Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-626/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-09
Bylos Nr.
1A-61-626/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34587-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas, Jurgita Mačionytė
Nuteistasis
R. K.
Nukentėjusysis
D. L.
Civilinis ieškovas
ERGO Insurance SE
Advokatai
Algirdas Grinevičius
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1A-61-626/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34587-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,nuteistojo R. K. gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018- 10-12 nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį - 40 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu nuosprendžiu R. K. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu civilinės ieškovės, nukentėjusiosios D. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš R. K. priteista 2 348 Eur turtinei bei 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės ERGO Insurance SE civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. R. K. nuteistas už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą ir nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą. O būtent už tai, kad jis, 2017-07-10, apie 6 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išlaužęs plastikines, 187,55 Eur vertės balkono duris, pateko į butą Nr. 88, iš kur pavogė D. L. priklausančius: 260 Eur vertės, auksinės spalvos, moterišką laikrodį „Tissot“; 249 Eur vertės, sidabrinės spalvos, vyrišką laikrodį „Guess“; 200 Eur vertės, auksinės spalvos, ploną moterišką grandinėlę (ploną); 200 Eur vertės, geltonos spalvos, jūros žvaigždės formos, moterišką pakabuką; 200 Eur vertės, moterišką, geltonos spalvos žiedą su cirkoniais; 50 Eur vertės, juodos spalvos slidinėjimo šalmą; 3 vnt. kolekcinių kardų su metalinėmis rankenomis, sidabrinės spalvos, su kaukole, kurio vieno vieneto kaina yra 33 Eur, bendra vertė - 99 Eur; 20 Eur vertės, belaidę kompiuterinę pelę „Logitech“; 50 Eur vertės, sidabrinės spalvos žiebtuvėlį „Zippo“; 1 00 Eur vertės, juodos spalvos „Sony“ ausines; 970 Eur grynųjų pinigų. Tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. L. priklausantį 2 398 Eur vertės turtą bei sugadino 187,55 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo grąžinti bylą tyrimui papildyti. Patraukti atsakomybėn M. L. dėl apelianto fizinio sužalojimo. Pradėti tyrimą M. L. dėl turimų ginklų (maždaug 11 kovinių kardų).

2.1. Apeliantas mano, kad teismas buvo neobjektyvus, nes vadovavosi tik jo kriminaline praeitimi. Nurodo, kad nukentėjusieji turi nuostatą jį juodinti ir teismas jais tiki. Apelianto manymu, nėra jokių jo kaltės įrodymų.

2.2. Apelianto manymu, nėra įrodymų, kad nukentėjusieji turėjo kaltinime nurodytus daiktus: (Pastaba. Dalis teksto pirmame lape – neįskaitomas). Pasak apelianto, nukentėjusioji 1 metus slepia jam priklausantį daiktą nuo tyrimo ir tai niekam netrukdo. Šias aplinkybes žinojo liudytojas M. L., ir tai nesvarbu?

2.3. Nurodo, kad jis pripažįsta nusikaltimo faktą ir gailisi, tačiau nori teisingo teismo, todėl prašo bylą grąžinti tyrimui papildyti. Apelianto manymu, teismas pamiršo du dalykus: žmogiškumo faktorių (jis turi tris nepilnamečius vaikus, vienas jų - globos namuose dėl mamos netinkamo gyvenimo būdo. Jis dirba, nukentėjusieji smurtauja prieš jį, meluoja, „o jis vargšas vagis tylėjo“. Pareiškia, kad yra nukentėjęs nuo M. L. fiziškai (gali pateikti dokumentus). Kelia klausimą iš kur nukentėjusysis turi tiek ginklų namuose?

3. Atsiliepimai į skundą nepateikti. Teismo posėdžio metu nuteistojo R. K. gynėjas advokatas A. Grinevičius palaikė ginamojo skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog jo ginamasis nesutinka su teismo išvadomis dėl kaltinime nurodytų daiktų, nes tokio turto nebuvo ir žala nepagrįstai priteista. Taip pat nurodė, kad jo ginamasis durų nesugadino, jas tik atidarė. Todėl prašo atlikti papildomą tyrimą. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkinamas

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo R. K. skunde keliamas klausimas dėl kaltinime nurodytų daiktų ir durų sugadinimo ir dėl to prašoma bylą perduoti tyrimui papildyti. Teigiama, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą buvo neobjektyvus. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą M. L. dėl smurto prieš apeliantą panaudojimo fakto ir dėl M. L. turimų ginklų.

5. Nuteistojo nuomone, byloje nėra įrodyta, kad nukentėjusioji turėjo kaltinime nurodytus daiktus. Mano, kad nukentėjusieji prieš jį nusistatę, o teismas, dėl jo kriminalinės praeities, jais tiki. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis įsilaužė dėl pinigų, kuriuos pamatė ant stalo ir juos paėmė. Paėmė taip pat ant stalo gulintį žiebtuvėlį. Kitus daiktus tik spėjo sukrauti į maišus, o juos išnešti sutrukdė nukentėjusysis. Išgirdęs lipant nukentėjusįjį paliko visus daiktus, pagriebė tik tris kardus ir bėgo iš buto. Kai kurių kaltinime nurodytų daiktų, tokių kaip laikrodžiai, grandinėlės iš vis nematė, o kitų nespėjo išnešti.

6. Šie R. K. teiginiai paneigti byloje surinktais įrodymais: nukentėjusioji jau pirmos apklausos metu nurodė daiktus, kurie buvo pavogti vagystės metu: 260 Eur vertės, auksinės spalvos, moterišką laikrodį „Tissot“; 249 Eur vertės, sidabrinės spalvos, vyrišką laikrodį „Guess“; 200 Eur vertės, auksinės spalvos, ploną moterišką grandinėlę (ploną); 200 Eur vertės, geltonos spalvos, jūros žvaigždės formos, moterišką pakabuką; 200 Eur vertės, moterišką, geltonos spalvos žiedą su cirkoniais; 50 Eur vertės, juodos spalvos slidinėjimo šalmą; 3 vnt. kolekcinių kardų su metalinėmis rankenomis, sidabrinės spalvos, su kaukole, kurio vieno vieneto kaina yra 33 Eur, bendra vertė - 99 Eur; 20 Eur vertės, belaidę kompiuterinę pelę „Logitech“; 50 Eur vertės, sidabrinės spalvos žiebtuvėlį „Zippo“ (Pastaba. Jis grąžintas ikiteisminio tyrimo metu. Jo verte ieškinys sumažintas); 100 Eur vertės, juodos spalvos „Sony“ ausines; 970 Eur grynųjų pinigų. Tie patys daiktai ir jų vertė nurodyta civiliniame ieškinyje. Nukentėjusieji pateikė dalies daiktų nuotraukas: laikrodžio (t. 1, b. l. 167), grandinėlės su pakabuku „Jūros žvaigždė“ (t. 1, b. l. 168), žiedo su cirkoniais (t. 1, b. l. 169), kardo ir dingusių kardų rėmo (t. 1, b. l. 170), šalmo dokumentus (t. 1), moteriško laikrodžio „Tissot“ pirkimo čekį (t. 1, b. l. 166), panašių daiktų - lazerinės kompiuterinės pelės pirkimo čekio ir Bluetooth ausinių „Sony“ pirkimo čekio kopiją, bendrai 98,91 Eur sumai (t. 1, b. l. 182). Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad nuteistasis gana nemažą laiko tarpą ieškojo daiktų, kuriuos galėtų išsinešti. Iškraustytos spintelės, dėžės ir kt., daiktai nešti iš dviejų kambarių ir sudėti į nukentėjusiųjų krepšius, lagaminus išnešimui. Pasak nukentėjusiosios, svetainėje absoliučiai visi daiktai buvo paruošti išsinešti, išskyrus baldus. Taip pat nurodė tikslią pavogtų daiktų buvimo vietą iki vagystės. Nurodė, jog kardai jau buvo permesti per tvorą ir jos sutuoktiniui bandant kaltininką nutemti nuo tvoros, pastarasis vieną iš jų išsitraukė ir juo daužė jos vyrą. Taip pat nurodė, kad dalį permestų daiktų (įmonės antspaudus) vėliau jiems atnešė kaimynai, jie taip pat jau buvo už tvoros. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad kardai jau buvo padėti už tvoros, prieš kaltininkui sprunkant. Taigi, nukentėjusiųjų parodymai paneigia apelianto versiją, kad kardus jis pagriebė bėgdamas. Aplinkybė, jog kardai dar prieš sprunkant jau buvo perkelti per tvorą, paruošti išsinešti, taip pat netiesiogiai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus dėl dalies daiktų pagrobimo, kurie, akivaizdu, galėjo būti perkelti kartu su kardais. Nukentėjusieji taip pat įrodė turėję didžiąją dalį kaltinime nurodytų daiktų (minėti čekiai ir kt. dokumentai). Jų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Teisėjų kolegija dėl kaltinime nurodytų daiktų vagystės netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais neturi pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad nuteistasis gan ilgą laiko tarpą buvo nukentėjusiųjų namuose, daiktai buvo sukrauti, todėl dalis daiktų galėjo būti išnešti kartu su kardais, kurie jau buvo perkelti per tvorą prieš kaltininkui bėgant iš namų, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinimo aplinkybės dėl pagrobtų daiktų ir jų vertės yra įrodytos, todėl jie pagrįstai nurodyti kaltinime bei pagristai dėl jų pagrobimo padaryta žala priteista iš apelianto nukentėjusiesiems (atėmus žiebtuvėlio vertę).

