Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-09-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-21834-800/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-18
Bylos Nr.
2YT-21834-800/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14907-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Pareiškėjas
D. J. K.
Civilinė byla Nr. 2YT-21834-800/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14907-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.2.; 3.4.5.11.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. J. K. skundą dėl antstolės Redos Stašenienės 2017-06-22 patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-106-6896 vykdomojoje byloje Nr. 0106/17/00517,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Teismui buvo pateiktas nagrinėti pareiškėjos D. J. K. skundas, dėl antstolės 2017-06-22 patvarkymo dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0106/17/00517.

Skunde pareiškėja nurodė, kad 2017-06-22 antstolė Reda Stašenienė priėmė patvarkymą, kuriame vadovaudamasi LR CPK 611, 733-743 straipsniais, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 str. nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Nurodo, kad 2017-06-22 patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo antstolė reikalauja iš darbo užmokesčio išskaičiuoti 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi sprendimo įvykdymui jau yra areštuotas sodas ir namas, kurių vertės pakanka išieškoti skolą. Atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis LR CPK 675 str. 2 d., antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolė priimdama skundžiamą patvarkymą pažeidė CPK 675 str. 2 d. įtvirtintą imperatyvą, draudžiantį antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš areštuoto turto gautų lėšų pakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis neturėtų turėti teisės išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio. Antstolės siekis papildomai išieškoti iš darbo užmokesčio yra perteklinis ir neteisėtas, todėl patvarkymas yra naikintinas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog toje pačioje civilinėje byloje, kurioje išduotas vykdomasis raštas, dėl tos pačios skolos, t. y dėl to paties išieškojimo turtas yra areštuotas dviejų antstolių. Antstolė turėtų bendradarbiauti su kitais antstoliais ir privalo žinoti koks turtas yra areštuotas ir kokiose bylose. Todėl vien faktas, jog tos pačios skolos išieškojimui areštą yra taikęs kitas antstolis ir jau yra areštuotas turtas šiai skolai išieškoti, savaime nusako, jog antstolės veiksmai pareiškėjos atžvilgiu, t. y. skolos išieškojimo nukreipimas į darbo užmokestį yra neteisėtas, nes perteklinis. Skundžiamą patvarkymą antstolė priėmė neatsižvelgdama į jos finansinę padėtį, kadangi kaip jau minėta, turto yra areštuota pakankamai, jog būtų galima skolą išieškoti. Jos darbo užmokestis yra vienintelės pajamos ir piniginės lėšos kurios yra reikalingos būtiniems poreikiams kiekvieną mėnesį tenkinti, be to ji turi du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui yra skirtos gaunamos darbo užmokesčio lėšos. Esant šioms aplinkybėms antstolės siekis išieškoti skolą iš darbo užmokesčio, kai tai yra vienintelės jos lėšos skirtos vaikams išlaikyti ir tenkinti būtiniausius šeimos poreikius yra neteisėtas ir pažeidžiantis jos teises ir teisėtus interesus. Šeimos finansinė padėtis dėl antstolės patvarkymo priėmimo tapo sudėtinga. Antstolė, siekdama išieškoti iš darbo užmokesčio, savo veiksmais pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Nors išieškotojo interesai vykdymo procese yra svarbūs, tačiau tai nereiškia, kad jie yra nekvestionuojami. Net įstatymiškai yra įtvirtinta, kad vykdymo procese turi būti atsižvelgta ir į skolininko interesus. Lietuvos Respublikos antstolio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. <...>. Antstolė turėtų paisyti ir skolininkės interesų, siekti išlaikyti skolininko ir išieškotojos interesų pusiausvyros. Išieškojimas tokiomis aplinkybėmis iš pareiškėjos darbo užmokesčio turi būti laikomos kraštutine priemone, ypač kaip yra areštuota pakankamai turto išieškojimui įvykdyti. Antstolė privalėjo atsižvelgti į socialiai reikšmingas skolininkės šeimos aplinkybes, įvertinti skolininkės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir jų mastą tos pačios prievolės įvykdymui ir prisijungti prie kito antstolio atliekamo išieškojimo. Nors CPK 624 str. 2 d. 1 p. suteikia teisę antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, išieškojimas privalo būti vykdomas laikantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų.

Antstolė Reda Stašenienė gavusi pareiškėjos skundą 2017-07-19 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą nurodydama, kad jis yra nepagrįstas. Patvarkyme nurodo, kad vykdant Kauno apygardos teismo 2017 05 25 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-394-413/2016 dėl 2856,83 Eur išieškojimo iš D. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B. naudai, 2017 06 22 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio.

Antstolė nurodo, kad LR Civilinio proceso kodekso 664 straipsnis apsprendžia išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Šiame straipsnyje nurodoma, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Vadovaujantis LR CPK 664 str., priimtas 2017 06 22 patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio. LR CPK 736 straipsnyje nurodytas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydis. 2017 06 22 patvarkyme nurodyti išskaitų dydžiai atitinka 736 straipsnio reikalavimus. Tai yra, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, dvidešimt procentų, o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų. Skolininkė teigia, kad areštuotas sodas ir namas, kurių vertės pakanka išieškoti skolą. D. J. K. nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr.0106/17/00519 dėl 62 268,30 Eur išieškojimo ir vykdomąją bylą Nr.0106/17/00517 dėl 2 856,83 Eur išieškojimo iš D. J. K.. Antstolis R. Stanislauskas vykdo vykdomąją bylą Nr.0070/17/01248 dėl 7 294,50 Eur išieškojimo iš D. J. K.. Nekilnojamasis turtas areštuotas jos žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr.0106/17/00519, dėl 62 268,30 Eur išieškojimo. Remiantis VĮ Registrų centras 2017 01 01 pateiktomis vertėmis (vykdomosios bylos medžiaga), D. J. K. priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, sodo pastatas ir kiti statiniai) vertė yra 9030 Eur; o esančio adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, sodo pastatas, gyvenamasis namas) – 27 610 Eur. Pastarasis turtas dar yra apsunkintas hipoteka bankui. Viso turto vertė nesiekia 40 000 Eur.

Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 5 d. nustatyta, kad bylos dėl antstolio veiksmų gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus LR CPK V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas.

Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2017-07-25 paskelbiant pranešimą (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0106/17/00517 esančio 2017-06-22 pareiškėjos skundžiamo patvarkymo (Vykdomoji byla Nr. 0106/17/00517, b. l. 115) Nr. S-17-106-6896, nustatyta, kad antstolė Reda Stašenienė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611,733-743 straipsniais, pareikalavo iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

Pareiškėja skunde nurodo, kad antstolė priimdama skundžiamą patvarkymą pažeidė CPK 675 str. 2 d. įtvirtintą imperatyvą, draudžiantį antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad į antstolės kontorą su prašymu dėl vykdomojo dokumento priėmimo kreipėsi S. B. , kuriuo prašė priimti vykdyti vykdomuosius raštus 2856,83 Eur sumai, bei 62 268,30 Eur sumai (Vykdomoji byla Nr. 0106/17/00517, b. l. 15).

Patvarkyme dėl skundo netenkinimo antstolė nurodė, kad vykdo dvi vykdomąsias bylas t. y. vykdomąją bylą Nr. 0106/17/00517 dėl 2 856,83 Eur, bei vykdomąją bylą Nr. 0106/17/00519 dėl 62 268,30 Eur išieškojimo. Taip pat nurodė, kad antstolis R.Stanislauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0070/17/01248 dėl 7294,50 Eur. Nurodė, kad nekilnojamasis turtas yra areštuotas vykdomojoje byloje Nr. 0106/17/00519 dėl 62 268,30 Eur išieškojimo. Areštuoto turto vertė VĮ Registrų centro duomenimis nesiekia 40 000 Eur, todėl pareiškėjos skundas nepagrįstas ir netenkintinas.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Įstatymas nustato, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turto arešto akte nurodo kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimą, unikalų numerį (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamuosius požymius (svorį, matmenis, nusidėvėjimo laipsnį ir kt.), kiekvieno daikto vertę ir viso areštuojamo turto vertę. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodo, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Susipažinus su vykdomąja byla nustatyta, kad antstolė priimdama ginčijamą patvarkymą atsižvelgė į jos žinioje kitoje vykdomojoje byloje pareiškėjos D. J. K. areštuoto turto vertę, t. y. patikrino ir nustatė nekilnojamojo turto vertes pagal VĮ Registrų centro duomenis. Todėl pareiškėjos argumentas, kad antstolė turėjo bendradarbiauti su kitu antstoliu nepagrįstas, nes pačios antstolės patvarkymu ir yra areštuotas pareiškėjai priklausantis turtas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų ginčijusi turto arešto akte nurodytas vertes ar antstolei būtų pateikus kokius nors duomenis apie kitokią areštuoto turto vertę. Byloje nėra pateikta kitų duomenų apie areštuoto turto vertę išskyrus VĮ Registro duomenis, todėl teigti, kad antstolis areštavo per daug turto, todėl negalėjo papildomai nukreipti išieškojimo ir į darbo užmokestį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, darytina išvada, kad nebuvo pažeistos normos numatytos Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad areštuota skolininkės turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismas daro išvadą, kad antstolės 2017-06-22 patvarkymas nukreipti išieškojimą į pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį yra teisėtas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad antstolės veiksmai atlikti teisėtai, nepažeidžiant Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų teisės aktų nuostatų, naikinti patvarkymą teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos D. J. K. skundą atmeti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė