Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-155-827/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-12
Bylos Nr.
1-155-827/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38960-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
P. U., A. S.
Nukentėjusysis
V. A.
Advokatai
Anatolijus Svila, Darius Karvelis
Kategorijos
  • 1.2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1-155-827/2024Proceso Nr. 1-01-1-38960-2022-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,vertėjaujant vertėjai Svetlanai Minakovai, Anai Grečišnikovai,dalyvaujant prokurorui G. J.,kaltinamajam P. U., jo gynėjui advokatui Dariui Karveliui,kaltinamajai A. S., jos gynėjui advokatui Anatolijui Svilainukentėjusiajam V. A. (V. A.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, išsituokęs, nurodo, jog dirba valymo įmonėje, pavadinimo neprisimena, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1995-04-03 nuosprendžiu pagal LR BK 147 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 1999-03-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

3. 2001-11-13 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 116 str. 1 d., 281 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

4. 2002-12-17 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 metams;

5. 2003-05-09 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

6. 2005-10-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d. – 10 MGL dydžio (1250 Lt) bauda;

7. 2005-10-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 189 str. 1 d. – 60 parų arešto;

8. 2006-05-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., kurias Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-27 nuosprendžiu - 14 metų laisvės atėmimu;

9. 2016-05-26 Marijampolės raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 6 d. LR BK 215 str. 1 d., LR BK 24 str. 6 d. LR BK 182 str. 1 d. - 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2006-05-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2009-02-27 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė 4 m. laisvės atėmimo bausmė;

10. 2022-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. - 8 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 m. laikotarpiui;

11. 2023-10-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2023-12-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-30 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme visiško bausmių sudėjimo būdu ir P. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas (nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas);

12. 2024-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Šioje byloje P. U. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu.

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nesusituokusi, nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, šioje byloje kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Teismas išnagrinėjo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. U. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent:

jis, 2022-10-09, apie 17.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo laiptinėje, veikdamas kartu su A. S. konflikto metu, nukentėjusiajam V. A. sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu, bendrais veiksmais su A. S. ne mažiau kaip 10-čia trauminių poveikių nukentėjusiajam V. A. nesunkiai sutrikdė sveikatą, padarydamas muštinę kairio antakio žaizdą su plačia aplinkine kraujosruva kaktoje ir smilkinyje bei ribotais kraujo išsiliejimais virš smegenų kaktinių skilčių: virš kietojo smegenų dangalo dešinėje ir po kietuoju dangalu kairėje bei muštinę smakro žaizdą. Šiais savo veiksmai P. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

A. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent:

ji, 2022-10-09, apie 17.00 val., būdama (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo laiptinėje, veikdama kartu su P. U. konflikto metu, nukentėjusiajam V. A. sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu, bendrais veiksmais su P. U. ne mažiau kaip 10-čia trauminių poveikių nukentėjusiajam V. A. nesunkiai sutrikdė sveikatą, padarydama muštinę kairio antakio žaizdą su plačia aplinkine kraujosruva kaktoje ir smilkinyje bei ribotais kraujo išsiliejimais virš smegenų kaktinių skilčių: virš kietojo smegenų dangalo dešinėje ir po kietuoju dangalu kairėje bei muštinę smakro žaizdą. Šiais savo veiksmai A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. U. teismo posėdyje kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino visiškai. Paaiškino, jog važiavo iš darbo namo. Paskambino draugas, paprašė paimti iš baro. Paskambino A., pasakė, kad ją skriaudžia, paprašė atvažiuoti. Nuvažiavo, vos išlipęs iš lifto, gavo nukentėjusiojo smūgio, todėl jam atgal trenkė 2 smūgius ir viskas. Nevažiavo muštis. Teigė, jog jis nukentėjusiajam trenkė du smūgius į veidą delnu iš abiejų pusių. Prieš tai matė, kad jis tampėsi su A.

A. paskambino, paprašė pagalbos, nes ją skriaudžia, pravardžiuoja. Pokalbio metu girdėjo žodį „prostitutė“. A. pasakė adresą, kur atvažiuoti. Dabar jau to adreso neprisimena, atrodo, Žirmūnuose, (duomenys neskelbtini) aukštas. A. su nukentėjusiuoju voliojosi laiptinėje, vienas kitą mušė. Buvo labai girti. Jis norėjo nutraukti nukentėjusįjį nuo A., jis kaltinamajam trenkė. P. U. jį pakėlė. Stovėdamas kaltinamasis trenkė P. U., o šis trenkė nukentėjusiajam atgal 2 smūgius delnu. Tai buvo sekundžių reikalas. Nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo, A. puolė ant jo, pajuto, kad gali atkeršyti. Matė, kad nukentėjusysis gulėjo. Nebuvo daug kraujo. Išbėgo kaimynai, iškvietė policiją. Gali būti, kad išbėgo dėl triukšmo. Važiavo paimti A., nesimušti. Kraujo, žaizdų neprisimena. Su A. jis gerai pažįstamas. Nukentėjusiojo nepažinojo. Pripažįsta, kad tuos sužalojimus kaltinime padarė jis. Po kaltinamojo smūgio nukentėjusysis krito ant nugaros. Mano, kad negalėjo užsigauti. Jis toliau gulėjo, kaltinamasis jo gulinčio nelietė. Greitai atvažiavo policija. Jeigu draugę ar moterį muštų, kiekvienas užstotų. Tuo metu kaltinamasis buvo išgėręs, bet tai neturėjo įtakos jo veiksmams. Blaivas darytų taip pat. Ne jis pirmas trenkė. Jį policija sulaikė įvykio vietoje ir paleido. Po jo smūgių A., atrodo, spyrė nukentėjusiajam. Ką daugiau galėjo padaryti išgėrusi moteris. Spyrė į kūną, gal į kepenis. Aišku, kad gailisi. Jis kojomis nemušė nukentėjusiojo, trenkė 2 kartus delnu. A. su nukentėjusiuoju prieš tai voliojosi laiptinėje, daužė vienas kitą. Jis gerai prisimena, kad trenkė du smūgius. Nukentėjusysis krito ant nugaros. Kaltinamajam ant kaktos šiek tiek liko žymė nuo nukentėjusiojo smūgio, niekur nesikreipė dėl jos.

