Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo projektas atitinka Įgyvendinimo taisyklių III skyriaus prioritetus, tikslines sritis ir kompleksinius tikslus, visus skelbiamus ekonominio gyvybingumo kriterijus, o planuojamos išlaidos – tinkamos bei būtinos gyvulininkystės veiklai ir projektui vykdyti, atsakovo atlikti Paramos paraiškos rodiklių, lemiančių paramos skyrimą, skaičiavimai, yra nepagrįsti.

2.3. Iš Potvarkio turinio ir Ministerijos pridėto rašto galima suprasti, kad pateiktoje Paramos paraiškoje pareiškėjas nepagrįstai užaukštino vasarinių kviečių ir grikių derlingumą visais projekto įgyvendinimo metais, kas nulėmė neteisingą ekonominio gyvybingumo rodiklio planuojamu laikotarpiu nustatymą. Tokie argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, kadangi:

2.3.1. Teikiant Paramos paraišką bei atsakant į Agentūros paklausimus pareiškėjas akcentavo, kad planuojami vasarinių kviečių ir grikių derlingumai bei jų realizavimo kainos buvo grindžiamos 2014 m. ūkyje užaugintų šių produktų derlingumo ir augintų augalų bendro ploto proporcija, iš to išvedant derlingumo vidurkį. Projekte pateikti gana aukšti vasarinių kviečių ir grikių derlingumai yra realūs bei pagrįsti pareiškėjo ūkyje faktiškai pasiektais rezultatais.

2.3.2. Norminiai aktai, reglamentuojantys paramos teikimą, nesuteikia prioriteto Lietuvos statistiniams ir Ūkių apskaitos duomenims lyginant su praėjusio ir/ar ataskaitinio laikotarpio konkretaus ūkio duomenimis, todėl nesiremti faktiniu pareiškėjo ūkio derlingumu, vien dėl to, kad jis didesnis už trečiojo asmens naudojamus statistinius derlingumo dydžius nebuvo pagrindo. Ministerija, vertindama pareiškėjo ūkio derlingumą, ne tik neatsižvelgė į pareiškėjo taikomus efektyvius ūkininkavimo metodus, leidžiančius viršyti statistinius vidurkius, bet, neskirdama paramos tuo pagrindu, akivaizdžiai pademonstravo, kad realiai yra stabdomas ūkio ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumo didinimas, taip pat investicinių ūkio technologijų skatinimas. Gaudamas gerą javų derlingumą, pareiškėjas nori didinti jų plotus ir taip pasiekti didžiausią veikos efektyvumą, tačiau Ministerija teigia, kad tie rodikliai privalo būti artimi statistiniams.

2.4. Potvarkyje nepagrįstai teigiama, kad Paramos paraiškoje ir vėliau pateiktuose dokumentuose pareiškėjas nepagrindė kainų didėjimo, kas savo ruožtu padidina grynuosius pinigų srautus, taip dirbtinai didinant vidutinę grąžos normą, o galutinai – tai turi įtakos skaičiuojant ekonominio gyvybingumo rodiklius. Priešingai negu teigiama Potvarkyje, pareiškėjas nurodė produkcijos derlingumo ir kitų pateiktų duomenų šaltinį, taip pat du kartus papildomai teikė informaciją ir dokumentus, kurie patvirtino, jog viešai skelbiamuose šaltiniuose nurodytos vidutinės kainos yra aukštesnės negu pareiškėjo projekte skaičiuoti grūdų pardavimo įkainiai:

2.4.1. 2015 m. spalio 22 d. atsakydamas į Agentūros paklausimą nurodė, kad ruošiant paraišką bei projekto prognozes buvo remiamasi Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) viešai teikiama statistine informacija. Pareiškėjas šiame atsakyme taip pat pateikė duomenis apie grūdų supirkimo kainas Lietuvoje 2015 metų birželio mėnesį, paskelbtas 2015 m. birželio 18 d., bei akcentavo, kad, pagal pateiktus duomenis, paraiškos teikimo dieną žieminių rugių, grikių bei kviečių supirkimo kainos projekto skaičiavimuose yra mažesnės nei oficialiai skelbia statistika. Pareiškėjas ne tik patikslino miežių, kvietrugių bei rapsų supirkimo kainas, bet ir pateikė patikslintas finansines prognozes. Kadangi visi pareiškėjo nurodyti rodikliai atitiko keliamas reikšmes, patikslinti skaičiavimai objektyviai neturėjo jokios įtakos projektui.

2.4.2. Teikdamas 2015 m. lapkričio 23 dienos atsakymą į Ministerijos paklausimą pareiškėjas pateikė tuo metu leidinyje „Agro Rinka“ skelbtą informaciją apie vidutines faktines grūdų supirkimo kainas Lietuvoje lapkričio mėnesį, kurios taip pat viršijo jo pateiktose finansinėse prognozėse numatytas produkcijos realizavimo kainas.

2.4.3. Tuo atveju, jeigu projekte būtų remtasi viešuosiuose šaltiniuose nurodytais ekonominį gyvybingumą apsprendžiančiais duomenimis, tie rodikliai būtų ne sumažėję, bet padidėję. Pareiškėjas pažymėjo, kad Ministerijos ir Agentūros darbuotojai, skaičiuodami javų derlingumą, remiasi statistiniais vidurkiais, tačiau statistinių vidurkių grūdų supirkimo kainoms netaiko. Toks Ministerijos veiksmų nenuoseklumas ir prieštaringumas įrodo jos neobjektyvumą ir siekį sukurti dirbtinę projekto neatitikimo ekonominio gyvybingumo rodikliams situaciją.

2.5. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata ir teigia, kad Ministerijos reikalavimas skaičiuoti projekto ekonominio gyvybingumo rodiklius remiantis statistiniais vidurkiais, o ne faktiniais ūkio derlingumo ir produkcijos pardavimo kainos rodikliais, nevienodos metodikos taikymas, skaičiuojant yra ne tik neparemtas teisės aktais, bet ir neatitinka skaičiavimo nuoseklumo principo, prieštarauja logikai bei neužtikrina objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo.

2.6. Ministerija 2016m. kovo 3 d. raštu Nr. 3IN-275(8.1) „Dėl skundo“ buvo įpareigojusi Agentūrą ir/ar jam pavaldžias institucijas iš naujo apsvarstyti Paramos paraišką, tačiau Agentūra, kaip matyti iš 2016 m. birželio 1 d. rašto Nr. KP-1025(10.6.1) „Dėl paramos paraiškos pripažinimo netinkama gauti paramą“ turinio, iš esmės atkartojo tuos pačius motyvus kaip ir Sprendime. Tai patvirtina, kad iš esmės aukštesnio pavaldumo viešojo administravimo subjekto privalomi nurodymai nebuvo įvykdyti, ko pasėkoje negalima teigti, jog Paramos suteikimo sąlygos buvo pilnai ir visapusiškai įvertintos.

