Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi išteisintojo D. S. (toliau – ir D. S. arba išteisintasis) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atmestas išteisintojo D. S. skundas ir paliktas galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimas atmesti D. S. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus 2020 m. spalio 29 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. S. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu išteisintas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. J. ir išteisintojo D. S. apeliaciniai skundai atmesti. 2020 m. sausio 29 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) nutartimi atsisakė priimti išteisintojo D. S. kasacinį skundą, taip pat 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. gegužės 19 d., 2020 m. liepos 10 d. ir 2020 m. spalio 8 d. nutartimis LAT išteisintojo D. S. prašymus atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą atmesti bei atsisakyta priimti D. S. kasacinį skundą dėl priimtų Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimų.

2. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2020 m. spalio 16 d. buvo gautas išteisintojo D. S. 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškimas, prašant atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 443 straipsnio 1 dalį, 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus, kuris, vadovaujantis BPK 446 straipsnio 2 dalimi, buvo perduotas nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. Valkavičius 2020 m. spalio 29 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nesant įstatyminio pagrindo. D. S. pateikus skundą dėl 2020 m. spalio 29 d. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. Valkavičiaus priimto nutarimo, Lietuvos respublikos generalinis prokuroras (toliau – ir Generalinis prokuroras), įvertinęs skundo argumentus, 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimu išteisintojo D. S. 2020 m. lapkričio 3 d. skundą atmetė konstatuodamas, kad 2020 m. spalio 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų reikalavimų.

4. Generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 23 d. priimtas nutarimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmetė išteisintojo D. S. skundą ir paliko galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimą atmesti D. S. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus 2020 m. spalio 29 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo teismui argumentai

5.1. Skirti žodinį teismo posėdį Lietuvos apeliaciniame teisme.

5.2. Sudaryti trijų teisėjų kolegiją Lietuvos apeliaciniame teisme ir sprendžiant pateiktą skundą išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo visą baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą ir ją prijungti prie nagrinėjamo skundo.

5.3. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį byloje Nr. 1S-328-891/2020.

5.4. Panaikinti 2020 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. Pašilio nutarimą atsisakyti atnaujinti procesą pagal 2020 m. lapkričio 3 d. skundą.

5.5. Dėl šališko proceso Kauno apygardos prokuratūroje panaikinti 2020 m. spalio 29 d. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo D. Valkavičiaus nutarimą / nutarimo dalį kuriuo atsisakyta tenkinti D. S. 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikto pareiškimo dalį dėl baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo. Dėl šio prašymo dalies priimti naują sprendimą – nušalinti nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškimo nagrinėjimo Vilniaus apygardos prokuratūrą, nes ten tebedirba prokurorai G. S. ir kiti, 2006–2012 metais dangstę ir klastoję šią baudžiamąją bylą, ir pavesti jį nagrinėti arba Generalinės prokuratūros prokurorui, arba bent jau kitai apygardai, kaip antai, Klaipėdos ar Šiaulių, nagrinėti klausimą dėl 2020 m. rugsėjo 21 d. išteisintojo D. S. generalinei prokuratūrai pateikto pareiškimo dalį dėl baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo.

5.6. Pagal išteisintojo D. S. 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškimą pavesti tyrimą atlikti Generalinės prokuratūros prokurorui, nes Kauno apygardos prokuratūroje ir Vilniaus apygardos prokuratūroje tebedirba nusikaltimus padarę prokurorai G. S., J. A., H. M..

5.7. Išteisintasis D. S. skunde prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau ir – KT) su prašymu ištirti, ar BPK 444 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria yra išskirtos, suvaržytos ir susiaurintos išteisintojo procesinės teisės proceso atnaujinimo procese, įskaitant pareiškimo dėl proceso atnaujinimo padavimą, bei sudarytos nelygios ir diskriminacinės procesinės sąlygos proceso atnaujinimo procese lyginant su prokuroru ir/ar nuteistuoju ir/ar asmeniu, kuriam byla yra/buvo nutraukta, ar/ir nukentėjusiuoju bei nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų (atvejų), kada yra/būtų galima kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau ir – Konstitucija) 5 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 6 straipsnio 1, 2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1, 2 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 109 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 135 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda principams.

5.8. Priimti naują procesinį sprendimą – pradėti procesą dėl baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo iš esmės ir perduoti tyrimo medžiagą LAT pirmininkui, kad LAT būtų nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Detalizuodamas ši prašymą nurodo prašymus bei reikalavimus (viso 61 punktas), kuriuos, išteisintojo D. S. nuomone, atnaujinus procesą, turėtų atlikti LAT.