Šalies argumentai

Su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, jog gali sumokėti 200 eurų (t. 2, b. l. 6970).

Apklausta kaip kaltinamoji A. S. teismo posėdyje pagal jai pareikštą kaltinimą kaltę prisipažino, paaiškino, jog su nukentėjusiuoju V. nuėjo pas kaimyną, išgėrė, pradėjo pyktis. Kaltinamoji paskambino P., kad paimtų iš ten, bijojo, kad sumuš. Kai P. atėjo, V. trenkė jam, P.atgal V. Atbėgo kaimynai. Teigė, kad ji mušėsi su V., tiksliau, jis mušė, o ji gynėsi. Su V. susitiko prie laiptinės. Jį pažinojo anksčiau. Nuėjo į svečius pas jo draugą, kurio ji nepažinojo. Adresas (duomenys neskelbtini), ji anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Visi sėdėjo gėrė alų. Negali pasakyti, kiek išgėrė, nei daug, nei mažai. Prasidėjo ginčas. V. neleido jai išeiti, išsigando, todėl paskambino P., kad paimtų ją. Bijojo, kad sumuš, todėl paskambino P. Jis pasakė, kad atvažiuos, paklausė adreso. Ji spėjo išeiti iš buto į koridorių, atvažiavo P. V. išėjo pirmas. Kai ji išėjo į koridorių, P. dar nebuvo. Atvažiavo, kai ji ėjo iš buto. V. jau buvo tuo metu koridoriuje, stumdė A. S. Nežino, kodėl stumdė ją prie P. P. jam trenkė gal 2 kartus. Nežiūrėjau, kuo trenkė. Gal į veidą, vieną kartą tikrai trenkė, antro karto nematė. V. griuvo po smūgio. Jis minėjo, kad turi problemų dėl stuburo. Griuvo ant nugaros ir gulėjo, gal problemos su kojomis. Kaimynai iškvietė policiją, neleido jiems išeiti. Kai V. gulėjo, du kartus spyrė jam į kojas. V. griuvo ant nugaros. Ji spyrė jam du kartus į kojas iki kelių. Kai susitiko su V., jis buvo išgėręs. Nepastebėjo, kad būtų sužalotas. Nežinau, iš kur pas V. atsirado tiek sužalojimų, gal kraujospūdis pakilo. Gal susižalojo, kai krito. Dėl kraujo išsiliejimo negali pasakyti. Dėl muštinių žaizdų negali pasakyti. V. ją stumdė, negražiai vadino. Jie nesivoliojo su V., jis ją stumdė. Nebuvo, kur voliotis. Stumdė, kol atvažiavo P. Ji su V. nesimušė, jis vadino ją negražiai, t. y. fizinio kontakto nebuvo. Kaltę pripažįsta visiškai, gynėsi. Gailiuosi dėl to, kas įvyko. V. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, po to stumdėsi. Ji atgal stūmė, gynėsi, vadino negražiai.

Šalies argumentai

Su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, jog gali sumokėti 100-200 eurų (t. 2, b. l. 70-71).

Apklaustas kaip nukentėjusysis V. A. teismo posėdyje paaiškino, jog žino, dėl ko nagrinėjama byla, žino A., P. mato antrą kartą. Buvo šalta, su A. nenorėjo lauke gerti, todėl nuėjo pas G. A. tuo metu gyveno nakvynės namuose. Ji norėjo likti nakvoti pas G. V. A. liepė važiuoti į Nakvynės namus. G. juos išvarė. Laiptinėje laukė lifto. Iš lifto išlipo P., pasakė „šitas“, spyrė jam. Kaimynai iškvietė policiją.

Konfliktas su A. prasidėjo pas kaimyną. Konfliktavo žodžiais. Juos išvarė. Laukėme lifto. Jis liepė A. grįžti į Nakvynės namus. Liftu atvažiavo P., pradėjo spardyti nukentėjusįjį. Pirmas smūgis buvo ranka į galvą. Visko neprisimena, buvo nustatytas girtumas virš 4 promilių. Nežino, ar kumščiu trenkė. Jis griuvo, apsivertė ant pilvo, dengėsi galvą, spardė, negali pasakyti, kiek smūgių buvo. Buvo praradęs sąmonę. Kaimynai iškvietė policiją. Atsigavo, kai ligoninėje darė tomogramą.

Nurodė, jog jis gyveno tame name 7 aukšte. Pas save su A. nėjo, nes ten gyvena netikras brolis. Sąmonę jis prarado, kai spardė. Jis neužrakino A. Liepė jai važiuoti į Nakvynės namus, sakė jai visokiais žodžiais. Negirdėjo, kaip A. kvietė P. Ji rašė žinutę. Jam buvo nustatytas 4 promilių girtumas, bet viską atsimena. Bute kilo žodinis konfliktas, todėl juos išvarė. Pirmą smūgį gavo koridoriuje, aš nesudavė P. Pirmą smūgį sudavė P. jam. Griuvo, tada pradėjo spardyti. Jis išbėgo iš lifto, pasakė „šitas“. Po pirmo smūgio negriuvo. Jis A. nestumdė. Bute buvo tik žodinis konfliktas. Dabar P. neturiu pretenzijų.

Jeigu parašė 1000 eurų, tai reiškia tokį civilinį ieškinį. Pa. tėvas žadėjo sumokėti, bet nesumokėjo. Tada buvo piktas ant P. Dabar mažina civilinį ieškinį iki 500 eurų iš P. Iš A. S. nieko nepaimsi. P. tėvas jam paskambindavo (t. 2, b. l. 71-72).