1. Pareiškėjas 2015 m. birželio 19 d. Agentūrai pateikė Paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

2. Ministerija atkreipia dėmesį į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės), Įgyvendinimo taisykles ir nurodo, kad pareiškėjas, teikdamas Paramos paraišką, atsakydamas į Paramos paraiškos XIII skyriaus „Kita informacija“ 33 klausimą („Ar ūkio subjekto vidinė grąžos norma yra didesnė kaip 5 proc. (taikoma, kai prašoma paramos suma daugiau kaip 50 000 Eur)?), pažymėjo atsakymą „Taip“, o prie 34 klausimo („Jei taip, nurodykite vidinės grąžos normos proc.“) nurodė, kad vidinė grąžos norma (toliau – ir VGN) yra 6,23 proc. Verslo plano XII skyriuje „Informacija apie ūkio subjekto ekonominio gyvybingumo rodiklius“ nurodyta, kad apskaičiuota ūkio subjekto VGN yra 6,23 proc.

3. Agentūra ne kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti papildomą informaciją ir duomenis, tačiau pareiškėjas, teikdamas Agentūrai papildomus dokumentus, nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių nurodytas augalininkystės produkcijos kainas ir derlingumą:

3.1. Agentūra 2015 m. spalio 6 d. pareiškėjui išsiuntė paklausimą Nr. 1739 (10.6.1) „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“, kuriuo prašė pareiškėjo pagrįsti 2015–2021 m. prognoziniame balanse nurodytus skaičiavimus: skolas tiekėjams, gautus išankstinius apmokėjimus, kitas mokėtinas sumas ir įsipareigojimus. Taip pat buvo paprašyta pagrįsti augalininkystės produkcijos – kviečių, miežių, rapsų ir kvietrugių – kainų didėjimą prognoziniais metais bei aukštą vasarinių kviečių ir grikių derlingumą visais projekto įgyvendinimo metais.

3.2. Pareiškėjas 2016 m. spalio 22 d. atsakė į Agentūros 2015 m. spalio 6 d. paklausimą ir savarankiškai pateikė patikslintą 2015–2021 m. prognozinį balansą. Pateiktame balanse skolos tiekėjams, lyginant su Paramos paraiška pateiktu balansu, visais prognozuojamais metais sumažėjo, o 2021 m. buvo sumažintos net 17,69 proc. Balanso eilutėje nebeliko duomenų apie gautus išankstinius apmokėjimus, o tik nurodyta, kad ūkio skolų padidėjimas yra natūralus procesas vykdant ir norint išlaikyti ūkio gyvybingumą, todėl šių skolų padidėjimą lemia lankstūs atsiskaitymo terminai su tiekėjais (sutartys dėl atsiskaitymo lankstumo nepateiktos). Paaiškindamas augalininkystės produkcijos kainas, pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. kainos atitinka augalininkystės produkcijos supirkimo kainas Lietuvoje ir prognozuojamu laikotarpiu didinamos 3 proc. infliacijos koeficientu, tačiau jau nuo 2017 m. skaičiavimai žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių apskaitos duomenų, rinkoje esančios situacijos.

Paaiškina, kad dėl padidintų kainų žymiai išauga grynasis pelningumas ir šio rodiklio reikšmė padidina grynuosius pinigų srautus, dirbtinai padidindama vidinę grąžos normą. Nurodyti duomenys turi įtakos skaičiuojant ekonominio gyvybingumo rodiklius. Dėl aukščiau minėto aukštų augalininkystės produkcijos derlingumo pareiškėjas paaiškino, kad toks derlingumas faktiškai pasiektas 2014 m., tačiau to nepagrindė dokumentais ir aktualiais duomenimis.

3.3. Agentūra, išanalizavusi pateiktą informaciją, 2015 m. spalio 28 d. paklausimu Nr. S-KP-0172138 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ pakartotinai paprašė pareiškėjo pateikti tikslius skaičiavimus, nurodant, kodėl 2021 m. susidarys tokios skolos tiekėjams. Pareiškėjas, atsakydamas į šį Agentūros paklausimą, 2015 m. lapkričio 9 d. pakartotinai patikslino 2015–2021 m. prognozinę pardavimo pajamų lentelę, iš naujo perskaičiavęs pakeitė pelno nuostolio ataskaitos rezultatus, pinigų srautų ataskaitą ir balansą. Nors ir nebuvo prašoma patikslinti prognozinių finansinių dokumentų, tačiau balanse, lyginant su Paramos paraiškoje pateiktu balansu, pareiškėjas 2021 m. pakartotinai sumažino skolas tiekėjams 60,51 proc. paaiškinęs, jog 2014 m. susidariusios skolos tiekėjams sudarė 15,37 proc. nuo visų ūkio sąnaudų ir planuojamu laikotarpiu padidės ne daugiau kaip 15–17 proc. nuo visų ūkio sąnaudų.

3.4. Agentūra 2015 m. lapkričio 10 d. paklausimu Nr. S-KP-0177623 pakartotinai paprašė pareiškėjo pagrįsti augalininkystės produkcijos prognozuojamą derlingumo ir kainų didėjimą prognoziniais metais. Pareiškėjas, atsakydamas į šį Agentūros paklausimą, pakartotinai patikslino 2015–2021 m. prognoziniame balanse nurodytas skolas tiekėjams, kurios, lyginant su Paramos paraiškoje pateiktu balansu, buvo sumažintos 67,87 proc. Pareiškėjas paaiškino, kad prognozinėse finansinėse ataskaitose augalininkystės produkcijos supirkimo kainos sumažintos infliacijos koeficientu nuo 3 iki 1 proc. ir jos atitinka paskutinę informaciją, kuri pateikta ŽŪIKVC „Agro Rinka“ 2015 m. lapkričio 2 d. išleistame oficialiame informaciniame statistiniame leidinyje.

4. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių nurodytas augalininkystės produkcijos kainas ir derlingumą, Agentūra vadovaujasi Lietuvos statistinių ar ūkio apskaitos tinklo pateikta informacija:

Pagal ŽŪIKVC statistinę informaciją, Paramos paraiškos pateikimo dieną kviečių kaina buvo 178 Eur/t, miežių – 157 Eur/t, rapsų – 355 Eur/t, kvietrugių – 137 Eur/ t; pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis apie vidutinius rajono derlingumus: kviečių derlingumas 3,5 t/ha, grikių derlingumą 1 t/ha, buvo perskaičiuotos verslo plano prognozės.

5. Perskaičiavus verslo plano prognozes ir eliminavus dėl nepagrįsto kainų didėjimo išaugusias pajamas, prognozuojamą gana aukštą kviečių, grikių derlingumą bei aukščiau minėtą skolų tiekėjams augimą, Agentūra nustatė, kad pareiškėjo projektas neatitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 8 punkte bei III skyriuje patvirtinto VGN koeficiento – 4,4 proc., šio rodiklio reikšmė po atliktų perskaičiavimų – 3,19 proc.; neatitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 6.4 punkte nurodyto paskolų padengimo rodiklio, kuris visais kitais planuojamo laikotarpio metais po projekto įgyvendinimo pabaigos metų turi atitikti III skyriuje nurodytas reikšmes, t. y. paskolų padengimo rodiklio reikšmė turi būti > 1,25 proc. Paskolų padengimo rodiklio reikšmė, atsižvelgiant j planuojamą projekto įgyvendinimo datą, prognozuojamais 2018 m. būtų 1,08 proc., t. y. mažesnė nei 1,25 proc.

6. Ministerija, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklėmis ir Agentūros 2016 m. balandžio 22 d. Paraiškų vertinimo rezultatų suvestine, I atrankos komiteto, sudaryto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-217 „Dėl projektų, finansuotinų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, atrankos komitetų sudarymo“, 2016 m. balandžio 29 d. posėdžio metu nusprendė, kad Pareiškėjo Paramos paraiška yra netinkama gauti paramą, kadangi neatitinka įgyvendinimo taisyklių 16.2.4 punkte nurodyto reikalavimo.