6. Išteisintasis D. S. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame skunde išdėsto analogiškus motyvus, grindžiant skundo reikalavimus, kaip ir 2020 m. lapkričio 20 d. pateiktame skunde Vilniaus apygardos teismui, t. y: nurodo, kad Generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimas nepagrįstas, neteisėtas ir nemotyvuotas, jame pateikiamos klaidingos faktinės aplinkybės, todėl padarytos objektyvios tikrovės neatitinkančios teisinės išvados. Dalis aplinkybių netgi nurodomos neteisingai ir priešingai negu 2018 m. gegužės 10 d. išteisinamajame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas. D. S. nurodo, kad Generalinio prokuroro nutarime nepagrįstai pritariama vyriausiojo prokuroro priimto nutarimo dalies išvadoms, jos yra ne tik akivaizdžiai klaidingos, taip pat ir antikonstitucinės. Išteisintasis nurodo, kad baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) privalo būti atnaujinta, nes netgi patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai savo priimtuose procesiniuose dokumentuose pripažįsta (pripažino), kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai vilkino ikiteisminį tyrimą, todėl suėjo 8 metų senaties terminas; taip pat dėl nusikalstamų sandorių – nurodoma „dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, prokuroro H. M. 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui“ – taip ir nėra/nebuvo išnagrinėtas teisme, nors KT būtent baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dar 2016 m. birželio 27 d. priimtame nutarime yra išaiškinęs, kad <...> Konstitucija, inter alia jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Taip pat išteisintasis nurodo, kad dabar (duomenys neskelbtini) prokuratūroje skyriaus prokuroru tebedirbantis prokuroras J. A. 2012–2013 metais oficialiuose procesiniuose dokumentuose, nesant teismo nuosprendžio D. S. atžvilgiu, yra viešai konstatavęs ir išplatinęs informaciją, kad D. S. yra nusikaltėlis ir jį nuo kalėjimo išgelbėjo tik senatis. D. S. skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai iki šiol iš keršto dėl jų suklastotos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir paties proceso demaskavimo, toliau procesiniuose dokumentuose, nesant apkaltinamojo nuosprendžio D. S. atžvilgiu, viešai konstatuoja ir platina informaciją, kad D. S. yra nusikaltėlis ir jį nuo kalėjimo išgelbėjo tik senatis. Senatis šiuo atveju nebuvo suėjusi ir negalėjo būti suėjusi, nes visi prokurorų pateikti įtarimai ir kaltinimai D. S. (o kartu ir jo motinai D. P. T.) turėjo būti kvalifikuojami, jeigu D. S. nusikalstamos veikos būtų padarytos, kaip vieninga ir kryptinga tyčia, ir tik teismas (teismai) galėtų/galėjo, išnagrinėję iš esmės visą baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), tai nustatyti ir konstatuoti, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnas. D. S. skunde nurodo, kad prokuroro H. M. 2012 m. lapkričio 5 d. savavališkas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, neva, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, yra akivaizdi tyčinė ir grubi teisės klaida, dėl ko privalo būti atnaujintas procesas. Išteisintasis įsitikinęs, kad, pirmosios instancijos teismas nemažos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalies neišnagrinėjo ir nepasisakė 2018 m. gegužės 10 d. išteisinamajame nuosprendyje, o Kauno apygardos teismas, privalėdamas išsamiai išnagrinėti 2018 m. gegužės 30 d. D. S. apeliacinį skundą, kaip jis pats nurodė, išvis jo nenagrinėjo, nurodydamas, kad „išeina už ribų“ ir kita. Dėstydamas nurodytus motyvus, D. S., teigia, kad vien tik šioms aplinkybėms paneigti, baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) privalo būti atnaujinta ir D. S. 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškime dėl proceso atnaujinimo visi faktai ir duomenys, kurie tyčia nebuvo analizuojami ir tikrinami, privalo būti patikrinti tam, kad būtų padėtas taškas 14 metų tebesitęsiančiose ikiteisminio tyrimo pareigūnų klastotėse. Šios aplinkybės, anot pareiškėjo, ignoruotos ir skundžiamame Generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 23 d. nutarime ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartyje.

7. Be kita ko išteisintasis D. S. savo skunde nurodo, kad 2020 m. lapkričio 23 d. Generalinio prokuroro nutarime užsimenama ir apie tai, kad BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai gali apriboti/riboja išteisintojo teises į baudžiamosios bylos atnaujinimą. Dėl to, išteisintojo manymu, yra pagrindas kreiptis į KT.

III. Teismo išvados ir argumentai

Išteisintojo D. S. skundas atmestinas.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą.

9. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas išteisintojo D. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d nutarties, pagrindo pripažinti skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas nepagrįstomis ir priimtą sprendimą neteisingu nenustatė.

10. BPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinta dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Teismas nagrinėja tik išteisintojo skunde nurodytas aplinkybes susijusias su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra įsiteisėjęs.

11. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs išteisintojo skundą, nenustatė nė vieno pagrindo taikyti BPK XXXIII skyriaus nuostatas ir sutiko su Generalinio prokuroro nutarime padarytomis išvadomis, todėl nutarimą paliko galioti. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pateikė sisteminį visų BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų aiškinimą ir remiantis juo motyvuotai konstatavo, kad atnaujinti bylos nagrinėjimą išteisintojo skunde minimais argumentais ir dėstomomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apygardos teismo išvada.

12. Aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde nurodoma, kad procesas turėtų būti atnaujintas BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytais pagrindais. Iš išteisintojo skundo matyti, kad jis taip pat nurodo ir teisėjus, kurie, anot išteisintojo, nusikalstamai piktnaudžiavo (BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodomi pagrindai dėl kurių gali būti atnaujinta baudžiamoji byla: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) taip pat yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Įstatymų leidėjas taip reglamentavo baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutą, kad aplinkybės, kurios gali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis ir dėl kurių galima panaikinti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį bei atnaujinti baudžiamąją bylą, numatytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Įsiteisėjusių teismo nuosprendžių išteisintasis aukštesnės instancijos teismui nepateikė, taip pat tokių duomenų nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. LITEKO informacinės sistemos duomenimis įsiteisėjusių teismų nuosprendžių, kuriais būtų nustatyta, jog nagrinėdami bylą teisėjai, o atlikdami ikiteisminį tyrimą ir pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo, bei liudytojai ar kiti įrodymai, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikri ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis, nėra. Taigi išteisintojo argumentai dėl piktnaudžiavimo yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs.

14. D. S. savo skunde nurodo, jog procesas baudžiamojoje byloje turėtų būti atnaujintinas vadovaujantis ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino liudytojų parodymus, specialistės A. B. išvadą ir kt. Šie skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini, kadangi Vilniaus apygardos teismas pagrįstai skundžiamojoje nutartyje konstatavo, kad nėra ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti atnaujintinas procesas baudžiamojoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

14.1. Nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teisme visapusiškai išnagrinėtos (duomenys neskelbtini) bylos aplinkybės pareikšto D. S. kaltinimo ribose, byloje esantys duomenys įvertinti tiek atskirai, ties bendrai visumoje, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK normų, o byloje esančių įrodymų vertinimas atliktas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų.

14.2. D. S. skunde, pateiktame Vilniaus apygardos teismui 2020 m. lapkričio 30 d., tiek Lietuvos apeliaciniam teismui prašant atnaujinti baudžiamąjį procesą minėtoje byloje, D. S. nurodo liudytojų, specialistės, įvairių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, advokato ir advokato padėjėjo parodymų ir /ar priimtų sprendimų vertinimą, tačiau tai subjektyvus D. S. vertinimo interpretavimas, nenurodant jokių objektyvių savitą interpretaciją patvirtinančių duomenų. Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės daugumą minėtų argumentų D. S. buvo nurodęs ir teikdamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos priimto teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė , kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai ir D. S. skundo netenkino.

14.3. Pritartina 2020 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, kad D. S. savo skunde nurodė aplinkybes, kurios buvo žinomos teismams, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pakartotinis tų pačių faktinių aplinkybių nagrinėjimas ir vertinimas, nėra pagrindas atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje. Be kita ko, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį, kad D. S. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, todėl naujai nurodomos aplinkybės, kurios galimai nebuvo žinomos teismui bylą nagrinėjant pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje, galimai turėtų įrodyti, kad išteisintasis yra kaltas. Tokių aplinkybių išteisintasis nenurodo ir, prašydamas atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pakartotinai prašo priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

15. D. S., prašydamas atnaujinti baudžiamąjį procesą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodo, jog turi būti priimtas naujas išteisinamasis nuosprendi, tačiau turi būti įstatymų tvarka pašalinti 2018 m. gegužės 10 d, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžio aprašomosios dalies trūkumai ir patikslinta nuosprendžio rezoliucinė dalis, papildomai nurodant, jog D. S. išteisintinas nepadaręs veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, nes nepadarė jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei neįrodyta, kad D. S. dalyvavo ar galėjo dalyvauti padarant bent kokią nusikalstamą veiką.

16. Kaip nustatyta, D. S. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. BPK 255 straipsnyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribos, t. y. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai reiškia, jog teismas įpareigotas spręsti bylą tik pareikšto kaltinimo ribose. Vadovaujantis BPK 218–220 straipsnių normomis, baigus ikiteisminį tyrimą, kaltinamąjį aktą surašo prokuroras ir BPK 233 straipsnio nustatyta tvarka teismas skiria bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir, kaip minėta, bylą nagrinėja pareikšto kaltinimo ribose. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje, todėl pagrįstai tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo pareikšto kaltinimo ribose ir vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nustatydami, jog D. S. išteisintinas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