Apklausta kaip liudytoja I. B. teismo posėdyje parodė, jog pažįsta V. ir A., P. nepažįsta. 2022-10-09 sekmadienį link vakaro paskambino L., pasakė bėgti į (duomenys neskelbtini) aukštą, nes užmuš V. Nubėgo į (duomenys neskelbtini) aukštą, pamatė V. gulintį be sąmonės prie lifto. A. su P. kvietė liftą. Paskambino telefono numeriu 112, nubėgo į pirmą aukštą, laikė duris, kad A. ir P. neišeitų, kol atvažiavo policiją. Jai paskambino L. Kai ji nubėgo į (duomenys neskelbtini) aukštą, V. gulėjo ant nugaros kruvinu veidu. Ant grindų kraujo nematė. Nieko ji neklausinėjo, paskambino telefono numeriu 112 ir nuėjo į apačią. Kai nuėjo, laiptinėje buvo A., P., ukrainiečiai A. ir S. Jie stumdėsi. Kol kvietė policiją, nepastebėjo, kad muštų V. Jis buvo be sąmonės. Pasodino jį, bet nesuvokė, kas vyksta. Be to, buvo girtas. Liudytoja vietoje nieko nesiaiškino. L. pasakė „bėk į 9 aukštą, nes užmuš V.“. Kai jį išvežė, su kaimynais pradėjo kalbėti, kas įvyko. Ji ten pabuvau gal minutę ir bėgo į lauką, laikė duris.

Vėliau vieną kartą skambino P., teiravosi, kaip V. sveikata. Kažkas dar skambino, sakė, kad eidama žiūrėtų atgal. P. sakė, kad ne jis skambino. Pirmiau atvažiavo greitoji medicinos pagalba, pakilo liftu. Ji bėgo pėsčiomis į apačią. Atvažiavo du policijos ekipažai. P. ir A. buvo sulaikyti. Negirdėjo, ką policijos pareigūnai kalbėjo su jais. Nežino, kas sukėlė konfliktą. Girdėjo, kad konfliktas prasidėjo G. bute (t. 2, b. l. 72).

Apklausta kaip liudytoja L. S. teismo posėdyje paaiškino, jog ji pažįsta V., I., kaltinamųjų nepažįsta, žino, kokia byla nagrinėjama. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) kambaryje, girdėjo triukšmą (duomenys neskelbtini) kambaryje. Atidariusi duris, pamatė, kad moteris spardo V. Paskambino kaimynei I., pasakė, kad muša V. ir viskas. Triukšmą išgirdo, būdama namie. Atidarė duris ir pamatė, kad moteris spardo V. į šoną, į pilvą. Kraujo nebuvo, nematė. Jie buvo dviese. V. gulėjo, nieko nesakė. Ji su moterimi negalėjo kalbėti. Ji buvo labai girta, nebuvo galima susikalbėti. Nukentėjusįjį pažįsta, jis nekonfliktiškas. Galima sakyti, kad jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, bet jis negali nieko blogo padaryti. Jie abu buvo girti. V. buvo sąmoningas. Liudytoja nuėjo namo, paskambino I., pasakė, kad muša V.. Kai skambino, tuo metu moteris ir V. buvo už durų. Nematė, kada jie išėjo, bet vėliau jų nebuvo, t. y. moteris mušė V., o po to jie išėjo, nebuvo koridoriuje. Daugiau nieko nematė. Kaimynė A. vaikščiojo. Moteris spardė kojomis V.. Jis gulėjo kažkaip šonu. Kraujo nematė. Kai pamatė, kas vyksta, paskambino I., kad muša V.. Daugiau nėjo į koridorių. Išgirdo triukšmą, atidarė duris, pamatė, kad spardo V., jie konfliktavo. Pasakė moteriai nurimti, paskambino I.. Po kažkurio laiko išėjo į koridorių, jų jau nebuvo. Greitosios medicinos pagalbos ir policijos nematė. Pauliaus nematė. Nežiūrėjo, kur konkrečiai spardo. Matė, kad spyrė 2-3 kartus. Viskas įvyko labai greitai.

Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 81), liudytoja parodė, jog juose nurodytos aplinkybės yra teisingos. Ukrainiečiai buvo išėję (t. 2, b. l. 72-73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. S. parodė, jog ji gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2022-10-09, apie 16.00 val., ji išgirdo, kad laiptinėje kažkoks triukšmas, atidarė duris ir pamatė, kad prie įėjimo, koridoriuje (duomenys neskelbtini) aukšte, ant žemės guli iš matymo pažįstamas vaikinas, kurio vardas V. Jis čia negyvena, žino, kad kažkada gyveno (duomenys neskelbtini) aukšte su savo mama, bet vėliau jį iš buto išmetė. Dažnai mato V. prie jų namo ir žino, kad jis dažnai ateina pas kaimynę, žino tik vardą – I., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. V. gulėjo ant žemes ir jį mušė jai nepažįstama moteris, kuri V. mušė iš kojų. Moteris buvo apsirengusi pilka striuke ir juodais batais. Moteris vos stovėjo ant kojų, jai pasirodė, kad ji buvo neblaivi. Moterį matė pirmą kartą. Kiek ji žino, greičiausiai moteris buvo svečiuose pas kaimyną G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute, pas jį dažnai ateina alkoholikai. Taip pat matė, kad į laiptinę konflikto metu išėjo (duomenys neskelbtini) pilietė A., kurią kažkas pastūmė ir ji nugriuvo. Kai pamatė, kad muša, ji užsidarė iš vidaus ir daugiau nieko nematė. Dėl kokios priežasties kilo konfliktas, taip pat nežino. Daugiau nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 79-82).

