Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Grigaravičienei, dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei, nukentėjusiojo įstatyminei atstovei A. G., advokatui Vytautui Tučkui, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, LR pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (LR BK) 284 str. 1 d., 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2011 m. lapkričio 16 d. apie 15 val., viešoje vietoje-Alytaus „Drevinuko" darželio-mokyklos koridoriuje adresu Alytus, Topolių g. 19, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, prikibo prie mažamečio N. A., gimusio 2001 metais, tyčia sugriebė viena ranka jam už peties, delnu sudavė vieną kartą į veidą, N. A. išsprūdus ir pradėjus bėgti, jį koridoriumi pasivijo, dar kartą sugriebė N. A. už drabužių ir kaklo, stumdydama ir kratydama, apdraskė N. A. kaklą, tuo nukentėjusiajam N. A. sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklausta kaip kaltinamoji, K. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. lapkričio 16 d. jai iš mokyklos verkdama paskambino dukra V. ir pasiskundė, kad ją apspjovė N.. Kaltinamoji atėjo į mokyklą (buvo jau po pamokų, vaikai jau lakstė), pamatė, kad N. stovi koridoriuje. Ten stovėjo ir dvi moterys, valytoja ir kita mokyklos darbuotoja, už jų N.. Ji norėjo per jas vaiką pagauti, klausė, kodėl jis skriaudžia V.. Ji N. buvo užsimojusi, bet berniukas nubėgo. Ji norėjo su berniuku pasikalbėti, todėl jį nusivijo iki direktorės kabineto. Pasivijusi N., suėmė abiem rankom už vienos jo rankos ir pakeltu tonu klausė, kodėl jis skriaudžia V.. Jokių įžeidžiančių žodžių ji nevartojo. Tuo metu į koridorių išėjo socialinė darbuotoja ir pasiūlė eiti į kabinetą pasiaiškinti.

Nurodo, kad už kaklo berniukui tikrai nebuvo suėmusi, jo nemušė, o gal truktelėjo tada, kai pagavo. Negalėjo taip būti, kad ji apdraskė N. kaklą. Jos dukrą N. skriausdavo, mušdavo, jai buvo įspyręs į veidą. Ji mokytojai sakė apie tai, vaikai buvo perspėti, tačiau niekas nepasikeitė. Jos dukra atsisakė eiti į mokyklą. Buvo išduota pažyma, kad ji gali mokytis namuose.

Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. G. paaiškino, kad jai paskambino sūnaus N. mokytoja I. ir pranešė, jog N. išdykaudamas sumušė kitą mergaitę. Atstovė pažadėjo ateiti į mokyklą. Neužilgo vėl paskambino mokytoja ir pranešė, kad buvo atėjusi V. mama ir mušė N., jam buvo įdrėkstas kaklas. N. aiškino, kad jis išdykavo ir apspjovė vaiką. Sakė, kad V. mama jį vadino daunu, debilu, stvėrė jį ir purtė, sakė, “aš tave “durniau, uždarysiu į durnių namus”. Sekančią dieną ji ir kaltinamoji buvo iškviestos į mokyklą, tada kaltinamoji iš dalies pripažino savo kaltę: ji neneigė, kad mušė N..

Nurodo, kad kadangi didelių sužalojimų nebuvo, dėl sūnaus sužalojimo į medikus nesikreipė, tačiau sūnaus kaklas buvo apdraskytas. Sūnus sakė, kad kaltinamoji stvėrė už kaklo, purtė, grasino išvežti į “durnių namus”.

Byloje reiškia 1500 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šią sumą sudaro po įvykio vaiko patirtas stresas. Jis po įvykio nėjo į mokyklą, netgi praėjus kuriam laikui po įvykio, sūnus nenori eiti į mokyklą, nes iš jo vaikai šaiposi, kad jį V. mama vadino “daunu”, debilu.