7. Tuo tarpu nuteistasis viso proceso metu siekė palengvinti savo padėtį. Paneigti ne tik nuteistojo parodymai dėl pagrobtų daiktų vertės, bet ir dėl įsibrovimo į patalpas būdo, įsilaužimo ir turto sugadinimo.

8. Apelianto argumentą, kad jis balkono durų nelaužė, o jas atidarė, paneigia ne tik nukentėjusiųjų parodymai, kad balkono durys buvo uždarytos ir rankena užsukta iš vidaus. Juos paneigia ir įvykio vietos apžiūros protokolas, darytas tą pačią dieną, neužilgo po įvykio (vagystė įvykdyta tarp 5-6 val., policija į įvykio vietą atvyko apie 7 val.). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad balkono durys buvo išlaužtos, fotonuotraukose užfiksuoti laužimo pėdsakai (t. 1, b. l. 15, 21-22). Nukentėjusiųjų kieme taip pat rastas žarsteklis, kuris priklausė nukentėjusiųjų kaimynams, ant jo rasti kaltininko pirštų atspaudai (t. 1, b. l. 83-84). Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, jei balkono durys būtų atrakintos, R. K. nebūtų jokio poreikio naudotis žarstekliu.

9. Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusieji prieš jį nusiteikę. Teisėjų kolegija pažymi, jog akivaizdu, kad nukentėjusieji gali jausti neigiamas emocijas kaltinamajam, atsižvelgiant į vagystės faktą, jos padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios pergyvenimus dėl nėštumo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusieji kerštautų kaltininkui ir būtų linkę pasipelnyti iš nusikalstamos veikos. Tai pažymėjo ir apylinkės teismas, atkreipęs dėmesį į tai, kad nukentėjusieji neprašė priteisti žalos dėl balkono durų ir staktos sugadinimo, kurios nepadengė draudimas (iš draudimo išmokos buvo išskaičiuota 115 Eur franšizė) (t. 1, b. l. 64-69). Apelianto manymu, nukentėjusieji norėjo gauti draudimą už pavogtus daiktus, tačiau iš draudimo rašto matyti, kad pavogti daiktai nebuvo drausti, nukentėjusieji buvo apsidraudę tik pastatų draudimu.

10. Apeliantas mano, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo neobjektyvus jo atžvilgiu ir rėmėsi vien jo kriminaline praeitimi. Šie apelianto argumentai atmetami kaip deklaratyvūs ir subjektyvūs. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas nesirėmė vien ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Kaltininkui nesutinkant su kaltinimo aplinkybėmis, teismas jas aiškinosi, paskelbė byloje pertrauką, kad nukentėjusieji pagrįstų daiktų turėjimo faktą. O ta aplinkybė, kad pirmos instancijos teismas padarė ne tokias išvadas, kokių norėjo apeliantas, nėra teismo šališkumo įrodymas.

11. Taip pat atmetami apelianto prašymai pradėti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajam dėl kardų laikymo ir apelianto sužalojimo. Visų pirma, teismai nėra institucija, įgaliota pradėti ikiteisminį tyrimą. Antra, šios aplinkybės nėra apeliacijos nagrinėjimo dalykas, nes jos nėra susijusios su nagrinėjama baudžiamąja byla, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad asmuo, manantis, kad yra padaryta nusikalstama veika, su pareiškimu turi teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą pradėti įgaliotas institucijas, tarp jų policiją.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasJurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNuorašas tikras:Teisėja Vitalija Norkūnaitė