Apklaustas kaip liudytojas G. K. teismo posėdyje parodė, jog jis pažįsta V., moterį (kaltinamąją A. S.) matė vieną kartą. Jie buvo atėję pas G. K.. Jie visi kartu baliavojo. Tarp V. ir moters prasidėjo ginčas, kilo triukšmas, todėl liudytojas liepė jiems išeiti ir jie išėjo. Kitą dieną iš kaimynų sužinojo, kad buvo muštynės. Jie baliavojo trise. Jie sėdėjo lauke. V. paklausė, ar gali užeiti pas liudytoją, jis įleido. Gėrė alų, neprisimena, kiek išgėrė, nurodė, jog jis yra patyręs insultą. Jie atėjo išgėrę. A. norėjo likti nakvoti. V. liepė jai išeiti, todėl juos išvarė. Muštynių tarp jų nebuvo. Stiprių grasinimų taip pat nebuvo. A. kažkam skambino, kad atvažiuotų ją paimti.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 93-94), jis nurodė, jog juose užfiksuotos aplinkybės yra teisingos.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas G. K. teismo posėdyje nurodė, jog jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, šiuo adresu jis gyvena vienas. 2022 metų spalio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, apie 14 val. pas jį į namus atėjo draugas V. su drauge, kaip vėliau prisistatė vardu A. A.matė pirmą kartą, visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, kuriuos jie atsinešė. Visi buvo stipriai neblaivūs, nes daug visi gėrė alkoholio. Apie 16.30 val. V. žodžiais užsipuolė A., pradėjo jai priekaištauti, kad ji neprižiūri savo vaikų. Matė, kad A. kažkam skambino ir sakė: "atvažiuok reikia nubausti čelovieka", ką dar ji kalbėjo telefonu, nepamena. Po tokių žodžių jis jiems liepė išeiti. Jie iškarto neišėjo. Apie 17 val. jiems išėjus, jis užsirakino ir nuėjo miegoti. Kadangi buvo stipriai neblaivus, iškarto užmigo ir nieko negirdėjo. Apie sumuštą V. sužinojo sekančią dieną iš kaimynų. V. pažįsta apie metus laiko, jis nueina į parduotuvę ir parneša jam maisto bei kitaip padeda. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti neturi (t. 1, b. l. 93-96).

Apklausta kaip liudytoja A. K. teismo posėdyje paaiškino, jog ji pažįsta nukentėjusįjį V., A., tačiau ją pažįsta tik po įvykio ir P. pažįsta irgi tik po įvykio. Vakare sėdėjo namuose, viskas prasidėjo už jos durų. Išgirdo triukšmą už durų ir moteris keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip pat girdėjo smūgius. Nusprendė išeiti pasižiūrėti galbūt kaimynai mušasi ir kažkas įvyko. Pamatė nukentėjusįjį, kuris sėdėjo atsirėmęs į sieną priešais ją, o A. laikydama jį už striukės (už priekio, krūtinės srityje) suduodavo jam smūgius, spardė koja. Ji kaltino jį tuo, kad jis ją pavadino „prostitute, šliundra“ ir bandė ją išprievartauti. Nežino kur jie sėdėjo iki to laiko, už sienos nebuvo jokio triukšmo ir nežino ką jie ten darė. Viskas prasidėjo laiptinėje. Kai liudytoja paklausė „kam tu tai darai?“, A. pasakė, kad jis ją įžeidė, bandė išprievartauti. Ponia buvo smarkiai apsvaigusi nuo alkoholio ir tai buvo matoma. Durys tarp jų koridoriaus ir laiptinės, kur yra liftai, yra metalinės, ir jas atrakinti galima tik arba savo raktu, arba iš jų pusės. Matyt, A. atrakino duris, nes pasirodė P. Jis iškart pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam į veidą. Kai liudytoja paklausė, kam jis tai daro, jis grubiai kažką atsakė ir sudavė liudytoja per veidą, tačiau netiesiogiai, o tik priliesdamas ir galbūt pastūmė, nes ji griuvo ant „užpakalio“. Tuo metu atidarė savo duris ir pašaukė vyrui, sakydama, kad jai sudavė. Tuo metu, kol jis išėjo, jau P. kartu su A. ištraukė nukentėjusįjį už tų metalinių durų. Pro tas metalines duris girdėjosi, kad jam yra suduodami labai smarkūs smūgiai. Kai jie išėjo į koridorių nukentėjusysis jau turėjo hematomą, kurios dydis buvo kaip kriaušė, ir veido beveik nesimatė. Jie toliau tęsė smūgius, vyras smūgiavo jam per veidą, o moteris kojomis spardė jo kojas. Kai jie išėjo į koridorių jie atstojo nuo nukentėjusiojo ir agresija persikėlė į juos, P. grasino liudytojos vyrui, bet jam nesmūgiavo, tik sakė „nelįsk ne į savo reikalą“, o A., ji yra aukštesnė už liudytoją, iš aukščio buvo virš jos ir bandė liudytoja suduoti smūgį, tačiau dėl blogos orientacijos jai tai nepavyko, nes liudytojai pavyko išsisukti. Labai greitai, po 5-7 minučių, atvyko greitoji pagalba, t. y. skaičiuojant nuo pat įvykio pradžios. Kai atvyko greitoji pagalba, medikai atėjo prie nukentėjusiojo. Dar atsirado viena moteris – I., kuri neišleido kaltinamųjų, o jie neleido įeiti į liftą, nes jie bandė pasprukti liftu. Vėliau A. pradėjo elgtis ramiau, o vyras net susiginčijo žodžiu su medikais. Jie bandė išvažiuoti liftu, bet liudytoja su vyru įšoko į liftą ir už striukių ištempė juos atgal. Praėjus porai minučių po medikų atvykimo, atvyko ir policija. Liudytoja su vyru tada jau nustojo su jais kontaktuoti, tiesiog stovėjo šalia ir žiūrėjo. Liudytoja nematė, kad A. trenktų nukentėjusiajam į veido sritį, spardė su koja į kūną. A. su koja spardė į klubo sritį. Toje pozicijoje, kurioje buvo, kitaip ir nebuvo įmanoma. Kai pasirodė P., iš pradžių jis ištraukė V. už apykaklės į koridorių, tačiau pirmų smūgių liudytoja nematė. Vėliau jis dešine ranka smūgiavo nukentėjusiajam į veidą ir net turėjo įbrėžimų ant rankos. Taip pat, toje laiptinėje, kur yra liudytojos buto durys, P. pora kartų sutrenkė nukentėjusiajam. Trenkė į žandikaulį su kumščiu, ne kojomis. P. jį ištempė prie lifto. Yra koridorius, kur yra butai, o jį ištempė į koridorių, kur yra liftai, laiptinė. Kai P. jį mušė, tuo metu A. stovėjo, keikėsi ir pora kartų sudavė su koja per nukentėjusiojo kojas. Jie visa tai tęsė, jai užstrigo galvoje, kad jis ją pavadino „šliundra“ ir niekaip negalėjo apsiraminti. Liovėsi mušti nukentėjusįjį, kai liudytoja su sutuoktiniu išėjo ir persijungė į juos.

