- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-627-253/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.1.2.12Dispozityvumo principas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.3.2Civilinio proceso šalys ir jų teisės ir pareigos
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl skolos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 1 592,62 Eur skolą, 617,17 Eur palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi pinigais po skolos grąžinimo termino pasibaigimo (2008 m. gruodžio mėnesį) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei sumokėtą 66 Eur žyminį mokestį.Ieškovė nurodė, jog Telšių apskrities viršininko 2008-05-13 sprendimu Nr. S‑68‑19780 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. V.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,08 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atlyginant pinigais už valstybės išperkamą žemę bei nustatyta atlyginama vertė 3 437 Lt. 2008-12-01 Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. P.1-Ž.-2244 „Piliečių, kuriems išmokama kompensacija už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, sąrašas“ 2 priede nurodyta, kad V. V. išmokama 5 440 Lt kompensacija bei 2008-12-31 Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. P.1.Ž.-2449 „Piliečių, kuriems išmokama kompensacija už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, sąrašas“ priede nurodyta, kad V. V. išmokama dar 59 Lt kompensacija. Iš Savininko pinigų pervedimo etapų kopijos matyti, jog ieškovės mirusio vyro V. V. vardu buvo pervesti pinigai 2008 m. gruodžio mėnesį, nors V. V. yra miręs (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus darbuotojai negalėjo paaiškinti, kur dingo V. V. priklausantys pinigai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Plungės rajono apylinkės teismas 2016-12-13 sprendimu nusprendė ieškinį dėl 617,17 Eur palūkanų atmesti, nutraukti civilinę bylą dėl 1 592,62 Eur skolos, taip pat grąžinti ieškovei A. V. 36 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016-09-12.Teismas nustatė, kad ieškovės atstovės atsisakymas nuo ieškinio dėl 1 592,62 Eur kompensacijos priteisimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, šalių interesams, todėl jį priėmė. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės atkūrimo, piniginės kompensacijos išmokėjimą reglamentuojantys teisės aktai yra specialiosios normos ir nenumato palūkanų mokėjimo už neišmokėtas kompensacijas, dėl to darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl 5 procentų kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Taip pat daryta išvada, kad ieškovei atsisakius pareikšto ieškinio dėl 1 592,62 Eur kompensacijos priteisimo, ieškovei grąžintini 75 procentai nuo šios sumos sumokėto žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė A. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliantės nuomone, netikslinga inicijuoti dar vienos bylos nagrinėjimo procesą, o neišmokėtos piniginės kompensacijos indeksavimo klausimas turėjo būti išnagrinėtas bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir ginčo esmę, turėjo išaiškinti ieškovei teisę patikslinti ar pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atsakovė nepateikė aiškiai suprantamo atsakymo, kodėl buvo pervesti pinigai mirusiam žmogui, o apie neišmokėtos kompensacijos indeksavimą visiškai nebuvo užsiminta. Jeigu nagrinėjamoje byloje nenustatytų aplinkybių pagrindu būtų paaiškėjusios aplinkybės, jog neišmokėta piniginė kompensacija nėra pervesta mirusiam asmeniui, laikant tai tinkamu atsiskaitymu su savininku, o neišmokėta kompensacija turėjo būti indeksuojama kiekvienais metais, ieškovė būtų patikslinusi ieškinio reikalavimus. Be to, mano, kad teismas neišnagrinėjo ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi kompensacija už žemę buvo išmokėta tik pareiškus ieškinį teisme, mano, kad 25 procentai žyminio mokesčio turi būti priteista iš atsakovės.Atsiliepimu atsakovė prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teisės aktuose numatytas indeksavimas apskaičiuotai kompensacijos