1. Pareiškėjas 2015 m. birželio 19 d. Agentūrai pateikė Paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Ministerija, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 16.2.4 punktu, priėmė Potvarkį, jog pareiškėjo Paramos paraiška yra netinkama gauti paramą.

2. Pareiškėjas, teikdamas Paramos paraišką, atsakydamas į Paramos paraiškos XIII skyriaus „Kita informacija“ 33 klausimą („Ar ūkio subjekto vidinė grąžos norma yra didesnė kaip 5 proc. (taikoma, kai prašoma paramos suma daugiau kaip 50 000 Eur)?), pažymėjo atsakymą „Taip“, o prie 34 klausimo („Jei taip, nurodykite vidinės grąžos normos proc.“) nurodė, kad VGN yra 6,23 proc. Verslo plano XII skyriuje „Informacija apie ūkio subjekto ekonominio gyvybingumo rodiklius“ nurodyta, kad apskaičiuota ūkio subjekto VGN yra 6,23 proc.

3. Agentūra ne kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti papildomą informaciją ir duomenis, tačiau pareiškėjas, teikdamas Agentūrai papildomus dokumentus, nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių nurodytas augalininkystės produkcijos kainas ir derlingumą:

3.1. Agentūra 2015 m. spalio 6 d. pareiškėjui išsiuntė paklausimą Nr. 1739 (10.6.1) „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“, kuriuo prašė pareiškėjo pagrįsti 2015–2021 m. prognoziniame balanse nurodytus skaičiavimus: skolas tiekėjams, gautus išankstinius apmokėjimus, kitas mokėtinas sumas ir įsipareigojimus. Taip pat buvo paprašyta pagrįsti augalininkystės produkcijos – kviečių, miežių, rapsų ir kvietrugių – kainų didėjimą prognoziniais metais bei aukštą vasarinių kviečių ir grikių derlingumą visais projekto įgyvendinimo metais.

3.2. Pareiškėjas 2015 m. spalio 22 d. atsakė į Agentūros 2015 m. spalio 6 d. paklausimą ir savarankiškai pateikė patikslintą 2015–2021 m. prognozinį balansą. Pateiktame balanse skolos tiekėjams, lyginant su Paramos paraiška pateiktu balansu, visais prognozuojamais metais sumažėjo, o 2021 m. buvo sumažintos net 17,69 proc. Balanso eilutėje nebeliko duomenų apie gautus išankstinius apmokėjimus, o tik nurodyta, kad ūkio skolų padidėjimas yra natūralus procesas vykdant ir norint išlaikyti ūkio gyvybingumą, todėl šių skolų padidėjimą lemia lankstūs atsiskaitymo terminai su tiekėjais (sutartys dėl atsiskaitymo lankstumo nepateiktos). Paaiškindamas augalininkystės produkcijos kainas, pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. kainos atitinka augalininkystės produkcijos supirkimo kainas Lietuvoje ir prognozuojamu laikotarpiu didinamos 3 proc. infliacijos koeficientu, tačiau jau nuo 2017 m. skaičiavimai žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių apskaitos duomenų, rinkoje esančios situacijos.

Paaiškina, kad dėl padidintų kainų žymiai išauga grynasis pelningumas ir šio rodiklio reikšmė padidina grynuosius pinigų srautus, dirbtinai padidindama vidinę grąžos normą. Nurodyti duomenys turi įtakos skaičiuojant ekonominio gyvybingumo rodiklius. Dėl aukščiau minėto aukštų augalininkystės produkcijos derlingumo pareiškėjas paaiškino, kad toks derlingumas faktiškai pasiektas 2014 m., tačiau to nepagrindė dokumentais ir aktualiais duomenimis.

3.3. Agentūra, išanalizavusi pateiktą informaciją, 2015 m. spalio 28 d. paklausimu Nr. S-KP-0172138 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ pakartotinai paprašė pareiškėjo pateikti tikslius skaičiavimus, nurodant, kodėl 2021 m. susidarys tokios skolos tiekėjams. Pareiškėjas, atsakydamas į šį Agentūros paklausimą, 2015 m. lapkričio 9 d. pakartotinai patikslino 2015–2021 m. prognozinę pardavimo pajamų lentelę, iš naujo perskaičiavęs pakeitė pelno nuostolio ataskaitos rezultatus, pinigų srautų ataskaitą ir balansą. Nors ir nebuvo prašoma patikslinti prognozinių finansinių dokumentų, tačiau balanse, lyginant su Paramos paraiškoje pateiktu balansu, pareiškėjas 2021 m. pakartotinai sumažino skolas tiekėjams 60,51 proc. paaiškinęs, jog 2014 m. susidariusios skolos tiekėjams sudarė 15,37 proc. nuo visų ūkio sąnaudų ir planuojamu laikotarpiu padidės ne daugiau kaip 15–17 proc. nuo visų ūkio sąnaudų.

3.4. Agentūra 2015 m. lapkričio 10 d. paklausimu Nr. S-KP-0177623 pakartotinai paprašė pareiškėjo pagrįsti augalininkystės produkcijos prognozuojamą derlingumo ir kainų didėjimą prognoziniais metais. Pareiškėjas, atsakydamas į šį Agentūros paklausimą, pakartotinai patikslino 2015–2021 m. prognoziniame balanse nurodytas skolas tiekėjams, kurios, lyginant su Paramos paraiškoje pateiktu balansu, buvo sumažintos 67,87 proc. Pareiškėjas paaiškino, kad prognozinėse finansinėse ataskaitose augalininkystės produkcijos supirkimo kainos sumažintos infliacijos koeficientu nuo 3 iki 1 proc. ir jos atitinka paskutinę informaciją, kuri pateikta ŽŪIKVC „Agro Rinka“ 2015 m. lapkričio 2 d. išleistame oficialiame informaciniame statistiniame leidinyje.

4. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių nurodytas augalininkystės produkcijos kainas ir derlingumą, Agentūra vadovavosi Lietuvos statistinių ar ūkio apskaitos tinklo pateikta informacija:

Pagal ŽŪIKVC statistinę informaciją, Paramos paraiškos pateikimo dieną kviečių kaina buvo 178 Eur/t, miežių – 157 Eur/t, rapsų – 355 Eur/t, kvietrugių – 137 Eur/ t; pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis apie vidutinius rajono derlingumus: kviečių derlingumas 3,5 t/ha, grikių derlingumą 1 t/ha, buvo perskaičiuotos verslo plano prognozės.

5. Perskaičiavus verslo plano prognozes ir eliminavus dėl nepagrįsto kainų didėjimo išaugusias pajamas, prognozuojamą gana aukštą kviečių, grikių derlingumą bei aukščiau minėtą skolų tiekėjams augimą, Agentūra nustatė, kad pareiškėjo projektas neatitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 8 punkte bei III skyriuje patvirtinto VGN koeficiento – 4,4 proc., šio rodiklio reikšmė po atliktų perskaičiavimų – 3,19 proc.; neatitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 6.4 punkte nurodyto paskolų padengimo rodiklio, kuris visais kitais planuojamo laikotarpio metais po projekto įgyvendinimo pabaigos metų turi atitikti III skyriuje nurodytas reikšmes, t. y. paskolų padengimo rodiklio reikšmė turi būti > 1,25 proc. Paskolų padengimo rodiklio reikšmė, atsižvelgiant j planuojamą projekto įgyvendinimo datą, prognozuojamais 2018 m. būtų 1,08 proc., t. y. mažesnė nei 1,25 proc.

6. Vadovaujasi Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.3, 14 punktais ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis ir pažymi, kad gavusi pareiškėjo skundą ir Ministerijos 2016 m. kovo 3 d. raštą Nr. 3IN-275(8.1) „Dėl skundo“ perskaičiavo Paramos paraiškos prioritetinius balus. Paaiškina, jog ginčijamas Potvarkis buvo priimtas jau sekančiame Paramos paraiškos vertinimo etape, t. y. perskaičiavus prioritetinius balus, pareiškėjui buvo suteikta 60 balų ir pareiškėjo Paramos paraiška buvo vertinama antrame vertinimo etape – dėl tinkamumo paramai skirti. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 44.1 punktu, Ministerija nusprendė patvirtinti Agentūros pateiktą ataskaitą ir neskirti pareiškėjo Paramos paraiškai paramos dėl aukščiau nurodytų nustatytų neatitikimų.

8. Paaiškina, kad vadovaujantis Administravimo taisyklių 43 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė prašomos informacijos, Paramos paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Mokėjimo agentūros paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė prašomų dokumentų, Agentūra pateikė visą reikalingą informaciją Ministerijai, kuri pritarė Agentūros siūlymui, ir priėmė ginčijamą Potvarkį.

9. Pareiškėjo argumentai, kad Agentūra nepateikė skaičiavimų, kokiu pagrindu nustatė rodiklius, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Agentūra aiškiai konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas papildomus dokumentus, nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių nurodytas augalininkystės produkcijos kainas ir derlingumą. Nurodo, kad vadovaujasi Lietuvos statistinių ar ūkio apskaitos tinklo pateikta informacija. Pagal ŽŪIKVC statistinę informaciją, Paramos paraiškos pateikimo dieną kviečių kaina buvo 178 Eur/t, miežių – 157 Eur/t, rapsų – 355 Eur/t, kvietrugių – 137 Eur/t; pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis apie vidutinius rajono derlingumus: kviečių derlingumas 3,5 t/ha, grikių derlingumą 1 t/ha, buvo perskaičiuotos verslo plano prognozės. Pareiškėjui nepateikus prašomų dokumentų Agentūra rėmėsi ŽŪIKVC statistine informacija.

10. Remiantis Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.3 punktu atmestini pareiškėjo teiginiai, kad reikia vertinti faktinį ūkio derlingumą, neatsižvelgiant į statistiką. Pačiose taisyklėse įtvirtinta, kad tokie pareiškėjai yra netinkamai paramai gauti. Pareiškėjas skunde patvirtina, kad jo nurodyti rodikliai ženkliai skiriasi nuo statistinių rodiklių, o paskaičiavimų, kuo grindžia tokius rodiklių dydžius, Agentūrai nepateikė.

1. Pareiškėjas Agentūrai 2015 m. birželio 19 d. pateikė Paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kuria prašė projektui „Mėsinės galvijininkystės ūkio modernizavimas“ skirti (duomenys neskelbtini) Eur dydžio paramą (bendra Projekto vertė su PVM – (duomenys neskelbtini) Eur, be PVM – (duomenys neskelbtini) Eur).

2. Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyrius 2015 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 3-KP-0167408 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ informavo pareiškėją, jog Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriuje yra atliekamas pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. pateiktos Paramos paraiškos prioritetinis vertinimas. Vertinimo metu buvo nustatyti neatitikimai ir trūkumai, todėl prašė pareiškėjo pateikti reikiamus dokumentus ir informaciją:

2.1. Remiantis Įgyvendinimo taisyklių 9 punktu prašė pateikti dokumentus su apskaičiavimais, kiek pajamų gaunama iš specializuoto ūkio.

2.2. Remiantis Įgyvendinimo taisyklių 41.1 punktu vertinimo metu nebuvo galima nustatyti, ar traktoriai, plūgas ir sėjamoji bus naudojama tik gyvulininkystes sektoriui.

3. Pareiškėjas 2015 m. spalio 1 d. raštu pateikė Agentūrai papildomą informaciją ir dokumentus pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. 3-KP-0167408 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“. Pareiškėjas Agentūrai pateikė šiuos paaiškinimus:

3.1. Pagrindinė pareiškėjo ūkio veiklos sritis – mėsinė galvijininkystė. Tam, kad šios srities veikla ateityje turėtų didelius pajėgumus bei pasisekimą, pirmiausia reikalinga padidinti bandą iki atitinkamo gyvulių kiekio, kuris leis atvesti bei realizuoti pakankamą kiekį prieauglio, kuris neįtakos bandos sumažėjimo. Tai – ilgametis procesas, reikalaujantis laiko, pastangų bei investicijų. Dėl šios priežasties iki šiol nei vienais metais gyvulių pardavimo pajamos ūkyje nesudarė daugiau nei 45 procentų nuo bendros pardavimų sumos, nors pagrindinė ūkio veiklos sritis – mėsinė galvijininkystė.

3.2. Visa projekto metu numatoma įsigyti įranga bei technika bus naudojama tik gyvulių aptarnavimui bei pašaru gyvuliams auginimui, ruošimui bei gamybai, kadangi ateityje, padidinus bandą, augalininkystė bus vykdama tik tiek, kiek reikia pasiruošti pašarų gyvuliams. Dėl to visos investicijos nukreipiamos į gyvulininkystės veiklą. Augalininkystės veiklai ūkyje bus naudojama turima technika, nurodyta Paramos paraiškos VIII lentelėje „Informacija apie turimą ilgalaikį materialųjį tvirtą“.

4. Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyrius 2015 m. spalio 6 d. paklausimu Nr. KP-1739(10.6.1) „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ informavo pareiškėją, jog Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriuje yra atliekamas pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. pateiktos Paramos paraiškos vertinimas. Vertinimo metu buvo nustatyti neatitikimai ir trūkumai, todėl prašė pateikti reikiamus dokumentus ir informaciją:

4.1. Patikslinti Verslo plano VII sk. (Informacija apie žemės valdas) dėl nurodytos žemėvaldos neatitikimo su 2014 ir 2015 metų pasėlių deklaracijomis bei patikslinti su tuo susijusius Verslo plano V sk. (Informacija apie produkcijos gamybą ir pardavimus) bei VII (informacija apie žemės valdas Ha) duomenis.

4.2. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 16.2.4. punktu prašė pagrįsti finansinių prognozių skaičiavimus. Vertinimo metu nustatyta, kad kviečių, miežių, rapsų ir kvietrugių prognozuojamais metais supirkimo kaina viršija vidutines rinkos kainas, nepagrįstas supirkimo kainos padidėjimas prognoziniais metais bei prognozuojamas aukštas, vasarinių kviečių, grikių derlingumas visais projekto įgyvendinimo metais. Pažymėjo, kad vidutinės rinkos kainos skelbiamos leidinyje „Agro Rinka“. Projekto numatytos išlaidos yra minimalios projekto vykdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, Projekte apskaičiuotas aukštas projekto grynasis pelningumas neatitinka šalies ūkių faktinės padėties. Prašė pateikti duomenis, kuriais remiantis buvo atliktas šis skaičiavimas.

