- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-13
- Bylos Nr.
- 2-1051-734/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19372-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Atsakovas
- T. D., J. D.
- Ieškovas
- UAB “Vilniaus energija”
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos-Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovui Vidui Vanagui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Vilniaus energija” ieškinį atsakovui T. D., J. D. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu ( b.l. 1-2), ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 1136,81 Lt skolą už šilumos energiją, 39,30 Lt materialiųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 78,80 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad iki 2011-07-22 tiekė centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui adresu Šeimyniškių g. , Vilniuje, kurio butas Nr. nuo 2011-01-24 nuosavybės teise priklauso atsakovams po ½ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šio buto šilumos energijos tiekimo-vartojimo įrenginiai iki 2011-07-11 buvo prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal CK 6.384 str., 1.71 str. reikalavimus, darytina išvada, kad ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovams atsirado prievolė mokėti už šilumą LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Pastate sunaudotos šilumos kiekis, nustatytas pagal pastato, kuriame yra butas, įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis skirstomas pastato butų ir kitų patalpų savininkams Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 (toliau metodas Nr.4). Pagal šio metodo reikalavimus, mokesčiai už šilumos energijos kiekį šildymui apskaičiuojami pagal 7 punktą, atsakovui mokesčiai skaičiuojami už 76,22 kv.m. Atsakovai už šilumos energiją mokėjo nepilnai, todėl už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-04-30 liko neapmokėta 1136,81 Lt. Ieškovė nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas neteisingai paskirsto tiektą šilumos energiją, pažeisdamas Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4, 7.2 punktą ir nevertino atsakovų buto aukščio, nes atsakovai, kaip buto savininkai, turi imtis veiksmų, kad nekilnojamojo turto registre būtų nurodyti teisingi buto, kuriam tiekiama šilumos energija, duomenys, ieškovas, kaip paslaugos teikėjas negali šių duomenų įtakoti. Taip pat ieškovo atstovė nesutiko su atsakovo argumentais, kad šilumos nuostolius, kurie atsiranda dėl esančių lauko trasų tarp pastatų Šeimyniškių g. ir Šeimyniškių g. , turėtų prisiimti ieškovas. Šilumos punktas ir įvadinis šilumos apskaitos prietaisas įsiskolinimo laikotarpiu buvo įrengtas pastate Šeimyniškių g. ir apskaitė šilumos energiją, tiekiamą į pastatus Šeimyniškių g. ir Šeimyniškių g. . Pagal 2009-09-29 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-172 dėl šilumos gamybos ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrengimų darbo rūšių aprašo 11 punktą, šilumos punktai, kai iš jų tiekiama šiluma naudojama patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti, kartu su šildymo ir karšto vandens sistemomis laikomi statinio dalimi. Todėl iš šilumos punkto einantys vidaus tinklai, kuriais perduodama šilumos energija iš šilumos punkto į pastatą Šeimyniškių g. , yra šio pastato dalis ( priklausinys). Todėl pagal CK 4.76 str., 4.82 str.3d., vartotojas, būdamas daugiabučio gyvenamojo namo ir kartu namo bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, proporcingai jam priklausančiai daliai privalo apmokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Butų savininkams priklausančiuose vidaus tinkluose galintys susidaryti šilumos energijos praradimai turi būti apmokami vidaus tinklų savininkų. Už 2011 metų vasario mėnesio laikotarpį, kai atsakovų gyvenamajame name tiekiamos šilumos energijos nebuvo galima apskaičiuoti, nes nebuvo šilumos apskaitos prietaiso, vartotojams buvo skaičiuojamos vidutinės šilumos sąnaudų normos, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-12-22 nutarimu Nr. 03-116 patvirtinta „Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvai būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti bei jų taikymo metodika“.Remdamasi šiais argumentais, ieškovo atstovė prašo ieškinį patenkinti visa apimtimi.