Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-04-04 · Byla Nr. A2.6.-5627-932/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-04
Bylos Nr.
A2.6.-5627-932/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04141-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
J. P.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5627-932/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04141-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja J. D.–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., išnagrinėjusi J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2016 m. vasario 22 d., apie 13.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo, kliudė stovintį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama J. P. pilnai pripažino savo kaltę dėl abiejų inkriminuojamų pažeidimų. Patvirtino, jog protokole aplinkybės nurodytos teisingai. Būdama automobilyje, kontakto nejuto, tačiau išlipusi iš automobilio ant „Audi“ markės automobilio pamatė apgadinimą, ant galinio bamperio matėsi raudonos juostos (tokios pačios spalvos kaip ir jos automobilio). Suprato, kad svetimą automobilį apgadino ji. Šiuo metu pačiai sunku paaiškinti, kodėl nepasiliko eismo įvykio vietoje, teisę vairuoti turi, visi dokumentai buvo tvarkingi, alkoholio nebuvo vartojusi (jo beveik nevartoja nuo to laiko, kai buvo nubausta už vairavimą esant neblaiviai). Tiesiog susijaudino, pasimetė ir išvažiavo, visos situacijos nevertino kaip labai reikšmingos. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Prašo neatimti teisės vairuoti, kadangi augina neįgalią dukterį, kurią nuolat tenka vežti į gydymo įstaigas. Pastaroji viešuoju transporto vykti negali, nes jos elgesys neprognozuojamas (pradeda kumščiuoti keleivius, spaudytis, ir pan.).

Be pačios J. P. prisipažinimo jos kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš J. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-54508357-16 matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio D. K. 2016-02-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-02-22, apie 13.40 val., gautas pranešimas apie apgadintą transporto priemonę bei pasišalinusį vairuotoją (b. l. 6). Nukentėjusios transporto priemonės savininkas P. G. nurodė 2016-02-22, apie 12.00 val., atvažiavęs į sporto klubą bei pastatęs automobilį prie parduotuvės „Norfa“. Išėjus po valandos, prie jo mašinos stovėjo moteris, kuri nurodė, kad jo automobilį užkliudė raudonos spalvos automobilį vairavusi moteris, kuri pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 10). Tiesiogiai eismo įvykį mačiusios R. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji 2016-02-22, apie 13.00 val., stovėjo prie išėjimo iš parduotuvės „Norfa“, automobilis „Audi“ stovėjo priešais ją. Aikštelėje pastebėjo, kaip raudonos spalvos automobilis lėtai važiuoja atbuline eiga, po kiek laiko pastebėjo, kaip sujudėjo kita transporto priemonė – sidabrinės spalvos „Audi“. Raudonas automobilis galine dešine puse buvo susilietęs su „Audi“ automobilio galine kaire puse. Kontakto garso negirdėjo, nes buvo šurmulys nuo Laisvės prospekte esančio eismo. Po įvykio raudonos transporto priemonės vairuotoja pavažiavo į priekį, tada atgal ir pasistatė automobilį. Tuomet išlipo, atsidarė bagažinę ir neva kažko joje ieškodama apžiūrėjo „Audi“ galinę kairę dalį. Po to atidarė šonines galines dešinės pusės dureles ir taip apžiūrėjo savojo automobilio galinę dešinę pusę, tada atsisėdo į automobilį ir išvažiavo (b. l. 11). Pats eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje, o transporto priemonių apgadinimai – Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole (b. l. 8-9, 16-19).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. P. nebuvo pakankamai atidi, nesilaikė saugaus atstumo, važiuodama atbuline eiga, kliudė stovintį „Audi“ markės automobilį, jį apgadino, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokie J. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama J. P. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, prižiūri neįgalią dukterį, administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus J. P. minimalią baudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Tuo tarpu skiriant administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, manytina esant tikslinga taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi šiuo atveju net ir švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda būtų pernelyg griežta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamos J. P. sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo kliudytas ir apgadintas kitas automobilis, iš esmės yra mažareikšmis, padaryti apgadinimai nežymūs, pastaroji nesiėmė jokių veiksmų savo automobilio apgadinimams pašalinti, dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Praeityje administracinė tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo bausta tik vieną kartą, nors pastarosios padarytas pažeidimas ir buvo šiurkštus, tačiau po to jokių naujų nei tos pačios rūšies, nei kitų pažeidimų nepadarė, paskirtą baudą sumokėjo, nuobauda nebegaliojanti. Įvertinus J. P. vairavimo stažą (25 metai), laikytina, jog iš esmės ji nėra linkusi sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, taip pat matyti, kad nedaro kitų pažeidimų ir nedemonstruoja noro nesilaikyti kitų visuotinai priimtinų taisyklių. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad J. P. augina neįgalią suaugusią dukrą, kuriai neįgalumas nustatytas net iki 2057-10-19. Neabejojama nurodytais teiginiais, kad dukrą tenka nuolat vežti į gydymo įstaigas, ką padaryti viešuoju transportu dėl pastarosios būklės yra sudėtinga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas iš esmės neatitinka tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo, darytina išvada, jog prevenciniai bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. P. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 28 eurų dydžio baudą.

J. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 400 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, I. A. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę subendrintą nuobaudą – 400 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja J. D.-Raizgienė