Kauno apygardos teismo nutartis

2021-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-529-290/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-02
Bylos Nr.
1S-529-290/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08537-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-529-290/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08537-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Arūno Paštuolio,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės G. M. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kad R. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą - laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmė, skirta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrintos apėmimo būdu, ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 28 d., o pabaiga – 2021 m. lapkričio 26 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai - 4 mėnesiai 17 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2021 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. LK-91, nutarė taikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija padarė išvadą, kad nuteistasis įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos nurodymus ir rekomendacijas, jam nustatyta mąstymo lankstumas, gebėjimas spręsti savo netinkamo elgesio problemas, kad jis stengiasi laikytis jam skirtų įpareigojimų, dalyvavo ir sėkmingai baigė „Įžanginę“ programą.

3. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2021 m. liepos 30 d. nutartimi tenkino prokurorės skundą, panaikino 2021 m. liepos 9 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. LK-91 ir nutarė nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikyti.

Šalies argumentai

4. Skundu Kauno apygardos teismui nuteistasis R. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos nutarimą.

1.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas tik formaliai pakartojo prokurorės nurodytus argumentus, nevertino jo asmenybės teigiamų pokyčių. Teismas teisingai nurodė, kad jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad sėkmingai kovoja su priklausomybe alkoholiui, dalyvauja anoniminių alkoholikų susirinkimuose, nevartoja alkoholio, todėl nesutinka su teismo išvada, kad alkoholio vartojimas išlieka veiksniu, didinančiu jo nusikalstamo elgesio riziką.

1.2. Jis kaip visiškai nepagrįstą laiko teismo išvadą, kad jo silpnoka darbinė motyvacija, nes pataisos namuose jam net nebuvo pasiūlytas darbas, nors jis kreipėsi į administraciją ir darbo prašė. Nuteistojo R. M. nuomone, teismas visiškai ignoravo teigiamai jį charakterizuojančius aspektus, tai yra tai, kad jis palaiko ryšius su artimaisiais, kad turi draugę ir ruošiasi kurti šeimą, kad išėjęs iš pataisos namų, bus apgyvendintas „Caritas“ namuose, o tai akivaizdžiai parodo, jog yra pilnai pasiryžęs pakeisti savo gyvenimo būdą. Mano, kad teismo nutartis neatitinka faktinių aplinkybių, yra formali, todėl turi būti panaikinta.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į nuteistojo skundą, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo R. M. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir visą teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė.

10. Šiuo atveju yra pastebimi teigiami R. M. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą jo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 80 balų, todėl būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad R. M. linkęs prarasti savitvardą, elgtis impulsyviai, ypač apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nuteistasis ir bando spręsti problemas, tačiau jų sprendime ne visuomet geba pasirinkti tinkamas elgesio strategijas, ne visuomet įvertina riziką ir galimas pasekmes, mąstyme stokoja lakstumo. Nuteistasis savo nusikalstamą elgesį menkina, perkelia aplinkai. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai sukėlė abejones, ar nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų.

12. R. M. svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis vieną kartą yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką baustas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu yra 3 kartus skatintas už gerą elgesį, tačiau pažeidimas buvo padarytas ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar susiduriama su adaptacijos aplinkoje sunkumais, tačiau daug vėliau ir sekė po dviejų paskatinimų, o tai rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.

13. Nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be trijų riziką mažinančių veiksnių, nustatyti net 13 kriminogeninių veiksnių, iš kurių 9 priskiriami dinaminiams, t. y.: žema savivertė, alkoholio vartojimo problemos, nestabili finansinė padėtis, savikontrolės problemos, nepakankami socialiniai ryšiai, mąstymo lankstumo stoka, prognostinių įgūdžių stoka, stabilios gyvenamosios vietos neturėjimas ir netinkamas gyvenimo būdas. R. M. nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatas – 80 balų (pagal 2021 m. birželio 1 d. „OASys“), per bausmės atlikimo laiką šią riziką jis sumažino 6 balais (nuo 86 iki 80). Šiuo metu didžiąją nustatytųjų balų dalį – 61 balą, sudaro balai už kintamus veiksnius, kuriuos nuteistasis savo pastangomis ir nepriekaištingu elgesiu gali sumažinti iki minimumo ar net visai panaikinti. Šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad R. M. pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra per menkos, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

14. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai alkoholio vartojimą vertino kaip jo nusikalstamo elgesio riziką didinantį veiksnį. Nors jis pataisos įstaigoje lanko Anoniminių alkoholikų susirinkimus, kitas programas skirtas alkoholio vartojimo prevencijai, yra nusiteikęs ateityje nebevartoti alkoholio, tačiau pats pripažino, kad būdamas laisvėje, didžiąją pajamų dalį jis išleisdavo alkoholiui, net keli nusikaltimai įvykdyti taip pat apsvaigus nuo alkoholio. Pažymėtina, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje, alkoholio vartojimo problemos priskirtos prie nuteistojo kriminogeninių dinaminių veiksnių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai alkoholio vartojimą vertino kaip vieną iš pagrindinių veiksnių, didinančių R. M. nusikalstamo elgesio riziką. Pateiktoje medžiagoje esantys duomenys, kad, nuteistojo teigimu, jis yra įgijęs kelias profesines specialybes, dirbęs Jurbarko socialinių paslaugų centre santechniku-elektriku, Vilniuje statybose pagalbiniu darbininku, dažytoju, taip pat statybose užsienyje, tačiau iki sulaikymo nedirbo, kad pataisos namuose nedirba, nes darbas jam suteiktas nebuvo, kad paleistas lygtinai būtų įdarbintas MB „aaa“, pagalbiniu darbuotoju, tačiau pataisos įstaigoje tokio patvirtinimo nėra gauta, nepaneigia pirmosios instancijos išvados, kad R. M. darbinė motyvacija nėra stipri. Abejonių kelia ir R. M. nurodytos aplinkybės dėl socialinių ryšių, kaip apsauginių ir mažinančių jo nusikalstamo elgesio riziką, nes medžiagoje pateikti duomenys patvirtina, jog jis neturi nei šeimos ar artimų asmenų, su kuriais palaikytų ilgalaikius socialinius santykius, nei nuolatinės gyvenamosios vietos. Nepakankami socialiniai ryšiai ir stabilios gyvenamosios vietos neturėjimas Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kaip R. M. kriminogeniniai, tai yra didinantys jo nusikalstamo elgesio riziką veiksniai.

15. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik jo elgesyje atliekant bausmę, bet ir asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir panašiai. R. M. bausmę atlieka už smurtinius nusikaltimus, iš kurių vienas labai sunkus (sunkus sveikatos sutrikdymas). R. M. anksčiau teistas du kartus, taip pat už smurtinius nusikaltimus. Taigi, smurtinis nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, tai nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Taip pat nusikaltinai padaryti apsvaigus nuo alkoholio. R. M. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, teismui padarius išvadą, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, pažeidė vykdymo sąlygas ir padarė naują nusikaltimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir požiūrį į anksčiau taikytą lygtinio paleidimo institutą pasisakė ir vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

16. Taigi, aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, kas pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai manyti, jog nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, ne teismas, bet Komisija, priimdama sprendimą taikyti R. M. lygtinį paleidimą, jį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. Taigi, R. M. lygtinio paleidimo klausimą, teismas išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, kad visų nustatytų ir aptartų aplinkybių kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog jis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą ir nuspręsdamas, kad lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamą nutarti naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutarė:

atmesti nuteistojo R. M. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis