- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-62-3236-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties O. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Marijampolės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. M. už tai, kad ji 2009 m. sausio 10 d. savo namų valdoje Kybartų mieste, neturėdama projektinės dokumentacijos, paklojo 100 mm skersmens, 15 m ilgio polietileninį vamzdį nuotekoms šalinti, prisijungimo prie kaimynų nuotekų linijos vietoje išardė apie 5 m vamzdžio. Šiais veiksmais O. M. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas; šio akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159² straipsnio 1 dalį (b. l. 19).
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos pareigūnas 2009 m. liepos 14 d. nutarimu pripažino O. M. kalta padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159² straipsnio 3 dalyje (2007 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. X-1101 redakcija), ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 2 000 (dviejų tūkstančių) litų baudą (b. l. 20-21).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs O. M. skundą, 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi paliko Institucijos pareigūno 2009 m. liepos 14 d. nutarimą nepakeistą ir skundo netenkino. Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta, jog 2009 m. sausio 10 d. jai priklausančioje namų valdoje Kybartų mieste, atliko kasinėjimo darbus ir pakeitė kanalizacijos vamzdžius, t. y. vietoje 50 mm skersmens vamzdžio paklojo Ø 100 mm. Pagrindinis ginčas byloje kilo dėl to, kokio pobūdžio – paprastajam ar kapitaliniam remontui – šie darbai priskirtini. Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 1 privalomojo priedo 3.1 punktą, vandentiekio bei nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų paprastuoju remontu laikoma, kai vamzdynų atskiri ruožai pakeičiami (nekeičiant trasos) į to paties tipo ir pralaidumo, kai keičiamo ruožo ilgis neviršija 20 m arba yra tarp dviejų gretimų šulinių. Vadovaujantis to paties priedo 2.1 punktu, vandentiekio bei nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų kapitaliniu remontu laikoma, kai vamzdynų atskiri ruožai pakeičiami (nekeičiant trasos) į kito tipo ar pralaidumo, kai keičiamo ruožo ilgis ne didesnis kaip 20 m arba yra tarp dviejų gretimų šulinių. Nagrinėjamu atveju Ø 50 mm vamzdis buvo pakeistas Ø 100 mm vamzdžiu, todėl pasikeitė vamzdyno pralaidumas. Tai patvirtina, kad pažeidėja atliko nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų kapitalinio remonto darbus. STR. 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau tekste – Reglamentas) 1 priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ trečia dalis inžinerinių tinklų įvadus namų valdos ribose priskiria prie II grupės nesudėtingų statinių, kuriems pagal Reglamento 12.4.2 punktą turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas. O. M. minėtus darbus vykdė be supaprastinto projekto ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad O. M. netaikyta atsakomybė už savavališką statinio prijungimą prie komunalinių tinklų, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole paminėtas ir pažeidėjos ginčijamas aplinkybes dėl konkrečios atliktų darbų vietos ir prisijungimo prie kitos nuotekų linijos laikė neesminėmis, išeinančiomis už bylos nagrinėjimo dalyko ribų (b. l. 54-57).
III.
Apeliaciniu skundu O. M. prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį ir Institucijos pareigūno 2009 m. liepos 14 d. nutarimą panaikinti, ir bylą nutraukti. Paaiškina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu jai buvo inkriminuota savavališka statyba be statybos leidimo, o administracinė nuobauda paskirta už nesudėtingo statinio kapitalinį remontą, neturint normatyviniuose statybos techniniuose aktuose nurodyto dokumento. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punkte numatytą apibrėžimą, statinio paprastasis remontas yra statinio remontas, kai keičiamos atskiros statinio sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai. Iš šio reguliavimo seka išvada, kad 50 mm skersmens vamzdžio pakeitimas į Ø 100 mm vamzdį, tokiu būdu padidinant vamzdyno pralaidumą, yra paprastasis remontas. Kanalizacijos išvadas iš O. M. namo tenkina tik jos šeimos poreikius, kas atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 66 punktą. Uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio vandenys“ darbuotojai O. M. žodžiu patvirtino, jog tokiu atveju rengti projektą neprivaloma.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nesutinka su O. M. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisės aiškinimo, taikymo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta.
Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusi Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punkto redakcija nustatė, kad statinio paprastasis remontas – statinio remontas, kai: <...> keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 63 punkto prasme, atskirosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis laikomos nepriklausomos nuo kitų vienos ar kelių pastato patalpų inžinerinės sistemos (nesusietos su bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis), užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir įrodyta, kad O. M. remontavo nuotekų šalinimo vamzdyną, einantį jos žemės valda, kuris yra nuotekų šalinimo inžinerinio tinklo dalis, bet ne atskiroji statinio inžinerinė sistema. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai, kad vamzdyno pralaidumo tipo pakeitimas (kito skersmens vamzdžio pajungimas), gali būti atliekamas be supaprastinto statinio projekto, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas palaiko Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties motyvus dėl apeliantės veiksmų priskyrimo nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų kapitaliniam remontui, todėl jų nebekartoja.
Matyti, jog Institucijos pareigūnas, 2009 m. liepos 14 d. spręsdamas O. M. nubaudimo klausimą, pakeitė veikos teisinę kvalifikaciją iš ATPK 159² straipsnio 1 dalies (2007 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. X-1101 redakcija), nustatančios baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų už nesudėtingo statinio statybą (griovimą) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, į ATPK 159² straipsnio 3 dalį (2007 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. X-1101 redakcija), pagal kurią už nesudėtingo statinio rekonstravimą ar kapitalinį remontą mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, gresia bauda nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę bylą nagrinėjančiam pareigūnui ar institucijai, nekeičiant protokole nurodytos pažeidimo esmės, pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą. O. M. neteisėtos veikos objektyviąją pusę sudaro tai, kad ji be projektinės dokumentacijos pertvarkė egzistuojančio vamzdyno ruožą. Taigi šiuo atveju bausdamas apeliantę lengvesnio teisės pažeidimo – ATPK 159² straipsnio 3 dalies – sankcijos ribose, Institucijos pareigūnas procesinės teisės normų reikalavimų nepažeidė ir jos teisinės padėties nepablogino. Byloje surinkta pakankamai neabejotinų O. M. kaltės įrodymų, todėl naikinti 2009 m. liepos 14 d. nutarimą ir 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
O. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.