savo skundo argumentus grindžia tik savo paties pamąstymais ir subjektyvia nuomone, kuri prieštarauja nustatytiems faktams. Teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o prieštaringus, nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams.
Kaltinamasis viso bylos tyrimo metu ir teisme savo kaltę neigė, tvirtindamas, kad nukentėjusio kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nemušė, pats gynėsi nuo A. N. ir jį išstūmė iš savo kambario į koridorių, šiam neblaiviam įsiveržus į jo kambarį, o sužalojimai ant kūno galėjo atsirasti pačiam nukentėjusiajam krintant ir susižalojant, ar jį sužalojant kitiems asmenims. Tačiau iš nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, liudytojų parodymų bei rašytinės bylos medžiagos neginčijamai nustatyta, kad apeliantas padarė kaltinime nurodytą veiką. Nors kaltinamasis V. A. kaltės nepripažino, teigdamas, kad nukentėjusįjį A. N. tik pastūmė nuo savęs ir jis nukrito, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodo, kad dėl asmeninių priežasčių, tarp V. A. ir A. N. įvykusio konflikto metu nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl V. A. jo atžvilgiu panaudotų neteisėtų smurto veiksmų. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. N. parodymais, kad V. A. konflikto metu užsuko jam ranką ir sudavė į veidą, kadangi specialisto išvada objektyviai patvirtina, jog A. N. dešinio žastikaulio išnirimas, kuris sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padarytas užsukant dešinę ranką per petį, o paviršinė muštinė žaizda dešinio antakio srityje ir poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose padarytos suduodant tiesioginį smūgį ar smūgius į veido sritį. Kauno apskrities VPK 2011-11-14 rašytame protokole- pareiškime A. N. nurodęs, jog 2011-11-14 apie 16.15 val. 4-ojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, buvo sumuštas kaimyno V. (b. l. 6). Daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokolais nustatyta, kad apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas V. A. pateiktas smėlio spalvos bliuzonas „Redwood“, kurio jis vilkėjo įvykio metu. Dešinėje pusėje ties kaklu per siūlę yra skylė ir atirę siūlai ir tai patvirtina, kad V. A. su nukentėjusiuoju stumdėsi ir tampė vienas kitą, todėl akivaizdu, kad būtent jis buvo užlaužęs A. N. ranką. Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. A. atsakydamas į prokurorės klausimą patvirtino, kad nustūmus A. N. nuo savęs, jam bėgo kraujas iš nosies. Liudytojas V. Z. patvirtino, kad jis nuvežė A. N. į Raudonąjį kryžių dėl rankos skausmų. Nukentėjęs šiam pasakęs, kad susistumdė koridoriuje su V. A. dėl durų trankymo. V. A. mėgo palikti atviras kambario duris, o A. N. eidamas užtrenkdavo. Liudytojas patvirtino ir tai, kad kitos dienos ryte jis kalbėjosi su V. A., kuris patvirtino, kad konfliktas su nukentėjusiuoju kilo dėl durų trankymo.
Apie tarp apelianto ir nukentėjusiojo vykusio konflikto vietą pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino liudytoja V.I. J., kuri išgirdusi triukšmą, matė du susikibusius vyrus kampe, iš karto bėgo kviesti policiją. Liudytojas A. K. patvirtino, kad pagal iškvietimą vyko aiškintis dėl kaimynų konflikto. Liudytoja E. S. išgirdusi triukšmą nuėjo į 4 aukštą ir matė koridoriuje išsipešiojusius nukentėjusįjį ir apeliantą. Liudytoja D. N. patvirtino, kad ji išgirdusi triukšmą išėjo į koridorių ir pamatė klūpantį koridoriuje A. N.. Jam buvo kruvinas prakirstas antakis ir skaudėjo ranką. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina specialisto išvada, kurioje A. N. konstatuota muštinė paviršinė žaizda dešinio antakio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio žastikaulio galvutės išnirimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodomomis aplinkybėmis, t. y. užsukant dešinę ranką per petį, dėl ko padaryta dešinio žastikaulio galvutės išnirimas, ir suduodant tiesioginį smūgį ar smūgius į veido sritį, dėl ko padaryta paviršinė muštinė žaizda dešinio antakio srityje ir poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose. Sužalojimai padaryti dėl dviejų ar daugiau trauminių poveikių. Dešinio žastikaulio galvutės išnirimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 22-23). Apeliacinės instancijos teisme apeliantas pripažino, kad nukentėjusįjį pastūmė, o šis nukrito.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes nukentėjusysis pats įsibrovė į jo kambarį ir jį puolė. Ši išvada nepagrįsta.
Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi veika, kuri formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta.
Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo sužalojimą, sudavimo momentą; nuteistojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.
Konfliktinė situacija susiklosčiusi tarp nukentėjusiojo A. N. ir nuteistojo V. A., kuomet jie abu koridoriuje susistumdė ir V. A. užlaužė nukentėjusiajam ranką nevertinama kaip būtinosios ginties situacija. Atvykusiems policijos pareigūnams V. A. nenurodė, kad nukentėjęs būtų ėjęs ar brovęsis į jo kambarį, šios aplinkybės tik patvirtina, kad apeliantui nebuvo pagrindo gintis nuo nukentėjusiojo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs surinktus įrodymus ir jų tarpusavio ryšį, pagrįstai konstatavo, kad V. A. konflikto su A. N. metu, veikė netiesiogine tyčia, nes nors ir nenorėjo atsiradusių padarinių – nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, tačiau naudodamas nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą (pastumdamas, užlauždamas ranką) sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 str. 1 d. ir jo veikai taikyti BK 28 straipsnio nuostatų pagrindo nėra.
Aplinkybės, kuomet A. N. kreipėsi į gydytojus, jo vykimo ir pristatymo laikas į Raudonojo kryžiaus ligoninę, padarytų sužalojimų konstatavimas, gydymo procesas, diagnozės nustatymas, nepaneigia vykusio konflikto ir nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto fakto, kad V. A. A. N. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. A. kaltė padarius BK 138str. 1 d. inkriminuotą nusikaltimą pilnai pasitvirtino, todėl jis pripažintas kaltu ir nuteistas teisingai ir pagrįstai.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, nepažeidė. Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei teisinės pagalbos išlaidų klausimai išspręsti tinkamai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. V. A. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam A. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl ko jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus. Iš V. A. A. N. priteista 4000 Lt neturtinės žalos suma yra pagrįsta ir neprieštarauja teismų praktikai.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 543,72 Lt sumai už A. N. gydymą medicinos įstaigose, įrodytas dokumentais, todėl priteistas iš kaltinamojo V. A. pagrįstai. Valstybės patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. N. priteistos iš kaltinamojo V. A. valstybės naudai 680,00 Lt. sumoje yra pagrįstos.
Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.