17. Iš pateiktos teismui medžiagos matyti, kad 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimu prokuroras H. M. ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl D. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Dėl šių nusikalstamų veikų kaltinamasis aktas D. S. nebuvo surašytas ir perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti, todėl pagrįstai Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje 2020 m. gruodžio 18 d. nutartyje konstatavo, kad BPK 444 straipsnyje numatytas baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas dėl jų negali būti taikomas. Pats D. S. savo skunde, cituoja KT 2016 m. birželio 27 d. nutarimą, kuriame aiškiai išdėstyta, jog pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai BPK 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 327 straipsnio 1 punkto (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nuostatos, kuriomis reguliuojamas bylos nutraukimas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, tiek, kiek pagal jas byla nutraukiama teismui neįvertinus kaltinamajam pareikšto kaltinimo, neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, t. y. asmeniui turi būti pareikštas kaltinimas ir surašytas kaltinamasis aktas kaip nustatyta BPK 219–220 straipsnių nuostatose. Kadangi kaltinimas D. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, nebuvo pareikštas, dėl minėtų nusikalstamų veikų D. S. nebuvo perduotas teismui ir teisme tai nebuvo nagrinėta, todėl šiuo atveju pagrįstai Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartyje konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl baudžiamojo proceso atnaujinimo vadovaujantis BPK 444 straipsniu.

18. D. S. skunde prašo į KT, nurodydamas, kad turi būti ištirta ar BPK 444 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria yra išskirtos, suvaržytos ir susiaurintos išteisintojo procesinės teisės proceso atnaujinimo procese, įskaitant pareiškimo dėl proceso atnaujinimo padavimą, bei sudarytos nelygios ir diskriminacinės procesinės sąlygos proceso atnaujinimo procese lyginant su prokuroru ir/ar nuteistuoju ir/ar asmeniu, kuriam byla yra/buvo nutraukta, ar/ir nukentėjusiuoju bei nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų (atvejų), kada yra/būtų galima kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 6 straipsnio 1, 2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1, 2 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 109 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 135 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda principams.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi skundo argumentus ir skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. teismo nutarties motyvus, pritaria žemesnės instancijos teismo padaryta išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti dėl BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų atitikties D. S. prašyme nurodytoms Konstitucijos nuostatoms ir nustatė, jog nėra jokio pagrindo kreiptis į KT. Pagrįstai konstatuota, jog išteisintojo D. S. prašymas kreiptis į KT, pagal skunduose išdėstytus argumentus, yra susijęs su BPK 444 straipsnio 1 dalies subjektyviu asmeniniu D. S. minėtos normos vertinimu ir kritika, neanalizuojant nurodytos normos konstitucingumo klausimu. Teismui kreiptis į KT prievolė, nesant pagrindo manyti, jog D. S. nurodomas įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, prieštarauja Konstitucijai, nekyla, be to skunde nėra nurodomi tokie argumentai, kurie paneigtų tokį teismo įsitikinimą, todėl D. S. skundas šioje dalyje nepagrįstas.

20. D. S. skunde prašo skirti žodinį teismo procesą Lietuvos apeliaciniame teisme bei sudaryti trijų teisėjų kolegiją nagrinėjant jo pateiktą skundą dėl priimtos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties. Šiuos prašymus grindžia bylos klausimų sudėtingumu.

21. BPK 441 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skundas dėl žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties, paduotas dėl BPK 132 straipsnio 5 dalies ir 405 straipsnio 6 dalies arba skundas paduotas remiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais, privalo, o skundas, paduotas dėl kitų žemesniojo teismo nutarčių, gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Jeigu skundą paduoda suimtas kaltinamasis ar nuteistasis, teisme dalyvauja jų gynėjai. Taigi įstatymo leidėjas konkrečiai numatė kada minėto skundo nagrinėjamas yra privalomas žodinio proceso tvarka. Kaip matyti skundą yra padavęs išteisintasis D. S. ir ne jo padėtį bloginančiais pagrindais, todėl teisėja sprendė, kad skundas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Byloje nėra pateikti skundai, kurie blogintų išteisintojo padėtį, todėl jo prašymas nagrinėti žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir atmetamas.

22. BPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gautą skundą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų trijų teisėjų kolegija nagrinėja tuomet, kai skundžiamą nutartį apygardos teisme priėmė trijų teisėjų kolegija. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis priimta vieno teisėjo, todėl įstatyminio pagrindo aukštesniam teismui sudaryti trijų teisėjų kolegiją D. S. skundui BPK X dalies tvarka nagrinėti nėra ir konstatuojama, kad šis išteisintojo prašymas nepagrįstas, todėl jis atmestinas.

23. Remiantis išdėstytais motyvais ir argumentais, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išteisintojo skundą dėl prokurorų nutarimų atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmetė pagrįstai ir motyvuotai. Išteisintojo D. S. skunde išdėstyti motyvai ir argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti išteisintojo D. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį.

Nutartis yra neskundžiama.