4.3. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 16.2.4. punktu prašė pagrįsti ir pateikti nurodytų skaičių detalizavimą 2015–2021 metų balanso prognozėse ir pagrįsti verslo plano V ir VI skyriuje nurodytais skaičiavimais: skolos tiekėjams, gauti išankstiniai apmokėjimai, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Šie rodikliai turi įtakos gyvybingumo rodikliams bei skaičiuojant projekto vidinę grąžos normą.

4.4. Kadangi verslo plano VI lentelėje „Informacija apie ūkio subjekto veiklos sąnaudas“ darbo užmokestis kiekvienais metais didėja, tačiau Sodros įmokos lyginant su 2014 metais mažėja, prašė pateikti duomenis, kuriais remiantis buvo atliktas šis skaičiavimas.

4.5. Vadovaujantis pareiškėjo pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais ir verslo plane pateiktais skaičiavimais nustatyta, kad prognoziniame 2015–2021 metų balanse pateikti duomenys nėra pagrįsti: gauti išankstiniai apmokėjimai ir skolos tiekėjams. Šių duomenų pokyčiai perkeliami į prognozinius 2015–2025 metų Pinigų srautų ataskaitos skaičiavimus, padidina pagrindinės veiklos pinigą srautus bei iškreipia ūkio ekonominio gyvybingumo rodiklius. Prašė pateikti šių duomenų pagrindimą ir detalizuoti apskaičiavimą.

4.6. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus verslo plano duomenis ir prognozines finansines ataskaitas nenustatyta, kaip numatytos įsigyti investicijos vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 16.1.12 punktu padeda didinti žemės ūkio valdos konkurencingumą. Prašė patikslinti duomenis.

4.7. Prašė pateikti detalesnę informaciją, kaip planuojamas įgyvendinti projektas atitinka Įgyvendinimo taisyklių III skyriuje nurodytus prioritetus, tikslines sritis ir kompleksinius tikslus.

4.8. Vadovaujantis pareiškėjo pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais ir verslo plane pateiktais skaičiavimais nustatyta, kad prognoziniame 2015–2021 metų balanse pateikti duomenys nėra pagrįsti: nurodyta, kad 1.1.3 žemės ūkio produkcijos bus – 2014 m. (duomenys neskelbtini) Eur, 2021 m. – (duomenys neskelbtini) Eur. Prašė pagrįsti, dėl ko bus reikalingas toks kiekis saugomos produkcijos ir kur jis saugomas.

4.9. UAB „Lytagra“ pateiktas komercinis pasiūlymas plūgui negalioja, taip pat šienapjovei pateikti komerciniai pasiūlymai pagal techninę specifikaciją nėra lygiaverčiai, todėl, remiantis Įgyvendinimo taisyklių 27 punktu, prašė patikslinti duomenis.

4.10. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis dokumentus pareiškėjo ūkio veikla yra augalininkystė, todėl paramos intensyvumas yra 40 proc., kuris yra didinamas 20 proc., nes pareiškėjas ūkininkauja mažiau palankiose teritorijose. Prašė patikslinti informaciją ir su tuo susijusią prašomą paramos sumą.

5. Pareiškėjas 2015 m. spalio 21 d. raštu pateikė Agentūrai papildomą informaciją ir dokumentus pagal 2015 m. spalio 6 d. paklausimą Nr. KP-1739(10.6.1) „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“. Pareiškėjas Agentūrai pateikė patikslintas Paramos paraiškos 1 ir 2 priedo lenteles, finansinių prognozių pakeitimus, duomenis apie grūdų supirkimo kainas Lietuvoje 2015 metų birželio mėnesį ir pateikė šiuos paaiškinimus:

5.1. Visu prognozuojamu laikotarpiu pareiškėjas planuoja deklaruoti bei dirbti ne mažesnius žemės plotus nei 2015 metais. Visos reikšmės atitinka keliamus reikalavimus.

5.2. Vertinant produkcijos realizavimo kainas 2015 metais buvo remtasi ŽŪIKVC viešai teikiama statistine informacija. Iš pateiktų duomenų apie grūdų supirkimo kainas Lietuvoje 2015 metų birželio mėnesį matyti, kad I–III klasės kviečių grūdų supirkimo kaina svyravo tarp 169,77-185,61 Eur/t, Projekte skaičiuotas 180,00 Eur/t įkainis žieminiams kviečiams bei vos 122,24 Eur vasariniams kviečiams; grikių supirkimo kaina rinkoje buvo 521,72 Eur, Projekte skaičiuotas 285,04 Eur/t įkainis; žieminių rugių supirkimo kaina svyravo tarp 129,07–138,08 Eur/t, Projekto skaičiavimuose imamas 108,69 Eur/t įkainis. Projekte pateiktos kainos ne tik neviršija rinkoje buvusių vidutinių kainų, bet yra ženkliai mažesnės, nei esančios rinkoje.

5.3. 2016–2021 metų laikotarpiu supirkimo kainos, lyginant su 2015 metais, yra koreguojamos tik infliacijos koeficientu, kuris, prognozuojama, neviršys 3,00 procentų. 2014 metais savo ūkyje pareiškėjas užsėjo 14,50 ha grikių, iš kurių prikūlė 35,64 t grikių grūdų, todėl faktinis šios kultūros derlingumas ūkyje 2014 metais buvo 2,46 t/ha. 2014 metais savo ūkyje užsėjo 69,94 ha vasarinių kviečių, iš kurių prikūlė 474,08 t grūdų, todėl faktinis šios kultūros derlingumas ūkyje 2014 metais buvo 6,78 t/ha. Projekte pateikti skaičiavimai yra paremti faktiškai pareiškėjo ūkyje pasiektais rezultatais, paskaičiuotas prognozinis grikių bei vasarinių kviečių derlingumas yra pagrįstas bei realus.

5.4. 2014 metų ūkio grynojo pelningumo rodiklis siekė 34,07 proc. Visu prognozuojamu laikotarpiu (išskyrus 2016 metus) planuojama, jog ūkio pelningumas bus mažesnis. Tam įtakos turi ūkio atsargų normatyvinių įkainių bei suvartotos produkcijos ūkio reikmėms vertės padidėjimas ir bendras sąnaudų kiekis.

5.5. Vykdant investicinį projektą reikalinga didesnį dėmesį skirti ūkio rodikliams, norint išlaikyti ūkio gyvybingumą, efektyvią lėšų bei jų srautų pasiskirstymą. Ūkio skolų padidėjimas yra natūralus procesas, kadangi daugiau lėšų nukreipiama į investicinę veiklą, ką leidžia atlikti lankstūs atsiskaitymo temimai su tiekėjais. Tai leidžia efektyviau valdyti ūkio srautus bei finansines lėšas.

5.6. Verčiantis mėsine gyvulininkyste, bandos didinimo procesas yra ilgalaikis procesas. Per visą prognozuojamą laikotarpį banda padidės nuo 64 iki 70 galvijų, pardavimai išaugs nuo 24 iki 31 vieneto per metus, ūkio reikmėms (pašarams) suvartojama produkcija kasmet didės. Pašarų įsigijimo išlaidoms įtaką daro prognozuojamas jų kainų didėjimas nei paties įsigyjamo pašaru kiekio pokytis, todėl mano, jog numatytos išlaidos pašarams yra pagrįstos bei realios.