sumai yra pritaikytas. Nesutinka su apeliantės pozicija, kad kompensacija turėjo būti indeksuojama kiekvienais metais. Priėmus Telšių apskrities viršininko 2008-12-01 bei 2008-12-31 įsakymus V. V. buvo skirtas atlyginimas, tačiau ne dėl atsakovės kaltės jo nebuvo galima išmokėti, nes nebuvo pateikti kompensacijai išmokėti reikalingi dokumentai, todėl piniginė kompensacijos suma nebuvo ir neturėjo būti indeksuojama kiekvienais metais. Kompensacija nebuvo pervesta, nes nenurodytas nei pervedimo numeris, nei banko rekvizitai, nei asmens sąskaitos numeris. Kompensacija V. V. negalėjo būti išmokėta priėmus 2008-05-13 sprendimą, nes jis jau buvo miręs, o įpėdiniai, paveldėję jo teisę į piniginę kompensaciją, turėjo pateikti tai patvirtinantį dokumentą bei sąskaitos numerį, į kurį pageidaujama pervesti pinigus. Apeliantė minėtus dokumentus pateikė tik 2016-10-31. Taip pat mano, kad teismas pagrįstai nepriteisė iš atsakovės 25 procentų žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad V. V. mirė (duomenys neskelbtini). Notarės 2005-11-21 liudijimo duomenimis, po vyro V. V. mirties, jo įpėdinė yra žmona A. V., pagal pareiškimą palikimui priimti priėmusi palikimą. Nustatyta, kad Telšių apskrities viršininko 2008-05-13 sprendimu Nr. S-68-19780 „Dėl nuosavybės teisų atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. V.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į 3,08 ha žemę, atlyginant pinigais – 3 437 Lt. Telšių apskrities viršininko 2008-12-01 įsakymo Nr. P.1-Ž.-2244 „Piliečių, kuriems išmokama kompensacija už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, sąrašas“ 2 priede nurodyta V. V. išmokama 5 440 Lt kompensacija; Telšių apskrities viršininko 2008-12-31 įsakymo Nr. P.1.Ž.‑2449 „Piliečių, kuriems išmokama kompensacija už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, sąrašas“ priede nurodyta, kad V. V. išmokama dar 59 Lt kompensacija.Byloje taip pat nustatyta, kad 2016-10-31 A. V. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas teisei į piniginę kompensaciją, priklausančią V. V., atsiradusią pagal Telšių apskrities viršininko 2008-05-13 sprendimą Nr. S-68-19780. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2016‑11‑15 pažymos „Dėl visiško atsiskaitymo kompensuojant pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinį kaimo vietovėje“ A. V. nustatyta, kad, vadovaujantis Piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašo sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-06-27 nutarimu Nr. 730, 8 punkto nuostatomis, už turėtą 3,08 ha žemės A. V. išmokėta visa atlyginimo pinigais suma – 1 592,62 Eur (žemės vertė 995,42 Eur, žemės indeksuota vertė (indeksu 1,6) 1 592,62 Eur). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2016-11-23 teismo posėdyje ieškovės A. V. atstovė J. V. patvirtino, kad lėšas gavo ir ieškinio reikalavimo dėl 1 592,62 Eur skolos atsisakė, tačiau palaikė ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir byla, panaikinus skundžiamą sprendimą, turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl 5 procentų kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, pažymėjo, kad kompensavimo mechanizmas numatytas Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, atkūrimo įstatyme, įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, jog piliečiams neišmokėtos piniginės kompensacijos sumos yra indeksuojamos kiekvienais metais, atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės teigia, kad netikslinga inicijuoti dar vieną bylos nagrinėjimo procesą, o neišmokėtos piniginės kompensacijos sumos indeksavimo klausimas turėjo būti išnagrinėtas bylos nagrinėjimo metu. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.Pažymėtina, kad remiantis civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (CPK 13 straipsnis). Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.Apeliantė teigia, kad, atsižvelgdama į ieškinio pateikimo metu žinomas aplinkybes, ieškovė teismo prašė priteisti palūkanas, tačiau, jei byloje nenustatytų aplinkybių pagrindu būtų paaiškėjusios aplinkybės, jog neišmokėta piniginė kompensacija nėra pervesta mirusiam asmeniui, laikant tai tinkamu atsiskaitymu su savininku, o neišmokėta kompensacija turėjo būti indeksuojama kiekvienais metais, ieškovė būtų patikslinusi ieškinio reikalavimus. Šioje byloje ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 1 592,62 Eur skolą. Šių reikalavimų faktiniu pagrindu ieškovė nurodė Telšių apskrities viršininko 2008-05-13 priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. V. bei Telšių apskrities viršininko 2008-12-01 bei 2008-12-31 įsakymų prieduose nustatytus kompensacijų dydžius. Minėtais Telšių apskrities viršininko įsakymais numatytos išmokėti piniginės kompensacijos dydžio tinkamumo/netinkamumo ar indeksacijos klausimas ieškinyje ir pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas ir konkrečiai įrodinėjamas. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad, pateikdama ieškinį, iš Savininko pinigų pervedimo etapų kopijos bei telefoninio pokalbio buvo supratusi, jog V. V. vardu pinigai buvo pervesti V. V., kita vertus, ieškovė vis dėlto kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl numatyto dydžio kompensacijos priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta, tiek 2016-10-24 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, jog lėšos V. V. nebuvo išmokėtos. Atsakovė byloje nurodė, kad V. V. paveldėtojams kompensacija nebuvo išmokėta, nes nepateikti reikalingi dokumentai, t. y. paveldėjimą įrodantys dokumentai bei sąskaitos numeris, į kurią pageidaujama pervesti pinigus. Ieškovė byloje pasirinko savo teisių gynimo būdą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės atstovė patvirtino, kad ieškinyje nurodytą kompensaciją už žemę ieškovė gavo ir ieškinio reikalavimo dėl šios sumos atsisakė, o ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo palaikė, nereiškė prašymo keisti ar tikslinti ieškinį.Ieškovė pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama teisinį išsilavinimą turinčios dukters. Vadovaujantis CPK 243 straipsnio nuostatomis, teismas neturėjo pareigos ieškovei išaiškinti jos teisių ir pareigų. Nepaisant to, ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad 2016-10-24 parengiamojo posėdžio metu teismas išaiškino šalių atstovams šalių teises ir pareigas, numatytas CPK 42 straipsnio 1 dalyje, tarp jų ir ieškovo teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Kaip minėta, šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės teisės buvo pažeistos ar nepagrįstai apribotos, o teismo procesas dėl jos buvo netinkamas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog iš esmės pažeistos proceso teisės normos ar neatskleista bylos esmė. Apeliantė taip pat teigia, kad skundžiamu sprendimu neteisingai išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė, ieškovei atsisakius pareikšto ieškinio reikalavimo dėl 1 592,62 Eur kompensacijos priteisimo, ieškovei grąžinti 75 procentus nuo šios sumos sumokėto žyminio mokesčio. Apeliantės nuomone, 25 procentai žyminio mokesčio turėjo būti priteista jai iš atsakovės. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, t. y. dėl 1 592,62 Eur skolos, ir teismui šį atsisakymą priėmus, ši civilinės bylos dalis nutraukta. Ieškovei, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, grąžinta 75 procentai žyminio mokesčio už šį ieškinio reikalavimą. Atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės akcentuojamą aplinkybę, kad kompensacija už žemę ieškovei išmokėta tik po kreipimosi į teismą, taip pat atsižvelgia ir į atsakovės byloje nurodytas aplinkybes, jog ieškovė nebuvo pateikusi reikiamų dokumentų (paveldėjimą įrodančių dokumentų bei sąskaitos numerio), tam, kad būtų galima atlikti šių lėšų išmokėjimą, o šie duomenys pateikti tik 2016‑10‑31. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš dalies bylinėjimosi išlaidų susidarymas buvo nulemtas ir ieškovės veiksmų, dėl to nėra pagrindo likusią žyminio mokesčio už minėtą reikalavimą dalį (25 procentus) priteisti ieškovei iš atsakovės.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimą palikti nepakeistą.