Liudytoja I. I. parodė, kad ji yra kaltinamosios dukros V. ir nukentėjusiojo N. klasės auklėtoja. Tuo metu ji dirbo mokyklos salėje. Atėjo dvi mergaitės ir pasiskundė, kad jas apspjovė N.. N. yra judrus vaikas, liudytoja daug bendrauja su jo mama, todėl ji iš karto paskambino N. mamai. Mama prižadėjo ateiti į mokyklą. Vėliau ji išsiaiškino, kad mergaitės N. uždarė tualete, o šis ištrūkęs jas apspjovė.

Po užsiėmimų liudytoja lipdama laiptais sutiko socialinę darbuotoją. Ši buvo šoko būsenoje, su ašarom akyse. Ji pasakojo, kaip V. mama apdraskė N. ir jam kirto bei vijosi N. per mokyklos pirmą aukštą iki valgyklos. Liudytoja išsiaiškino, kad vaikai išdykavo ir mergaitės N. uždarė tualete.

Kitą dieną liudytoja bendravo su N., labai jo nekamantinėjo, tačiau matė, kad buvo apdraskytas jo kaklas.

Liudytoja su su pavaduotoja, socialine darbuotoja nutarė surengti susirinkimą. Čia kalbėjo kaltinamoji, ji gynėsi, nenorėjo prisipažinti. Posėdžio metu buvo pasiūlyta susitaikyti, atsiprašyti, tačiau kaltinamoji labai atsainiai atsiprašė, sakydama “atsiprašau, jei reikia”.

N. mama dažnai ateina į mokyklą, reaguoja į pastabas. Kaltinamosios dukra šiuo metu izoliuota nuo mokyklos ir mokoma namuose, tačiau liudytoja mano, kad tai traumuoja vaiką, nes iki įvykio ji, kaip specialistė, jokių problemų su mergaite nematė.

Liudytoja R. K., parodė, kad ji yra mokyklos socialinė pedagogė. Apie tą lapkričio 16 d. įvykį jai pasakojo darželio šeimininkė R. G. ir mokyklos valytoja A. K.. R. jai pasakojo, kad matė, kaip kaltinamoji trenkė N. per veidą. Liudytoja nurodo, kad kai N. po smūgio bėgo link direktorės kabineto, išėjo direktorė, o liudytoja kaip tik ėjo koridoriumi. Kadangi direktorė skubėjo į susirinkimą, liudytojai liepė išsiaiškinti įvykį.

Liudytoja matė po įvykio N., jis buvo labai išsigandęs ir verkė. Jis aiškino, kad jį skriaudė. Sakė, kad K. B. trenkė jam per veidą, tampė už kapišono. Jis pasakojo, kad jį pasišaukė koridoriuje B. ir žiūrint V. trenkė, dar sakė, kad vijosi koridoriumi. Sužalojimų ant vaiko veido liudytoja nematė, tačiau matė įdrėskimus ant kaklo. Kaltinamoji gi aiškino, kad ji tik lengvai ranka mostelėjo vaikui.

Mokykloje buvo suorganizuotas Vaiko gerovės komisijos posėdis, pakviesta kaltinamoji ir nukentėjusiojo N. mama, ten buvo svarstomas įvykis. Kaltinamoji aiškino, kad jos dukrą V. apspjovė N. ir ji atėjo į mokyklą. Kaltinamoji Gerovės komisijoje pripažino, kad trenkė, ji pasakė, kad ” taip, aš trenkiau”, bet ji sakė, kad yra skriaudžiama jos dukra. Buvo siūloma susitaikyti, kadangi tai yra ugdymo įstaiga ir norima teigiamai išspręsti problemas. Kaltinamoji atsiprašė N. mamos.

Liudytoja R. G. parodė, kad ji dirba auklėtojos padėjėja. Lapkričio 16 d., apie trečią valandą, su valytoja A. K. jos stovėjo ir kalbėjo pirmame aukšte šalia valgyklos ir klasės. Kaltinamoji stovėjo už jų ir kalbėjo su mergaite. Kitam koridoriaus gale

pasirodė berniukas. Jį kaltinamoji pašaukė vardu, jis ramiai priėjo prie jos, kaltinamoji jam užsimojus kirto, o viena ranka jį palaikė, sakė, “ką darai mano mergaitei”. Vaikas užrėkė, ištrūko

ir nubėgo koridoriumi, o kaltinamoji šaukdama puolė vytis. Tada pasirodė socialinė pedagogė ir juos visus tris nusivedė. Liudytoja pradėjo šaukti ant kaltinamosios, “ką jūs darot, ar jūsų čia vaikas”, bet ji nereagavo. Ji pasakė, kad jos mergaitę irgi skriaudžia. Liudytoja atsakė, kad negalima kito vaiko mušti.

Nurodo, kad ji pirmą kartą pamatė tokį vaizdą ir buvo šokiruota, kad kas nors taip atvirai svetimą vaiką atviru mostu trenktų. Buvo šokiruota ir K., nes ji taip pat viską matė, kadangi stovėjo pusantro metro nuo liudytojos. Smūgį matė ir kaltinamosios mergaitė.

Liudytoja A. K. parodė, kad ji dirba “Drevinuke” valytoja. Kaltinamąją iš matymo pažįsta. Lapkričio 16 d. apie 15 val. su bendradarbe R. G. stovėjo prie klasės, kuri yra šalia valgyklos.. Atėjo įniršusi kaltinamoji-V. mama ir stipriai plaštaka trenkė berniukui per veidą. Berniukas buvo tuo metu prie kaltinamosios, labai arti liudytojos ir R.. Po smūgio kaltinamoji kažką burbėdama berniuką nusivijo koridoriumi. Nematė, ar kaltinamoji vaiką buvo sugriebusi . Liudytoja su R. stebėjosi, kaip šitaip galima svetimą vaiką mušti.

Nurodo, kad V. yra gera mergaitė. Nežino, ar ji konfliktavo su kitais vaikais.

Nukentėjusiojo N. A. parodymai, duoti ikiteisminio bylos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, vadovaujantis LR BPK 276 str. 2 d., buvo perskaityti (b. l. 26-27). Jis parodė, kad mokosi “Drevinuko” mokyklos–darželio 4-oje klasėje. 2011 m. rudenį jis susistumdė su mergaitėmis , po ko jis nubėgo į tualetą. Mergaitės uždarė duris, jis negalėjo išeiti. Tualete prabuvo apie 15 minučių. Išėjęs iš tualeto, jis apspjovė V.. Po kurio laiko pamatė, kad atėjo V. mama su trimis mergaitėmis. Mama bėgo link jo ir rekė, kad jis ateitų. Ji trenkė jam delnu, apdraskė veidą, kaklą, purtė ir vadino daunu, debilu, durniumi. Kai mušė, jis buvo suspaudęs kumščius, kad neskaudėtų. Jis nubėgo link direktorės kabineto, V. mama jį pasivijo ir už ausies nuvedė prie direktorės kabineto. Viską matė dvi darželio auklėtojos ir trys mergaitės.

Vakare pamatė, kad jam buvo apdraskytas kaklas ir apdraskyta prie akies. Jis nepyksta ant V. mamos.

2011 m. gruodžio 6 d. protokolu-pareiškimu A. G. praneša, kad 2011 m. lapkričio 16 d. Alytaus „Drevinuko" darželyje-mokykloje jos nepilnametį sūnų N. A. sumušė klasiokės mama K. (b. l. 3).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta-mokyklos koridorius, esantis adresu Alytus, Topolių g. 19 (b. l. 5-7). '

2011 m. gruodžio 22 d. Alytaus „Drevinuko" darželis-mokykla raštu informavo Alytaus VPK apie įvykį, kai prieš N. A. mokykloje buvo panaudotas smurtas (b. l. 9).

Iš 2011 m. lapkričio 16 d. Alytaus „Drevinsko“ darželio-mokyklos Vaiko gerovės komisijos išplėstinio posėdžio protokolo matyti, kad buvo aptariamas konfliktas dėl smurto panaudojimo prieš N. A. (b. 1. 10).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad 2011 m. gruodžio 16 d. apžiūrint N. A., jo kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nerasta ( b. l. 15-16).