5.7. Skaičiuojant Sodros įmokas buvo padarytos skaičiavimo klaidos. Neatitikimai patikslinti.

5.8. Renkantis šienapjovės komercinius pasiūlymus apklausė tris tiekėjus, kurių kiekvienas galėjo pasiūlyti po frontalinę bei šoninę / galinę šienapjovę. Perkant iš vieno tiekėjo dvi šienapjoves iš karto tiekėjas kartu gali pasiūlyti ir lankstesnę kainą kiekvienam agregatui. Kiekvienas tiekėjas neturi identiškų parametrų agregatų. AB „Lytagra“ pateiktų šienapjovių vieno metro darbinio pločio kaina yra mažesnė negu kitų įmonių patikrų agregatų.

5.9. Augalininkystės sektoriaus projektui finansuojama 40 procentų visų tinkamų išlaidų bei intensyvumas didinimas 20 procentų ūkininkaujantiems mažiau palankiose teritorijose. Dėl šių priežasčių projekto paramos intensyvumas lieka nepakitęs (59,90 proc.), tačiau dėl to jis netenka atrankos pirmumo balų už galimo maksimalaus paramos intensyvumo susimažinimą.

6. Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyrius 2015 m. spalio 28 d. raštu Nr. 3-KP-0172138 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“ informavo pareiškėją, jog Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriuje yra atliekamas pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. pateiktos Paramos paraiškos vertinimas. Vertinimo metu buvo nustatyti neatitikimai ir trūkumai, todėl prašo pateikti reikiamus dokumentus ir informaciją:

6.1. Pateikti kiekvienu metų detalius skaičiavimus, kiek ir kokių pašarų bus sušerta vienam gyvuliui. Kiek gyvuliams bus duodama pašarų užaugintų savo ūkyje, kiek bus duodama perkamų pašarų; pateikti detalius skaičiavimus, kas sudarys turimas atsargas ir dėl ko tiek atsargų reikalinga laikyti ūkyje; pateikti detalius skaičiavimus, už ką bus skolos tiekėjams 2021 m; pateikti detalius skaičiavimus – biologinio turto.

6.2. Šių duomenų pokyčiai perkeliami į prognozinius 2015–2021 metų Pinigų srautų ataskaitos skaičiavimus, tai padidina pagrindinės veiklos pinigų srautus bei iškreipia ūkio ekonominio gyvybingumo rodiklius. Prašo pateikti šių duomenų pagrindimą ir detalizuoti apskaičiavimą.

7. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 4 d. raštu pateikė Agentūrai papildomą informaciją ir dokumentus pagal 2015 m. spalio 28 d. raštą Nr. 3-KP-0172138 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“. Pareiškėjas Agentūrai pateikė patikslintas Paramos paraiškos 1 ir 2 priedo lenteles ir pateikė šiuos paaiškinimus:

7.1. Prognozuojant kintamas ūkio sąnaudas buvo netiksliai atvaizduota jų sudėtis (lyginant su 2014 metais): atvaizduotą „Pašarų pirkimas“ eilutę iš tikrųjų sudaro „Kitos sąnaudos“. Pagrindinė dalis pašarų galvijams yra užauginama ūkyje: vienam sąlyginiam gyvulių vienetui kasmet bus sušeriama apie 2,75 tonų šieno, 0,75–0,80 tonų šienainio bei apie 1,0 toną išvalytų grūdų. Papildomai gyvuliams bus šeriama tik įsigyti kombinuoti pašarai bei papildai.

7.2. Planuojamas žemės ūkio produkcijos atsargas sudaro grūdų kiekiai, reikalingi kitų metų sėklos panaudojimui, bei dalis pašarų, esančių ūkyje metų pabaigoje.

7.3. 2014 metais ūkio skolos tiekėjams bei rangovams sudarė 15,37 procentų visų ūkio kintamų bei pastovių sąnaudų (neskaitant ilgalaikio turto amortizacijos) dalies. Planuojama, jog visu prognozuojamu laikotarpiu šios skolos sudarys nedaugiau kaip 15–17 procentų nuo visų ūkio sąnaudų. 2014 metais beveik 95 procentų minėtų įsiskolinimų sudarė skolos.

8. Agentūra 2015 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paklausimu kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, kad, jog Paramos paraiškos vertinimo metu nustatyta, kad su Paramos paraiška pateiktame verslo plane vasarinių kviečių ir grikių prognozuojamais metais derlingumas viršija vidutinį rinkos derlingumą du kartus, taip pat nepagrįstas supirkimo kainos padidėjimas prognoziniais metais. Pareiškėjas nepagrindė kainų augimo ir tokio didelio derlingumo. Vadovaujantis Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.3 punktu, jeigu per 5 darbo dienas nebus gautas pareiškėjo pagrindimas pareiškėjo verslo plano prognozės bus perskaičiuojamos remiantis Lietuvos statistikos duomenimis.

9. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 13 d. raštu pateikė Agentūrai papildomą informaciją ir dokumentus pagal 2015 m. lapkričio 10 d. elektroninį paklausimą. Pareiškėjas Agentūrai pateikė patikslintas Paramos paraiškos 1 ir 2 priedo lenteles ir pateikė šiuos paaiškinimus:

9.1. Vasarinių kviečių derlingumas jo dirbamuose plotuose sudarė 6,78 t/ha, grikių – 2,46 t/ha. Tai – realūs, faktiškai pasiekti rodikliai. Tokie rezultatai smarkiai viršija (duomenys neskelbtini) rajone pasiekiamus derlingumo rodiklius, tačiau tokius pasiekimus taip pat nulemia ir ilgalaikė jo patirtis žemės ūkio srityje bei intensyvus darbas. Žemės ūkio veikla verčiasi jau daugiau kaip 10 metų. Prieš įkurdamas ūkį 2005 metais kelis metus stažavosi bei patirties įgijo ūkyje Vokietijoje. Per tiek metų sukaupta patirtis, darbo įgūdžiai, metodai leido 2014 metais pasiekti gerus javų derlingumo rezultatus. Pirmiausia buvo pritaikyta gera sėjomaina, sėta derlinga javų veislė, tinkanti nederlingai žemei. Efektyviai panaudojus techniką, gerai parinkus trąšas bei pesticidus, reikiamą jų kiekį, buvo pasiekti aukšti javų derlingumo rodikliai. 2012 ir 2013 metais jo ūkyje išaugintų žieminių kviečių derlingumas siekė 4,38 t/ha ir 3,50 t/ha.

9.2. Projekto finansinėse prognozėse tiek grūdų supirkimo kainos, tiek galvijų realizavimo kainos, kaip ir visų medžiagų bei sąnaudų, išlaidų ir kitos kainos, yra koreguojamos vieninteliu koeficientu – infliacijos. Patikslintose prognozėse prognozuojamas kasmetinis infliacijos koeficientas sumažintas nuo 3 iki 1 procento. Leidinyje „Agro Rinka“ buvo pateikta paskutinė (naujausia) informacija apie grūdų supirkimo kainas Lietuvoje, kurios viršijo jo pateiktose finansinėse prognozėse numatytas kainas. Tuo atveju, jeigu atsižvelgiama į oficialią (duomenys neskelbtini) rajono ūkiu derlingumo statistiką, prašo 2015 metų grūdų supirkimo kainas vertinti pagal pateiktus oficialius galiojančius duomenis.

10. Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyrius 2016 m. sausio 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. KPT-74 „Dėl paraiškų atrankos pirmumo eilės koregavimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ kreipėsi į Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Tęstinių priemonių administravimo skyriui, prašydamas pakoreguoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paraiškų atrankos pirmumo eilę. Tarnybinio pranešimo eil. Nr. 1 nurodyta, kad pareiškėjo Paramos paraiškos vertinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka prioritetinių atrankos kriterijų:

1. Atsakant į paraiškos V sk. 30 klausimą – „Ar patvirtinate, kad projektą įgyvendinate gyvulininkystės sektoriuje” pažymėtas teigiamas atsakymas. Už šį kriterijų skirta 10 atrankos balų.

Pagal gautus atsakymus į paklausimus, pareiškėjas šio kriterijaus nepagrindė, todėl nustatyta, kad investicijos nėra 100 proc. padarytos į prioritetinę gyvulininkystės veiklą. Už šį atrankos kriterijų pareiškėjui 10 balų neteikiami.

2. Atsakant į paraiškos V sk. 37 klausimą – „Ar prašomas paramos intensyvumas mažesnis už Taisyklių 19 punkte nustatytą paramos intensyvumą?“ pažymėtas teigiamas atsakymas. Už šį kriterijų pareiškėjui skirta 10 atrankos balų, nes prašomas intensyvumas yra mažesnis daugiau nei 10 punktų.

Pagal gautą atsakymą į paklausimą, pareiškėjas atsisakė prioritetinio balo už šį punktą, todėl už šį atrankos kriterijų 10 balų neteikiami.

3. Atsakant į paraiškos V sk. 33 klausimą – „Ar patvirtinate, kad ūkio subjekto vidinė grąžos norma yra didesnė kaip 5 proc.?“ pažymėtas teigiamas atsakymas. Už šį kriterijų pareiškėjui skirta 10 atrankos balų.

Dėl padidintų grikių ir vasarinių kviečių derlingumų, nepagristai padidintų kainų bei besikeičiančių pasėlių plotų skaičiuojant pardavimo pajamas buvo remtasi pirmine Paramos paraiškoje nurodyta informacija apie planuojamus apsodinti plotus, pasėlių rūšis ir pardavimo kainas, tačiau su mažesniu vasalinių kviečių ir grikių derlingumu. Perskaičiavus finansines prognozes nustatyta, kad projekto vidinė grąžos norma siekia -2,01 proc. ir neatitinka rodiklių reikšmių, patvirtintų Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių III skyriuje., todėl už šį atrankos kriterijų pareiškėjui 10 balų neteikiami.

Atsižvelgiant į tai nustatyta, kad Projektas surinko 45 atrankos balus.

Pareiškėjas Paramos paraiškoje nurodė šias investicijas (tinkamas finansuoti projekto išlaidas): traktorius (206 k\v), traktorius (103 kw) plūgas, ritimų presas, teleskopinis krautuvas, sėjamoji, prikabinama žoliapjovė, frontalinė žoliapjovė ir mentinis grėblys, verslo plano parengimas ir konsultacijos įgyvendinimo klausimais. Bendra projekto vertė yra (duomenys neskelbtini) Eur be PVM.

Investicijos: traktoriai, plūgas, teleskopinis krautuvas, sėjamoji, gali būti naudojamos ir vykdant augalininkystės sektoriaus veiklą, todėl 2015 m. rugsėjo 22 d. pranešimu Nr. S-KP-0167408 papildomai paprašyta pagristi traktorių, plūgo ir sėjamosios investicijas pagal Įgyvendinimo taisyklių 41.1 punktą. 2015 m. spalio 1 d. gautame atsakyme Nr. GDP-2260 pareiškėjas nurodė, kad technika bus naudojama gyvuliams aptarnauti bei pašarams gyvuliams gaminti. Vadovaujantis pareiškėjo pateiktomis finansinėmis prognozėmis, atsižvelgiant į ūkyje sunaudojamų pašarų kiekį ir turimus bei planuojamus auginti gyvulius, pastebėta, kad pašarams vidutiniškai per metus sunaudojama apie 50–65 t vasarinių miežių, vasalinių kviečių ir grikių. Pagal Lietuvos statistinių ūkių apskaitos duomenis (remiantis „Agro rinka“ leidiniu, kuris pateikiamas oficialiame Žemės ūkio ir kaimo verslo centro interneto puslapyje wvw.vic.lt) bei rinkoje esančią situaciją, taip pat statistinius derlingumus (pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis) nustatyta, kad būtų patenkintas pareiškėjo ūkio pašarų poreikis apytikriai reikia 25–30 ha dirbamos žemės. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl reikia dviejų traktorių, sėjamosios ir plūgo poreikio vykdant gyvūlininkystės sektoriaus veiklą (pagal žemės ūkio naudmenų (toliau – ŽŪN) plotą, kurio reikia pagaminti pašarams), kadangi technika gali būti naudojama ir augalininkystės ūkyje. Investicijos pievų priežiūrai ir pašarų iš pievų gamybai: ritinių presas, prikabinama žoliapjovė, frontalinė žoliapjovė ir mentinis grėblys, yra tinkamos vykdant veiklą gyvulininkystės sektoriuje.

ŽŪIKVC Valdų registro bazėje nurodyta, kad pareiškėjas užsiima grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimo veikla, Ūkininkų ūkio registre taip pat nurodyta ir miško medžių auginimo ir kita miškininkystės veikla, medienos ruošos veikla bei miškininkystei būdingų paslaugų veikla. Kad pareiškėjas vykdo gyvulininkystės veiklą Paramos paraiškos teikimo metu nebuvo nurodyta. Nepagrįsta pagal Taisyklių 41.1 punktą, kodėl pareiškėjui vykdant gyvulininkystės sektoriaus veiklą reikalingas savaeigis teleskopinis krautuvas; pareiškėjas nurodė, kad ūkio veikloje pajamų gauna ir iš miškininkystės veiklos, o savaeigis teleskopinis krautuvas taip pat gali būti naudojamas ir medienos gamybos procese. Pajamos iš gyvulininkystės veiklos visu prognozuojamu laikotarpiu, palyginti su ataskaitiniais metais, sudaro apie 6–9 proc. visų veiklos pajamų, be to, investavus į gyvulininkystės ūkį (duomenys neskelbtini) Eur, pareiškėjo pajamos iš gyvulininkystės veiklos padidėja apie (duomenys neskelbtini) Eur, atitinkamai pajamos iš augalininkystės veiklos didėja apie (duomenys neskelbtini) Eur. Pajamų iš augalininkystės sektoriaus padidėjimas bus didesnis nei iš gyvulininkystės sektoriaus, todėl verslo plano prognozės taip pat nepagrindžia 100 proc. investicijų į gyvulininkystės sektorių. Investicijos nėra 100 proc. padarytos į prioritetinę gyvulininkystės veiklą, todėl už šį atrankos kriterijų negalima pareiškėjui suteikti 10 balų.

11.3. Įgyvendinimo taisyklių 41.4.1 punkte nurodyta, kad projektui suteikiami atrankos balai, kai „ūkio subjekto vidinė grąžos norma yra didesnė kaip 5 proc. (taikoma, kai prašoma daugiau kaip 50 000 Eur paramos) – suteikiama 10 balų“.

Atsakydamas į Paramos paraiškos XIII skyriaus „Kita informacija“ 33 klausimą („Ar ūkio subjekto vidinė grąžos norma yra didesnė kaip 5 proc. (taikoma, kai prašoma paramos suma daugiau kaip 50 000 Eur)?), pareiškėjas pažymėjote atsakymą „Taip“, o prie 34 klausimo („Jei taip, nurodykite vidinės grąžos normos proc.“) nurodė, kad vidinė grąžos norma yra 6.23 proc. Verslo plano XII skyriuje „Informacija apie ūkio subjekto ekonominio gyvybingumo rodiklius“ nurodyta, kad apskaičiuota ūkio subjekto vidinė grąžos norma yra 6.23 proc. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 16.2.4 punktą, pateiktame verslo plane pareiškėjas įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus, kaip nurodyta Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Pagal Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 5 punktą vidinė grąžos norma (VGN) skaičiuojama ūkio subjektui pagal formulę: VGN = IRR (-LV0; PS1; PS2;.... PS7 + ZV7.), kur LVO – ūkio subjekto investuoto kapitalo vertė ataskaitinių metų pabaigoje (ilgalaikis turtas (išskyrus finansini turtą) + atsargos + biologinis turtas + gautinos prekybos skolos - skolos tiekėjams ir gauti išankstiniai apmokėjimai); PS1; PS2;.... PS7 – ūkio subjekto planuojamų metų pagrindinės veiklos pinigų srautų ir investicinės veiklos pinigų srautų suma litais; LV7 – ūkio subjekto investuoto kapitalo vertė litais septintaisiais planuojamais metais (skaičiuojama analogiškai kaip LVO, iš prognozuojamųjų metų balanso).

Pagal kartu su Paramos paraiška pateikto verslo plano duomenimis bei 2015 m. spalio 22 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. lapkričio 23 d. gautų atsakymų į paklausimą patikslintais duomenimis, teigtina, kad pareiškėjas nepagrindė grikių prognozuojamųjų metų derlingumo tonomis už hektarą ir kainų bei finansinių prognozių skaičiavimo. Ūkio subjekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių ūkių apskaitos duomenų bei rinkoje esančios situacijos. Teikdamas naujus grikių prognozinius skaičiavimus, sumažinote prognozuojamus derlingumus, tačiau nepagristai padidinote grikių pardavimo kainas. Taip pat pareiškėjas nepagrindė vasarinių kviečių prognozuojamųjų metų derlingumo tonomis už hektarą ir kainų. Ūkio subjekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių ūkių apskaitos duomenų bei rinkoje esančios situacijos. Teikdamas naujus vasarinių kviečių prognozinius skaičiavimus, pareiškėjas sumažino prognozuojamus derlingumus, tačiau nepagristai padidino pardavimo kainas ir plotus. Buvo prašyta pareiškėjo pagristi grikių ir vasarinių kviečių derlingumus. Atsakydamas minėtų pasėlių derlingumus sumažino iki vidutinio statistinio derlingumo, tačiau, siekdamas padidinti pardavimo pajamas, pareiškėjas pakeitė pasėlių plotus bei padidino pardavimo kainas. Taip pat pareiškėjo pateikta informacija apie užaugintų ir sunaudojamų ūkyje pašarų kiekį neatitinka informacijos apie produkcijos gamybą ir pardavimus. Dėl padidintų grikių ir vasarinių kviečių derlingumų, nepagristai padidintų kainų bei besikeičiančių pasėlių plotų skaičiuojant pardavimo pajamas buvo remtasi pirmine Paramos paraiškoje nurodyta informacija apie planuojamus apsodinti plotus, pasėlių rūšis ir pardavimo kainas, tačiau su mažesniu vasarinių kviečių ir grūdų derlingumu. Perskaičiavus finansines prognozes nustatyta, kad projekto vidinė grąžos norma siekia -2,01 proc. ir neatitinka rodiklių reikšmių, patvirtintų Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių III skyriuje. Už šį atrankos kriterijų pareiškėjui nebuvo suteikti 10 balų.

11.4. Įgyvendinimo taisyklių 41.5 punkte nustatyta, kad papildomi atrankos balai suteikiami, kai „projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas“, t. y. „nuo 5 iki 10 procentinių punktų įskaitytinai –suteikiami 5 balai“ (Įgyvendinimo taisyklių 41.5.1 punktas), „daugiau kaip 10 procentinių punktų – suteikiama 10 balų“ (Įgyvendinimo taisyklių 41.5.2 punktas).

Remiamasi Įgyvendinimo taisyklių 9.1, 18, 19.1.1–19.1.1.3 punktais ir nurodoma, kad pagal pareiškėjo pateiktą ataskaitinių ir praėjusių ataskaitinių metų pelno nuostolio ataskaitą nustatyta, kad pajamos iš gyvulininkystės sektoriaus sudarė: 2013 m. – 7,80 proc., 2014 m. – 5,39 proc. visų veiklos pajamų. Pagal šiuos kriterijus pareiškėjo veikla neatitinka specializuoto gyvulininkystės ūkio sampratos, todėl paramos intensyvumas pareiškėjui skaičiuojamas pagal augalininkystės ūkiui taikomus Įgyvendinimo taisyklių 19.1.2 ir 19.1.2.2 punktuose numatytus reikalavimus.

Atsakydamas į Paramos paraiškos XIII skyriuje „Kita informacija“ 37 klausimą („Ar projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas?“) pareiškėjas pažymėjote atsakymą „Taip“, o prie 38 klausimo pažymėjo, kad prašomas paramos intensyvumas yra 59,90 proc. Vadovaujantis Paramos paraiškos duomenimis, nustatyta, kad projekte nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos sudaro (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, o prašoma paramos suma – (duomenys neskelbtini) Eur. Apskaičiuotas pareiškėjo prašomas paramos intensyvumas yra 59,37504 proc. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 19.1.2 punktu, pareiškėjui suteikiama papildomai 20 proc. Atsižvelgiant į tai, nustatytas galimas paramos intensyvumas yra 60 proc. Pažymėta, kad 2015 m. spalio 22 d. gautame atsakyme pareiškėjas nurodė, kad atsisako šio prioritetinio kriterijaus. Už ši atrankos kriterijų pareiškėjui nesuteikiama 10 atrankos balų.

11.7. 2015 m. gegužės 4 d.–birželio 30 d. kvietimo paraiškų bendra prašoma paramos suma sudarė 239 651 495,70 Eur ir viršijo 2015 metams skirtų lėšų sumą. Priemonei 2015 metams maksimali lėšų suma yra 150 000 000 Eur.

12. Pareiškėjas 2016 m. sausio 29 d. pateikė skundą Ministerijos Kaimo plėtros departamentui ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ministrei Virginijai Baltraitienei, skunde iš esmės teigdamas, kad Sprendime pateiktos išvados yra nepagrįstos bei klaidingos, padarytos neatsižvelgiant į jo pateiktus argumentus bei informaciją vertinimo metu, atsakant į Agentūros siųstus paklausimus. Pareiškėjo teigimu, Projektas atitinka Įgyvendinimo taisyklių III skyriaus prioritetus, tikslines sritis, kompleksinius tikslus, visus keliamus ekonominio gyvybingumo kriterijus, o planuojamos išlaidos yra tinkamos bei būtinos gyvulininkystės veiklai ir Projektui vykdyti. Atsižvelgiant į tai, prašo grąžinti Projektą vertinimui.