- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-17
- Bylos Nr.
- 2K-234/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Tomas Šeškauskas, Vytautas Greičius (pran.)
- Nuteistasis
- M. S.
- Nukentėjusysis
- B. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda. Nukentėjusiajai B. M. pripažinta teisė į civilinio ieškinio iš M. S. patenkinimą, jo dydį paliekant spręsti civilinio proceso tvarka.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis, kuria Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajai B. M. pripažinta teisė į civilinio ieškinio iš M. S. patenkinimą, jo dydį paliekant spręsti civilinio proceso tvarka. Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 24 d., apie 12.58 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota 4 Runner“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), išvažiuodamas iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniaus gatvėje ties pastatu Nr. 9, bei sukdamas į dešinę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 34 ir 106 punktų reikalavimus, t.y. neįsitikino, kad tai daryti saugu, laiku nestabdė vairuojamojo automobilio tam, kad duotų kelią pėsčiajai B. M., gimusiai 1928 m., kurios judėjimo kryptį jis kirto, ir ją partrenkė, dėl to B. M. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu M. S. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius neigia kaltę ir nurodo, kad išvažiuodamas iš požeminės aikštelės žmonių prieš save nematė, įvažiavęs į važiuojamąją dalį pažiūrėjo į kairę, po to į dešinę ir tada staiga įvyko susidūrimas. Nuteistojo manymu, nukentėjusioji bėgo. Kasatorius teigia, kad specialisto išvada šališka, o teismo išvada dėl jo kaltės padaryta remiantis tik specialisto pamąstymais ir išvedžiojimais. Tai įrodo specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad byloje be dėmės, panašios į kraują, kitų objektyvių duomenų, susijusių su pėsčiosios partrenkimu, neužfiksuota, taip pat neužfiksuota automobilio sugadinimų, apibūdinančių sąlyčio vietą su pėsčiąja, todėl negalima nustatyti, kuria automobilio dalimi buvo partrenkta pėsčioji. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio metu nėra užfiksuota jokių objektyvių duomenų, nusakančių pėsčiosios partrenkimo vietą, todėl negalima tiksliai nustatyti, kurioje vietoje įvyko pėsčiosios partrenkimas, nėra užfiksuota ir jokių automobilio stabdymo, judėjimą prieš eismo įvykį ir eismo įvykio metu apibūdinančių pėdsakų, nėra duomenų, kurioje vietoje vairuotojas reagavo stabdydamas, kokiu intensyvumu stabdė, dėl šių priežasčių negalima apskaičiuoti automobilio važiavimo greičio prieš pėsčiosios partrenkimą ir partrenkimo metu. Nuteistasis neigia, kad jis yra nurodęs, jog partrenkimo metu judėjo 10 km/h greičiu, tačiau išvadoje toks greitis nurodomas. Išvadoje apskaičiuotas sustojimo kelias neatitinka tikrovės, prieštarauja faktiniams bylos duomenims ir liudytojų parodymams. Teismai šių aplinkybių netyrė ir nepasisakė dėl prieštaravimų. Priimdami sprendimus, teismai rėmėsi specialisto išvada, nors pats specialistas joje nurodė, kad eismo įvykio mechanizmas yra tikėtinas, t.y. išvada paremta prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis. Teismai vertindami išvadą pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nors gynėjas ir prašė ištirti, ar pėsčioji nepažeidė Kelių eismo taisyklių, tačiau tai nebuvo daroma, nors specialisto išvadoje yra konstatuota, kad pati pėsčioji nesilaikė šių taisyklių reikalavimų. Teismai, konstatuodami, kad kasatorius pažeidė KET reikalavimus, nepasisakė, kuo pasireiškė jo neįsitikinimas, nes vien pėsčiosios pervažiavimo fakto konstatavimas nepakankamas, kadangi pėsčiosios, išvažiavus į važiuojamąją dalį, prieš automobilį nebuvo, o jai staiga atsiradus nebuvo galimybės stabdyti automobilio, todėl dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kasatoriaus valios, ji ir buvo partrenkta. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neišnagrinėjo nuteistojo ir jo gynėjo argumentų, motyvų ir prašymų, neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, be to, nevertino nukentėjusiosios neteisėto elgesio, kuris buvo konstatuotas specialisto išvadoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo M. S. kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad skunde kasatorius cituoja liudytojų parodymus, automobilio judėjimo greitį ir kitas teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, vertina jas sau palankia linkme, tačiau tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Prokuroro nuomone, teismai teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir kvalifikavo veiką. Esminių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų nėra. Išnagrinėjęs apeliacinį nuteistojo skundą teismas nurodė, kad tikėtinas yra eismo įvykio mechanizmas, o ne tikėtina teismo išvada, kuri, kaip galima suprasti iš nuteistojo skundo argumentų, pagrindžia jo kaltę. Pasak prokuroro, teismas tokią išvadą padarė, nes iš objektyvių duomenų tiksliai nustatyti, kurioje vietoje buvo partrenkta nukentėjusioji, negalima, tačiau byloje ištirti įrodymai leido padaryti išvadą, kad nukentėjusiosios įžengimas į kelio važiuojamąją dalį galėjo būti susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu, tačiau nenulėmė įvykio kilimo, nes pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo kasatoriaus veiksmai. Prokuroro teigimu, šios teismo konstatuotos aplinkybės paneigia kasatoriaus argumentus, kad nukentėjusiosios veiksmai nebuvo tirti ar nepašalinti prieštaravimai tarp ištirtų įrodymų. Prokuroras mano, kad teismai tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė, o tai, kad teismai motyvuotai atmetė kai kuriuos kasatoriaus prašymus, nereiškia jam garantuojamų teisių suvaržymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusioji B. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistus.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusiosios manymu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad M. S. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Nukentėjusioji taip pat pažymi, kad pats kasatorius pripažino, jog prieš eismo įvykį išvažiuodamas iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ne tik kad nepasižiūrėjo į dešinę pusę, bet žiūrėdamas į kairę pusę nuolat judėjo, t.y. važiavo neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, dėl to buvo partrenkta bei sužalota nukentėjusioji. B. M. nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad nebuvo nagrinėjamas pėsčiosios elgesys įvykio metu. Nukentėjusioji nurodo, kad tokie teiginiai prieštarauja teismų sprendimų turiniui, nes teismai įvertino jos veiksmus, tačiau atsižvelgę į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį padarė pagrįstą išvadą, jog baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusioji būtų pažeidusi kokius nors Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus, kurie turėtų tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio padariniais. Nesutinkama ir su kasatoriaus argumentu dėl specialisto išvados šališkumo. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teisme siekiant pašalinti abejones buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, iškviestas specialistas, pateikęs išvadą dėl eismo įvykio. Teisme specialistas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju techniniu požiūriu būtent vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. Be to, pagal specialisto paaiškinimus net ir nustačius, kad nukentėjusioji apėjo automobilį iš priekio, įžengė į važiuojamąją kelio dalį, sudarydama automobiliui kliūtį, susidariusioje situacijoje tokie veiksmai nebūtų nulėmę eismo įvykio kilimo. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų. Kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius neigia kaltę bei analizuoja savo ir liudytojų parodymus, specialisto išvados turinį turi būti palikti nenagrinėti, nes tai negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteistojo M. S. kasaciniame skunde pateiktų argumentų
Nuteistojo M. S. kasacinio skundo esmė yra tai, kad, pasak kasatoriaus, nebuvo ištirtos visos bylos aplinkybės, netinkamai vertinti įrodymai, nevertintas nukentėjusiosios neteisėtas elgesys, specialisto išvada paremta tik prielaidomis, nepašalinti liudytojų parodymų prieštaravimai specialisto išvadoms ir dėl jų nepasisakyta.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujai faktinių aplinkybių nenustatinėja, o patikrina pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, ir tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tie kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius ginčija bylos faktinių aplinkybių nustatymo momentus, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, faktines bylos aplinkybes nustatė patikrinęs ir įvertinęs nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, eksperimento protokolo duomenis bei specialisto išvadų duomenis. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą bylą patikrino atlikdamas dalinį įrodymų tyrimą ir apklausdamas specialistą dėl jo pateiktos išvados rezultatų. Teismai pagrįstai rėmėsi specialisto išvada ir vertino ją kitų įrodymų kontekste. Atliekant užduotį specialistas naudojosi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir atitinkamai pagal juos pateikė savo išvadą. Apeliacinės instancijos teismas apklausė specialistą ir apklausos metu buvo užtikrintos visos galimybės tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui užduoti klausimus specialistui siekiant pašalinti jiems kilusias abejones. Pažymėtina, kad minėtoje išvadoje pagal pateiktus bylos duomenis konstatuota, kad eismo įvykio kilimo pagrindinė sąlyga buvo M. S. veiksmai, t.y. įvažiavimas į kelią iš šalia esančios teritorijos laiku nestabdant vairuojamojo automobilio, kad būtų duotas kelias pėsčiajai, kurios judėjimo kryptį jis kirto. Teismai teisingai šią išvadą įvertino kaip įrodymą, patvirtinantį M. S. kaltę dėl įvykusio eismo įvykio ir jo padarinių. Kasatorius skunde ginčija specialisto išvados pagrįstumą, nes, jo manymu, išvadoje apskaičiuotas sustojimo kelias neatitinka tikrovės, prieštarauja faktiniams bylos duomenims ir ši aplinkybė nebuvo nagrinėta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo metu. Pažymėtina, kad toks nuteistojo argumentas yra nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti kasatoriaus nurodytus prieštaravimus pagal gynėjo prašymą atliko specialisto apklausą, kurios metu jis vienareikšmiškai nurodė pagrindinę, įvykio kilimą nulėmusią, priežastį. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus teiginys, kad teismas netyrė prieštaravimų yra nepagrįstas, nes bylos duomenys liudija, kad teismai ėmėsi priemonių išsiaiškinti įvykio mechanizmą ir jį lėmusias priežastis. Tai, kad teismų išvados yra nepalankios kasatoriui, negali būti pagrindas teigti, jog teismai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių.
Dėl eismo įvykio kilimo pagrindinės sąlygos specialistas pateikė neabejotiną išvadą, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo vairuotojo veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti nuteistojo abejones dėl išvados pagrįstumo, kaip jau buvo minėta, atliko dalinį įrodymų tyrimą iš šiuo klausimu išsamiai bei motyvuotai pasisakė.
Kasatorius skunde teigia, kad teismai nesiėmė priemonių išsiaiškinti ir nevertino pėsčiosios Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nors specialisto išvadoje konstatuota, kad ji nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Toks kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad analogišką klausimą nuteistasis pateikė ir apeliaciniame skunde. Vilniaus apygardos teismas į šį klausimą atsakė, nurodydamas, kad byloje nėra nustatyta, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusioji būtų pažeidusi kokius nors Kelių eismo taisyklių punktus, kurie būtų susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio pasekmėmis. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į specialisto parodymus, duotus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad net nustačius nukentėjusiosios veiksmus, kurie sudarytų kliūtį automobiliui, susidariusioje kelio situacijoje, nors jie ir galėtų būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu, tačiau tai nenulemtų eismo įvykio kilimo. Kasacinės instancijos teismas remiasi žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymų vertinimo klausimus analizuoja nustatytų aplinkybių kontekste. Nors kasatorius teigia, kad teismai nevertino nukentėjusiosios neteisėto elgesio, kuris, pasak kasatoriaus, buvo konstatuotas specialisto išvadoje, tačiau toks nuteistojo teiginys yra klaidingas. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje yra nurodyta ne fakto konstatavimas, jog nukentėjusioji pažeidė Kelių eismo taisykles, o įvardijamos atitinkamos vairuotojo ir pėsčiosios pareigos, kurias pastarieji turėjo susiklosčiusioje situacijoje. Šios išvados dalies negalima vertinti kaip fakto konstatavimo, kad nukentėjusioji pažeidė Kelių eismo taisykles. Likusioje išvados dalyje nėra konstatuotas pėsčiosios Kelių eismo taisyklių pažeidimas, teismai tirdami kitus bylos duomenis taip pat jo nenustatė. Tuo tarpu specialisto išvada dėl nuteistojo veiksmų yra pateikta aiškiai: vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 34 ir 106 punktų reikalavimus, kurie buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, ir teismų įvertinta teisingai. Atkreiptinas dėmesys, kad, norint vertinti nukentėjusiosios neteisėtą elgesį, visų pirma jis turi būti nustatytas bylos duomenimis; šioje byloje teismai nenustatė, kad nukentėjusioji būtų pažeidusi konkrečius Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nesant nustatytiems pažeidimas nėra pagrindo teigti, kad teismai turėjo vertinti nukentėjusiosios neteisėtą elgesį.
Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas tirdami ir vertindami įrodymus baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tarp M. S. Kelių eismo taisyklių 34 ir 106 punktų reikalavimų pažeidimų ir eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta B. M. sveikata, yra tiesioginis priežastinis ryšys, nuteistasis kaltas dėl padarytos veikos, nes būtent jo veiksmai buvo pagrindinė įvykio kilimo sąlyga, ir jo padarytai veikai tinkamai pritaikė BK 281 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. S. kasacinį skundą atmesti.