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, iš pastate Šeimyniškių g. , esančio šilumos punkto, šilumos energija lauko trasomis yra tiekiama pastatui Šeimyniškių g. , kuriame yra atsakovų butas, todėl didžiuliai šilumos nuostoliai susidaro lauko trasose, šiuos nuostolius turi padengti pats ieškovas. Ieškovas visą 2010-2011 m. šildymo sezoną lauko šiluminės trasos nuostolius įtraukdavo į atsakovų buto bei viso namo sąskaitas. Ieškovas, skaičiuodamas mokesčius už tiekiamą šilumos energiją namui, kuriame gyvena atsakovai, neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovų butas yra mansardoje, šio buto aukštis yra nuo 1,8 metro iki 2,4 metro, kai ieškovas, skaičiuodamas ir padalindamas šilumos suvartojimą, vertina, kad viso namo patalpų faktinis aukštis yra vienodas ir sudaro 3,3 metro. Tokiu būdu ieškovas pažeidžia Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4, 7.2 punktą, kai patalpų aukštis yra nevienodas. Už 2011 metų vasario mėnesio šildymą, kai nebuvo šilumos skaitiklio, nes skaitiklis buvo pavogtas, skaičiavimuose yra vertinamas maksimalus leistinas šilumos suvartojimo kiekis, kai ieškovas turėjo vadovautis vidutiniu šilumos suvartojimu. 2011 m. vasario 28 d. naują šilumos skaitiklį sumontavo ir pats sau pridavė ieškovas su savo antrine darbų atlikimo įmone AB „Axis industrines“, ant skaitiklių sumontavimo akto Nr. 409 yra tik UAB „Vilniaus energija“ darbuotojų parašai, skaitikliai sumontuoti nedalyvaujant vartotojui ir namą prižiūrinčios bendrovės „City cervice“ žinios. Todėl, atsakovas mano, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį, prašo įpareigoti ieškovą pateikti visą tvarkingą dokumentaciją, kurioje būtų motyvuoti bei pagrįsti atsakymai dėl susidariusios skolos, taip pat įpareigoti ieškovą perskaičiuoti viso 2010-2011 metų šildymo sezono sąskaitas, kad būtų galima atlikti perskaičiavimą, sumažinant ieškovo reikalavimą.
Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, kaip byloje teikiančios išvadą, atstovas palaikė į bylą teiktą rašytinę išvadą dėl ginčo ( b.l. 75-77). Teismo posėdžio metu atstovas papildė rašytinę išvadą, pažymėdamas, kad už 2011 metų vasario mėnesį, kai pastate, kuriame yra atsakovų butas, nebuvo šilumos energijos matavimo prietaiso, ieškovas teisingai taikė tiektos šilumos energijos paskaičiavimo metodą, skaičiuodamas vidutines šilumos sąnaudų normas. Taip pat pažymėjo, kad šilumos energijos nuostolius, kurie vartotojui atsiranda dėl lauko trasų, kuriomis šilumos energija patenka nuo šilumos apskaitos prietaiso į atsakovų butą, turėtų prisiimti ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
LR CK 6.383 str. 1 d. nurodyta: pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti vartotojui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o vartotojas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojimą prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.387 str. 2 d. nurodyta, jog, kai abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą turi užtikrinti energijos tiekimo įmonė, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. CK 6.388 str. nuostatų pagrindu, vartotojas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.385 str. 4 d. nurodyta, jog energijos kaina ( tarifai) nustatoma įstatymų nustatyta tvarka.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta: iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas, esantis Šeimyniškių g. , Vilniuje, butas šildomas centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų ( b.l.7-8). Ieškovas pateikė į bylą mokesčių už tiektą šilumos energiją, paskaičiavimą, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 metų vasario iki balandžio mėnesio imtinai, atsakovai neatsiskaitė už teiktą šilumos energiją už 1136,81 Lt ( b.l. 4). Tarp šalių nėra ginčo, jog buvo tiekiama šilumos energija į atsakovų butą, šalys nesutaria dėl šilumos energijos paskirstymo tvarkos, atsakovas nurodo, kad ieškovas netinkamai skaičiuoja tiektos šilumos energijos kiekį, nes ieškovas turėtų įvertinti ir prisiimti riziką dėl susidariusių nuostolių lauko trasose, kuriomis šilumos energija tiekiama į atsakovų butą, taip pat ieškovas turėtų vadovautis Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4, 7.2 punktu, nustatančiu šilumos kiekio paskaičiavimo metodą, kai patalpų aukštis yra nevienodas, nes pastate, kuriame yra atsakovų butas, kitų savininkų butai yra virš 3 metrų aukščio kai atsakovų butas yra mansardoje ir jų buto kambarių aukštis yra nuo 1,8 metro iki 2,4 metro. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog jie, kaip ieškovo teiktos paslaugos vartotojai, neturi prisiimti šilumos energijos tiekimo nuostolių, kurie atsirado dėl lauko trasų, kuriomis šilumos energija buvo tiekiama atsakovų butui. Nesutiktina su ieškovo argumentais, jog iš šilumos punkto einantis po žeme vamzdynas, kuria tiekiama šilumos energija atsakovų butui, gali būti priskirtinas vidaus tinklams, ir kaip šio pastato dalis ( priklausinys) būtų priskirtinas bendrajai dalinei butų savininkų nuosavybei ir todėl bendrasavininkiai pagal CK 4.76 str., 4.82 str.3d. nuostatas, bendrasavininkiai turėtų rūpintis šio vamzdyno priežiūra, eksploatavimu, todėl galintys susidaryti šilumos energijos praradimai turi būti apmokami vidaus tinklų savininkų. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra nurodyta, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų aukščiau paminėtas šilumos tiekimo vamzdynas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai turėtų pareigą rūpintis jo eksploatacija, bei prisiimti atsakomybę dėl susidariusių šilumos energijos nuostolių. Todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovas šiuos tinklus priskiria pastato buto savininkams, kaip bendrąją dalinę nuosavybę. Pažymėtina, jog Valstybinė energetikos inspekcija šiuo klausimu išvadoje ( b.l. 75-77) yra nurodžiusi,, kad butų savininkai už suvartotą šilumos energiją turi apmokėti pagal CK 6.383 str.1 d., 4,76 str., 4.82 str.3 d. nuostatas, ir už jokį kitą šilumos energijos kiekį neprivalo mokėti. Teismo nurodymu, ieškovas pateikė šilumos energijos susidariusio nuostolio aukščiau paminėtame vamzdyne, skolos laikotarpiu, paskaičiavimą ( b.l. 88-97), iš kurio nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. vasario mėnesio iki balandžio mėnesio pabaigos, nuostolių suma yra 12,97 Lt. Todėl šia suma mažintinas ieškovo reikalaujamas priteisti skolos dydis ( 1136,81 Lt -12,97 Lt). Remiantis šiais argumentais, vadovaujantis CK 6.383 str., 4.76 str., 4.82 str.3d., Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 12 str.2d., bei įvertinus aplinkybę, kad atsakovams butas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½,iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1123,84 Lt skola ieškovo naudai ( CK 6.5), o ne solidariai ( CK 6.6 str.), kaip prašo ieškovas.
Atsakovas nurodė, argumentus, jog ieškovas, skaičiuodamas mokesčius už tiekiamą šilumos energiją namui, kuriame gyvena atsakovai, neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovų butas yra mansardoje, šio buto aukštis yra nuo 1,8 metro iki 2,4 metro, kai ieškovas, skaičiuodamas ir padalindamas šilumos suvartojimą, vertina, vienodą butų aukštį, o realiai kitų butų aukštis yra 3,3 metro, todėl ieškovas pažeidžia Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4, 7.2 punktą, kai patalpų aukštis yra nevienodas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas, vadovaudamasis Metodo Nr. 4.7 punktą, atsižvelgdamas į atsakovų buto šildymą už 76,22 kv.m., pagrįstai skaičiuoja šilumos energijos kaštus, nes jis vadovaujasi nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenimis apie atsakovų butą, kuriam tiekiama šilumos energija. Atsakovai, kaip buto savininkai, pasirinkdami šilumos paskirstymo metodą pagal patalpų tūrį, turėtų pareigą kreiptis į registrų centrą dėl duomenų apie patalpų tūrį surinkimo ir šiuos duomenis pateikti šilumos tiekimo įmonei, t.y. ieškovui. Tokią išvadą šio ginčo atveju teikė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ( b.l. 65), todėl atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus ( b.l. 30-33)- dėl atsakovų gyvenamajame name esančių butų skirtingo aukščio, teismas, neturėdamas specialių žinių, negali vertinti ir pasisakyti, kaip šie duomenys turėtų įtakos suvartotos šilumos kiekio paskaičiavimui. Kiti atsakovo argumentai dėl neteisingai paskaičiuoto suvartotos šilumos energijos kiekio tuo laikotarpiu, kai gyvenamajame name nebuvo šilumos apskaitos prietaiso, atmestini, kaip nepagrįsti, niekuo neįrodyti, o be to, teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovas pažymėjo, kad ieškovas teisingai taikė tiektos šilumos energijos paskaičiavimo metodą, skaičiuodamas vidutines šilumos sąnaudų normas. Atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovą perskaičiuoti viso 2010-2011 metų šildymo sezono sąskaitas, kad būtų galima atlikti perskaičiavimą, įskaitant permokėtas sumas ir tokiu būdu sumažinant ieškovo reikalavimą, nenagrinėtinas, nes atsakovas turėjo reikšti byloje LR Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priešieškinį.
Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, vadovaujantis CK 6.210 str.1 d., iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, t.y. nuo 2011 m. balandžio 01 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 str., iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 78,80 Lt bylinėjimosi išlaidos: 70 Lt žyminis mokestis ( b.l. 3), 8 Lt išlaidos už duomenų iš gyventojų registro tarnybos bei Nekilnojamojo turto registro gavima ( b.l. 5-8).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų T. D., J. D. lygiomis dalimis 1123,84 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, t.y. nuo 2011 m. balandžio 01 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 78,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.