Ikiteisminio tyrimo metu K. B. veika buvo kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. K. B. neprisipažino smurtavusi prieš N. A.-sudavusi jam per veidą. Ji paaiškino, kad sulaukė dukters V. skambučio dėl N. elgesio ir supykusi atėjo į mokyklą išsiaiškinti su N., kodėl jis skriaudžia V.. Ji teigia, kad buvo įpykusi, kalbėjo pakeltu tonu, buvo užsimojusi, tačiau smūgio nesudavė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji neprisipažino smurtavusi prieš N. A., jos kaltė įrodyta.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. G. parodė, jog jai vaikas pasakojo, kad kaltinamoji jam sudavė per veidą, jį tampė, draskė, purtė. Mokytoja I. I., paskambinusi jai tuoj pat po įvykio, pranešė, kad V. mama mušė N., jam buvo įdrėkstas kaklas. Pati A. G. taip pat matė įdrėskimus ant vaiko. Apie sužalojimų buvimą-tai, kad matė šiuos požymius ant berniuko-paliudijo ir liudytojas apklausta berniuko auklėtoja I.

I., kuri paliudijo, kad sekančią po įvykio dieną ji bendravo su N., matė, kad buvo apdraskytas jo kaklas. I. I. nurodė, kad ji sutiko socialinę pedagogę ir ši jai pasakė, kad kaltinamoji N. kirto, ji vijosi vaiką per mokyklos pirmą aukštą iki valgyklos ir jį apdraskė. Liudytoja apklausta socialinė pedagogė R. K. matė, kad N. kaklas buvo apdraskytas.

Apie smūgio per veidą nukentėjusiajam sudavimą nurodė ne tik pats nukentėjusysis, bet ir tiesioginės įvykio liudytojos- R. G. ir A. K.. Jos abi parodė, kad aiškiai

matė, kaip kaltinamoji sudavė ranka N. per veidą, po ko N. bėgo o kaltinamoji jį vijosi.

N. A. parodė, kad tada, kai V. mama jį mušė, jis buvo suspaudęs kumščius, kad neskaudėtų. Taigi nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, ir tą skausmą savo veiksmais sukėlė kaltinamoji.

Iš A. G. parodymų seka, kad sekančią dieną po įvykio mokyklos Gerovės posėdyje kaltinamoji iš dalies pripažino savo kaltę: ji neneigė, kad mušė N..

Iš gimimo liudijimo matosi, kad N. A. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažametis (b.l. 18). Kaltinamoji nurodė, kad ji tik norėjo sudrausminti N. dėl netinkamo jo elgesio savo dukros atžvilgiu, tačiau pažymėtina, kad smurto objektas yra mažametis, smurto panaudojimas prieš vaiką nepateisinamas nepriklausomai nuo tikslų, kurių siekiama panaudojant smurtą prieš jį.

Taigi nors kaltinamoji ir neigia sudavusi smūgį ranka N. A. per veidą, jos kaltė dėl to įrodyta.

Įrodyta, kad kaltinamoji K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamoji savo nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje-mokykloje-darželyje. Šiai vietai dėl to, kad ji yra ugdymo įstaiga, taigi turi specialų statusą, keliami didesni viešosios rimties reikalavimai. Smurtauta buvo dienos metu, dar nepasibaigus pamokoms. Kaltinamosios elgesys šokiravo ne tik mažametį nukentėjusįjį, bet ir įvykį mačiusias mokyklos darbuotojas A. K. ir R. G., jos stebėjosi ir vėliau aptarinėjo tokį kaltinamosios elgesį. Mokyklos darbas buvo sutrikdytas, nes po įvykio buvo sušauktas Vaiko gerovės komisijos posėdis, kuriame, be nukentėjusiojo atstovės ir kaltinamosios, dalyvavo ir dvi pedagogės, taigi jos tuo metu negalėjo užsiimti savo tiesiogine veikla-vaikų ugdymu, o turėjo posėdžiauti ir dėti pastangas siekiant sutaikyti konflikto dalyvius ir jų atstovus.

N. A. dėl kaltinamosios veiksmų patyrė ir išgąstį, ir fizinį skausmą, nes jis pasakojo, kad tada, kai V. mama jį buvo sugriebusi ir sudavė, jis net kumščius buvo suspaudęs tam, kad neskaudėtų. Socialinė pedagogė R. K. nurodė, kad tuoj po įvykio N. verkė, buvo išsigandęs. N. A. nurodė, kad kaltinamosios veiksmus jo atžvilgiu matė ir jos dukra, ir dar trys mergaitės.

Taigi įrodyta, kad kaltinamoji K. B. viešoje vietoje– mokykloje-darželyje „Drevinukas“, siekdama sudrausminti, prikibo prie mažamečio nukentėjusiojo N. A., ir įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamosios veiksmai buvo atlikti matant ir girdint kitiems asmenims, nes, kaip minėta, tokius jos veiksmus matė A. K., R. R., kaltinamosios dukra ir dar trys mergaitės.

Įžūlus elgesys viešoj vietoje gali pasireikšti ne tik tada, kai aplink yra žmonių bet ir tada, kai tada, kai aplink žmonių nėra, tačiau dėl vietos specifikos (nagrinėjamu atveju-ugdymo įstaigos) joje bet kada gali pasirodyti žmonės. Kaip matyti iš bylos, įvykis įvyko dienos metu, jau prieš pasibaigiant pamokoms, taigi įvykio vietoje bent kada galėjo pasirodyti ir mokyklos-darželio auklėtiniai, ir pedagogai.

Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suprasdama, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Ji numatė ir galėjo numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes siekdama savo savanaudiškų tikslų-sudrausminti ir nubausti jos dukrą skriaudžiantį vaiką-atėjo į ugdymo įstaigą labai susijaudinusi, įpykusi. Tokie

kaltinamosios veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Kaltinamoji K. B. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str.). Jos astsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Ji neteista, administracine tvarka nebausta. K. B. yra bedarbė, viena išlaiko mažametę dukrą. Byloje nėra duomenų, kurie charakterizuotų K. B. neigiamai.

Kaltinamajai už LR BK 284 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, o pagal LR BK 140 str. 2 d. skirtina vienintelė už šį nusikaltimą numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės bendrintinos jas apimant, nes K. B. veikoje yra ideali nusikaltimų sudėtis.

Atsižvelgiant į tai, kad K. B. anksčiau nusikaltimų nėra padariusi ir nėra teista, viena išlaiko mažametę dukrą, į tai, kad jos padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė labai sunkių pasekmių, manytina, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai busi pasiekti be realaus bausmės atlikimo. K. B. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, jai skirtini įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė.

Įstatyminė nukentėjusiojo atstovė A. G., gindama mažamečio nukentėjusiojo N. A. interesus, byloje pareiškė 1500 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad N. dėl įvykio pergyveno, po įvykio nėjo į mokyklą. Netgi po kurio laiko po įvykio sūnus nenori eiti į mokyklą, nes iš jo vaikai šaiposi, kad jį V. mama vadino negražiais vardais-“daunu”, debilu. Apie tai, kad po įvykio N. verkė, buvo išsigandęs ir pasimetęs, paliudijo pedagogės I. I. ir R. K.. Akivaizdu, kad kaltinamoji, suduodama mažamečiam nukentėjusiąjam smūgius, sukėlė jam ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąstį. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo labai sunkios. Nustatant išieškotinos neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti ir į kaltinamosios turtinę padėtį, nes ji nedirba, registruota darbo biržoje, viena išlaiko mažametę dukrą.

Vadovaujantis išdėstytu, iš kaltinamosios K. B. nukentėjusiajam N. A. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 litų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. B. pripažinti kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (LR BK ) 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams; pripažinti kalta pagal LR BK 140 str. 2 d. ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str., bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę K. B. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. B. atidėti 1 (vieneriems ) metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo N. A. ir jo įstatyminės atstovės A. G..

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. B. palikti kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš K. B. nukentėjusiajam N. A., atstovaujamam A. G., 500 litų, ieškinį dalyje dėl 1000 litų atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.