Konflikto pradžios liudytoja nematė. Dėl ko A. su V. susibarė ir dėl ko viskas prasidėjo ji nežino. Iš P. alkoholio kvapo nebuvo, tačiau jis buvo neadekvatus ir kartais net pats negalėjo suvokti į kokią pusę jam eiti. P. buvo agresyviai nusiteikęs. A. mušė į kojas ir į klubus (t. 2, b. l. 84-85).

Apklaustas kaip liudytojas S. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jis gerai pažįsta nukentėjusįjį V., vieną kartą gyvenime yra matęs kaltinamąjį P. U.. Žino, dėl ko nagrinėjama byla, dėl V. sumušimo. Įvykio pradžios jis nematė. Išgirdusi triukšmą bendrame koridoriuje, žmona išbėgo iš buto. Grįžo į butą, pasakė, kad jai sudavė. Kai liudytojas išbėgo, koridoriuje nieko nebuvo. Veiksmas vyko koridoriuje prie lifto. V. gulėjo kruvinu veidu ir su didele mėlyne. Buvo kaltinamasis P. U. ir šviesiaplaukė moteris. Jų vardų nežino. Abu buvo pakankamai agresyvūs. Matė, kad vyras sudavė ranka V. Moteris bandė spirti V. į kūną. Ten buvo ir jo žmona. Moteris sutuoktinę įžeidinėjo, elgėsi agresyviai. Įžeidinėjo ir liudytoją. Vyko apsižodžiavimas. Jie neleido jiems išvažiuoti liftu, kol atvažiuos policija.

Mėlynė buvo V. ant veido, prie akies (rodo). Neprisimena, kurioje pusėje, gal kairėje. Veidas buvo apdraskytas, bėgo kraujas. Buvo sudėtinga įžiūrėti, kokie padaryti sužalojimai. V. sėdėjo ant grindų, nugara atsirėmęs į sieną. Liudytojas matė, kad vyras ranka trenkė V. Smūgiai buvo pagrinde į galvą kumščiu. Smūgių neskaičiavo, o bandė neleisti mušti. Keli smūgiai tikrai buvo. Moteris bandė spirti V. Jie bandė sutrukdyti, sakė, kad užteks. Prie liudytojo moteris nespyrė V. V. nekalbėjo. Buvo sumuštas, abejoja, ar galėjo kalbėti. Kaip jau minėjo, konflikto pradžios jis nematė, tik pabaigą. O tada apie konflikto priežastis niekas nekalbėjo. Konfliktas baigėsi policijos ir greitosios medicinos pagalbos atvažiavimu. V. išvežė greitoji medicinos pagalba, o tą vyrą policija.

V. liudytojas žino maždaug trejus metus, kiek gyvename tame name. Jis kultūringas, padeda, kai reikia, normalus žmogus, nelinkęs į agresiją. Moteris bandė trenkti V., bet smūgių nebuvo. Dabar jau praėjo laiko, o pas tyrėją parodymus davė šviežiai po įvykio. Gali kažko neprisiminti. Taip, galima vadovautis tais jo parodymais. Visi trys buvo neblaivūs. Moteris buvo labai neblaivi. Vyras dar kažkiek save kontroliavo.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 88-91), liudytojas nurodė, jog juose nurodytos aplinkybės teisingos. Moteris bandė spirti V., bet žmona ją sulaikė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai neprasilenkia su šiandien duotais paaiškinimais. Tyrėjai pokalbio metu jis sakė, kad smūgio fakto nebuvo. Vyras mušė gulintį V. į galvą. Kai pamatė vykstantį konfliktą, kai išėjau į lifto aikštelę, didelė mėlynė jau buvo. Kai liudytojas išėjo, nukentėjusysis pusiau gulėjo, t. y. gulėjo ant grindų, o nugara rėmėsi į sieną. P. V. gal jau negalėjo. Nežino, ar buvo sąmoningas, kažką mykė (t. 2, b. l. 102-104).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas S. K. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su savo žmona A. K. 2022-10-09, apie 15.00 val., jo žmona iš bendro naudojimo koridoriaus, (duomenys neskelbtini) aukšte išgirdo kažkokį triukšmą ir išėjo į koridorių pasižiūrėti, o jis liko namie. Po keleto minučių žmona atbėgo į butą ir jam sušuko, kad prie lifto vyksta muštynės ir jai trenkė kažkoks aukštas vyras. Jis išbėgo iš buto ir prie lifto pamatė jam pažįstama žmogų V., kuris gulėjo ant žemės visas kruvinas, o jį tuomet kumščiais daužė jam nepažįstamas vyras, maždaug 1.85 cm ūgio, šviesių trumpų plaukų, buvo apsirengęs juodą odinę striukę ir tamsias kelnes. Kiek kartų ir kokia ranka minėtas vyras smūgiavo V., jis pasakyti negali, tačiau V. buvo labai stipriai sumuštas, kad vos galėjo pajudinti galvą. Taip pat prie lifto kartu su minėtu aukštu vyru buvo moteris šviesių vidutinio ilgio plaukų, ant dešinės akies buvo maždaug savaitės senumo kraujosruva, ji vilkėjo rausvos spalvos striukę. Moteris ir vyras buvo akivaizdžiai neblaivūs, agresyvūs. Minėta moteris prie jo V. nemušė, o tik rėkė ant V., kad žinos, kaip ją ,,šliuha’’ vadinti, taip pat ji rėkė ant jo, kad jis netradicinės orientacijos ir ant jo žmonos, kad ji yra stora. Jis iš moters kalbos suprato, kad ji kartu prieš tai buvo su V., o vėliau jie susipyko, ir ji pakvietė minėtą aukštą vyrą, kad šis susidorotų su V. Po kurio laiko atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija, juos iškvietė kaimynė I., kurie išsivežė iš daugiabučio V. bei aukštą vyrą su moterimi. Kiek žino, V. išvažiavo į ligoninę. V. dažnai ateidavo pas juos į daugiabutį, padėdavo kaimynams, jis yra geros širdies žmogus, tik kad mėgdavo išgerti. Daugiau nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 88-91).

Iš BIRD ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2022-10-09 17:10 val. Bendrajame pagalbos centre telefono skambučiu I. B. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje sumuštas vyras (duomenys neskelbtini)m. amžiaus, kraujuoja galva, mušeika vietoje, pranešė kaimynė (t. 1, b. l. 3-5).

Iš 2022-10-12 V. A. pareiškimo matyti, jog jame nurodoma, kad 2022-10-09, galimai apie 17 val. 00 min., (tikslaus laiko neatsimena, nes buvo labai neblaivus), Vilnius, (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie liftų, jį sumušė pažįstamos A. S. draugas, kurio jis nepažįsta. Tai yra, kai jis kartu su A. atėjo prie liftų, iš vieno iš liftų išėjo vyras, kurio išvaizdos neįsidėmėjo, tada A. pasakė tam vyrui, kad V. A. su ja konfliktavo, o tas vyras, išgirdęs A. žodžius, iš karto jį puolė. Neatsimena, ar jis (nepažįstamas vyras) kažkur iš karto trenkė ar pastūmė, bet atsimena, kad jis nukrito ant žemės ir vyras pradėjo jį spardyti kojomis į galvą, po ko jis pajuto fizinį skausmą. Ar A. jį mušė, nurodyti negali, nes po smūgių į galvą, jis prarado sąmonę. Vėliau, po įvykio, A. A. buvo pristatytas į RVUL, kur jam buvo diagnozuota galvos dešinė frontalinė (kaktinė) epidūrinė hematoma, po ko jis buvo paguldytas į ligoninę gydymui. Prašo dėl nepažįstamo vyro, kuris jį sumušė, veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 8).

iš 2022-10-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta daugiabučio gyvenamojo namo laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte. Apžiūros metu nustatyta, kad patekimas į daugiabučio laiptinę yra iš lauko pusės (vaizdas į (duomenys neskelbtini) g., pusę). Įėjus į pirmo aukšto laiptinės vidų, patenkama į koridorių, paėjus tiesiai iki laiptinės galo, dešinėje, yra liftas. Už sienos, šalia lifto kairėje pusėje yra laiptai, kuriais galima patekti į kitus aukštus. Devinto aukšto laiptinėje, nuo lifto matomos dvejos durys, vienos kairėje pusėje, kitos yra tiesiai. Kairėje pusėje, šalia durų, yra stiklinė, kvadratinės formos sienelė, kita tokia pati sienelė yra dešinėje laiptinės sienoje. Kairėje pusėje, nuo lifto ant grindinio matomos raudonos spalvos dėmės, nuo kurių paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 1. Daugiabutyje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 17-22).

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022-10-19 rašto matyti, jog įstaiga, pagal ikiteisminio tyrimo įstaigos reikalavimą pateikė V. A. gydymo stacionare ligos istoriją, medicinos dokumentų išrašą ir skaitmeninę DVD – R laikmeną (t. 1, b. l. 29). Šie dokumentai buvo apžiūrėti, surašant 2022-10-26 apžiūros protokolą. Apžiūros metu dalyvavo teismo medicinos gydytojas J. M. P., kuris apžiūrėjęs dokumentus pateikė išvadą, jog V. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2022-10-09 RVUL nustatyta muštinė kairio antakio žaizda su plačia aplinkine kraujosruva kaktoje ir smilkinyje bei ribotais kraujo išsiliejimais virš smegenų kaktinių skilčių: virš kietojo smegenų dangalo dešinėje ir po kietuoju dangalu kairėje bei muštinė smakro žaizda. Sužalojimai padaryti galimai dviem smūginiais kieto buko daikto (-ų) poveikiais per kaktos kairio antakio sritį ir smakrą, suduodant tokiu daiktu (-ais) ar krentant (ar kitaip) atsimušant į juos. Sužalojimo padarymo galimybė tiek pačiam griūvant, griuvinėjant, tiek spardant neatmetama. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 131-32).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įvertinęs byloje ištirtu įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų P. U. ir A. S. kaltė padarius kaltinime nurodytus veiksmus neabejotinai įrodyta. Kaltinamieji nurodė, jog prisipažįsta padarę kaltinime nurodytą nusikaltimą, tačiau duodami parodymus iš esmės kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pripažino iš dalies.

P. U. nurodė, jog jam paskambino A. ir pasakė, kad ją skriaudžia, vadina prostitute, paprašė atvažiuoti ir nurodė adresą. Nuvažiavus išlipo iš lifto, matė, kad kaltinamasis voliojasi su A. S., daužė vienas kitą. Jis pakėlė jį, kad atitrauktų nuo A., ir iš karto gavo smūgį iš nukentėjusiojo, todėl jam ranka delnu trenkė du smūgius į veidą iš abiejų pusių, nuo smūgių nukentėjusysis nugriuvo. Daugiau jokių smūgių nesudavė. Tada A. puolė ant jo, ji jautė, kad gali atkeršyti. Išbėgo kaimynai, iškvietė policiją.

