Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys – antstoliai V. M., V. Č., J. B., SĮ (duomenys neskelbtini), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinė ligonių kasa.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys susilaukė nepilnamečio vaiko B. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių sūnui nustatyta globa, jo globėjas yra Vilniaus sutrikusio vystymo kūdikio namai, todėl ieškinyje reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su juo tvarkos nereiškiami. Santuokos pradžioje šalys sutarė gerai. Tačiau laikui bėgant sutuoktinių požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes, tikslai išsiskyrė, vis labiau ryškėjo skirtumai ir sutuoktinių nesuderinamumas, daugėjo nesutarimų šeimoje. Su atsakove neberado bendros kalbos, išblėso jausmai, noras būti kartu ir kurti bendrą ateitį. Jau daugiau nei vieną mėnesį su atsakove gyvena skyrium. Kadangi faktiškai sutuoktinių bendras gyvenimas yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Abu su atsakove pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, todėl šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingo amžiaus, išlaikymo iš atsakovės ieškovas nereikalauja. Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir transporto priemonių neįgijo. Santuokos metu ieškovas įgijo kreditorinių įsipareigojimų antstoliams V. M., V. Č., J. B., SĮ „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Visus įsipareigojimai paliktini vykdyti ieškovui.

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai – deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Paskelbus atsakovės paiešką policijos pareigūnams atsakovė nurodė deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kuriuo jai ir buvo siųsti procesiniai dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis) (el.b.l. 19,22). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, išnešė iš namų pusę turto, išėjo. Pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl vaiko paaiškino, kad jo ir atsakovės tėvų valdžia vaikui apribota, vaikas įvaikintas. Pripažino, kad įsiskolinimai SĮ „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra jo asmeninės prievolės.

Atsakovei teismo šaukimas įteiktas tinkamai (viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis)). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios prašymų atidėti bylos nagrinėjamą iš atsakovės negauta. Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Tretieji asmenys antstoliai V. M., V. Č., J. B., SĮ „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą tretiesiems asmenims pranešta (CPK 123 straipsnio 4 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (el. b. l. 9).

Iš ieškovo ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių (CPK 177 str. 2 d.) daroma išvada, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Priešingų aplinkybių įrodymų byloje nėra. Kadangi bendras ieškovo ir atsakovės gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.

Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Ieškovas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Atsakovė atsiliepimo teismui neteikė, į teismo posėdį neatvyko ir kitokių santuokos iširimo priežasčių nenurodė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį neteikė, pageidavimo dėl pavardės po santuokos nutraukimo neišreiškė. Ieškovo prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama jo turima pavardė „B.“, o atsakovei – santuokinė pavardė „B.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalys nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, todėl šis klausimas byloje nesprendžiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų

Nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi (el.b.l. 159), todėl atitinkami reikalavimai nesprendžiami.

Dėl turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo (el. b. l. 10-13, 34, 66), todėl turto padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami.

Dėl prievolių pobūdžio nustatymo

Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010). Baudos už padarytus teisės pažeidimus nėra laikomos bendra sutuoktinių prievole (CK 3.115 straipsnio 2 dalis).

Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų (el. b. l. 35-62) bei ieškovo paaiškinimų teismui nustatyta, kad iš ieškovo kreditoriaus SĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo vykdomi baudų išieškojimai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išieškomos skolos vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) - Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė atsiliepimą, nurodė, kad šiuo metu atsakovas įsiskolinimų neturi, prašė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra (el. b. l. 187). Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomoji byla užbaigta visiškai įvykdžius (CPK 179 str. 3 d.). Taip pat visiškai įvykdžius užbaigta vykdomoji byla Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ir priverstinio vykdymo išlaidų antstolei Jurgitai Bareikienei). Atsižvelgiant į tai, kad prievolės nebeegzistuoja, tuo tarpu teismas nutraukdamas santuoką dalina tik realiai esantį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011), reikalavimai dėl šių prievolių pobūdžio nustatymo paliekami nenagrinėti.

Nustačius, kad prievolės atsirado dėl ieškovo teisės pažeidimų, paskirtų baudų, nėra susijusios su šeimos poreikių tenkinimu, prievolės trečiajam asmeniui SĮ Susisiekimo paslaugos atsirado iki santuokos, įvertinus ieškovo prievolių pobūdį, jos pripažįstamos asmeninėmis ieškovo prievolėmis (CK 3.115 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis kitų finansinių įsipareigojimų šalys neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinas 75 Eur žyminis mokestis.

Byloje susidarė 17,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti turimą pavardę – B., atsakovei palikti santuokinę pavardę – B..

Nustatyti, kad prievolės trečiajam asmeniui SĮ „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vykdo antstolis V. M.), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdo antstolis V. Č.) įskaitant priverstinio vykdymo išlaidas, yra asmeninės ieškovo V. B. (V. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) prievolės.

Reikalavimus dėl prievolių tretiesiems asmenims Vilniaus teritorinei ligonių kasai, į.k. 188783796, (ir priverstinio vykdymo išlaidų antstoliui V. M.) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ir priverstinio vykdymo išlaidų antstolei J. B.) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pobūdžio nustatymo palikti nenagrinėtus.

Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,64 Eur (septyniolika eurų 64 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.