Kaltinamoji A. S. parodomuose nurodė, jog su V. A. buvo pas kaimyną, gėrė ir susipyko. Ji paskambino P. U., kad paimtų iš ten nes bijojo, kad sumuš. Kai P. atėjo, V. trenkė P., P. trenkė atgal. Tada atbėgo kaimynai. Kai P. atvažiavo, ji su nukentėjusiuoju buvo koridoriuje, stumdėsi su juo – jis ją mušė, o ji gynėsi. Tada jis trenkė P., o šis trenkė du kartus nukentėjusiajam. Po smūgių nukentėjęs nugriuvo ant nugaros. Ji tada jam įspyrė du kartus į kojas iki kelių.

Iš byloje iš tirtų įrodymų matyti, kad kaltinamieji jiems pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies. Liudytojai ir nukentėjęs nurodė kiek kitokias aplinkybes. Liudytoja apklausta L. S. patvirtino, kad ji girdėjo triukšmą (duomenys neskelbtini) kambaryje, atidariusi duris pamatė, kad moteris spardo V. į šoną ir pilvą. V. tuo metu gulėjo, ir nieko nesakė. Moteris buvo labai girta. V., taip pat buvo girtas, bet sąmoningas. Kol ji skambino, moteris su V. buvo koridoriuje, po to jų jau nebuvo. Ji paskambino kaimynei I. ir pasakė, kad muša V. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja papildomai nurodė, jog į laipinę konflikto metu buvo išėjusi (duomenys neskelbtini) pilietė A., kurią kažkas pastūmė ir ji nugriuvo. Kai pamatė, kad muša V., ji užsidarė duris ir daugiau nieko nematė.

I. B. patvirtino, jog jai paskambino kaimynė L. S. ir pasakė bėgti į (duomenys neskelbtini) aukštą, nes užmuš V.. Nubėgusi į (duomenys neskelbtini) aukštą ji pamatė V. gulintį be sąmonės prie lifto. A. su P.kvietė liftą. Paskambino telefono numeriu 112, nubėgo į pirmą aukštą, laikė duris, kad A. ir P. neišeitų, kol atvažiavo policiją. Kai nuėjo į (duomenys neskelbtini) aukštą, laiptinėje buvo A., P., ukrainiečiai A. ir S.. Jie stumdėsi. Kol kvietė policiją, nepastebėjo, kad muštų V. Jis buvo be sąmonės. Pasodino jį, bet nesuvokė, kas vyksta. Be to, buvo girtas.

Liudytoja A. K. nurodė, jog išgirdo triukšmą už durų ir keikėsi moteris necenzūriniais žodžiais, girdėjo smūgius. Išėjusi pamatė nukentėjusįjį, kuris sėdėjo atsirėmęs į sieną priešais ją, o A. laikydama jį už striukės (už priekio, krūtinės srityje) suduodavo jam smūgius, spardė koja. Tada pasirodė P. Jis iškart pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam į veidą. P. pastūmė liudytoją į veidą, ji griuvo ant „užpakalio“. Ji pašaukė savo vyrą. Kol vyras išėjo, jau P. kartu su A. ištraukė nukentėjusįjį už metalinių durų. Pro tas metalines duris girdėjosi, kad jam yra suduodami labai smarkūs smūgiai. Kai ji su vyru išėjo į koridorių nukentėjusysis jau turėjo hematomą, kurios dydis buvo kaip kriaušė, ir veido beveik nesimatė. Jie toliau tęsė smūgius, vyras smūgiavo jam per veidą, o moteris kojomis spardė jo kojas. Kai ji su vyru išėjo į koridorių, kaltinamieji agresiją nukreipė į juos. Tada atvyko greitoji pagalba, atsirado dar viena moteris, kuri neleido kaltinamiesiems išeiti, tada atvyko policija.

Liudytojas S. K. paliudijo, kad Išgirdusi triukšmą bendrame koridoriuje, žmona išbėgo iš buto, grįžusi pasakė, kad jai sudavė. Kai liudytojas išbėgo, koridoriuje nieko nebuvo. Koridoriuje prie lifto V. gulėjo kruvinu veidu ir su didele mėlyne. Buvo kaltinamasis P. U. ir šviesiaplaukė moteris. Abu buvo pakankamai agresyvūs. Matė, kad vyras sudavė ranka V. Moteris bandė spirti V. į kūną. Ten buvo ir jo žmona. Mėlynė buvo V. ant veido, prie akies, veidas apdraskytas, bėgo kraujas. Buvo sudėtinga įžiūrėti, kokie padaryti sužalojimai. V. sėdėjo ant grindų, nugara atsirėmęs į sieną. Liudytojas matė, kad vyras ranka trenkė V. Smūgiai buvo pagrinde į galvą kumščiu. Smūgių neskaičiavo, o bandė neleisti mušti. Keli smūgiai tikrai buvo. Moteris bandė spirti V. Jie bandė sutrukdyti, sakė, kad užteks. Prie liudytojo moteris nespyrė V. V. nekalbėjo. Buvo sumuštas, abejoja, ar galėjo kalbėti.

Pats nukentėjusysis paaiškino, kad su A. S. Gėrė pas G. K. A. norėjo pas jį miegoti, o nukentėjusysis liepė jai važiuoti į nakvynės namus. Jie susipyko ir G. K. juos išvarė. Laukė lifto, kuriuo atvažiavo P. U., kuris pirmu smūgiu sudavė jam į galvą, jis griuvo, apsivertė ant pilvo ir dengėsi galvą, spardė. Nežino kiek smūgių sudavė. Jis P. nesudavė. P. išlipo iš lifto, pasakė „šitas“ ir smūgiavo. Po pirmo smūgio nukentėjęs nugriuvo, tada pradėjo spardyti. Visko neprisimena, nes buvo nustatyta 4 promilių girtumas.

Apibendrinant nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, matyti, kad konfliktas kilo tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios dėl to, kad ši nenorėjo išeiti iš G. K. buto. A. S. dėl to telefonu pasikvietė P. U. Liudytojai A. K., L. S. patvirtina, kad A. S. sudavė smūgius nukentėjusiajam – spardė V. A. tuo metu, kai jis gulėjo ant žemės. Tuo metu laiptinėje pasirodė P. U., kuris iš karto pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam kumščiais į veidą. A. K. bandant sudrausminti P. U. šis ją pastūmę į veidą, ji nugriuvo ir nuėjo į butą pasikviesti savo vyrą. Tuo metu A. S. ir P. U. ištraukė V. A. už metalinių durų, pro jas girdėjosi, kad jam suduodami stiprūs smūgiai. Kai A. K. ir S. K. išėjo nukentėjęs turėjo didelę hematomą ir veido beveik nesimatė. Kaltinamieji toliau tęsę smūgius, vyras smūgiavo į veidą, o moteris spardė į kojas. S. K. nurodė, jog P. U. kumščiu kelis kartus trenkė nukentėjusiajam į veidą, o A. S. bandė jam įspirti. Taigi, liudytojai patvirtina, kad abu kaltinamieji bendrais veiksmai fiziškai smurtavo prieš nukentėjusįjį, sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą, veidą. Medicininiai dokumentai, jų apžiūra ir joje suformuluota specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam V. A. nustatyta muštinė kairio antakio žaizda su plačia aplinkine kraujosruva kaktoje ir smilkinyje bei ribotais kraujo išsiliejimais virš smegenų kaktinių skilčių: virš kietojo smegenų dangalo dešinėje ir po kietuoju dangalu kairėje bei muštinė smakro žaizda. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Įvertinus tai, taip pat remiantis nukentėjusiojo, ir liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog P. U. ir A. S. 2022-10-09, apie 17.00 val., būdami (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo laiptinėje, veikdami kartu konflikto metu nukentėjusiajam V. A. sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu, bendrais veiksmais ne mažiau kaip 10-čia trauminių poveikių nukentėjusiajam V. A. nesunkiai sutrikdė sveikatą, padarydami muštinę kairio antakio žaizdą su plačia aplinkine kraujosruva kaktoje ir smilkinyje bei ribotais kraujo išsiliejimais virš smegenų kaktinių skilčių: virš kietojo smegenų dangalo dešinėje ir po kietuoju dangalu kairėje bei muštinę smakro žaizdą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamųjų girtumas nebuvo nustatytas. Nors A. S. vartojo alkoholinius gėrimus kartu su nukentėjusiuoju, liudytojai nurodė, jo ji buvo neblaivi, tačiau nėra aišku, kokio laipsni buvo girtumas, nes jis nebuvo tikrintas. P. U. atėjo į laiptinę ir nėra duomenų, kad jis vartojo alkoholį tą dieną, girtumas taip pat nebuvo tikrintas, todėl iš kaltinimo kartinamiesiems šalintina aplinkybė, jog jie nusikaltimą padarė būdami neblaivūs. Šie kaltinamųjų veiksmai atitinka nusikaltimo sudėtį, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis P. U. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 108-109).

Kaltinamoji A. S. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikyta nebuvo, jai paskirta kardomoji priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 133-134, 152-154).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

P. U. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimo padarymo metu buvo teistas 10 kartų, šiuo metu teisiamas 13-tą kartą, teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, ir nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu būtent už tokio paties smurtinio nusikaltimo padarymą. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, duomenų apie gydymąsi psichiatrine tvarka ar buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. Kaltinamasis yra išsituokęs, nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 61 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas skirdamas bausmę įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veiksmų intensyvumą – girtas negalintis pasipriešinti nukentėjusysis buvo kurį laiką daužomas kumščiai į veido ir galvos sritį, spardomas kojomis, jam padaryta muštinė kairio antakio žaizda su plačia aplinkine kraujosruva kaktoje ir smilkinyje bei ribotais kraujo išsiliejimais virš smegenų kaktinių skilčių: virš kietojo smegenų dangalo dešinėje ir po kietuoju dangalu kairėje bei muštinė smakro žaizda. Įvertintina tai, kad nukentėjusysis neturi pretenzijų kaltinamajam, mažino ieškinio reikalavimus. Įvertinus visa tai, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus P. U. laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią sankcijos vidurkį. Kadangi kaltinamasis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė įbendrintina BK 64 straipsnyje numatytais pagrindais.

A. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimo padarymo metu buvo neteista, teisiama pirmą kartą, todėl jos atžvilgiu taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios teismui pareigą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skirti su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Kaltinamoji administracine tvarka bausta, duomenų apie gydymąsi psichiatrine tvarka ar buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. Kaltinamoji yra nesusituokusi, nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas bausmę įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veiksmų intensyvumą – girtas negalintis pasipriešinti nukentėjusysis buvo kurį laiką daužomas kumščiai į veido ir galvos sritį, spardomas kojomis, jam padaryta muštinė kairio antakio žaizda su plačia aplinkine kraujosruva kaktoje ir smilkinyje bei ribotais kraujo išsiliejimais virš smegenų kaktinių skilčių: virš kietojo smegenų dangalo dešinėje ir po kietuoju dangalu kairėje bei muštinė smakro žaizda. Įvertintina tai, kad nukentėjusysis neturi pretenzijų kaltinamajai, kaltinamoji teisiama pirmą kartą, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiketi paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Civilinis ieškinys.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1038,98 eurų dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiajam V. A. suteiktų gydymosi paslaugų kaina. Taip pat prašė priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais (t. 1, b. l. 43-44). Kaltinamieji pripažintinai kaltais bendrais veiksmais padarę nusikalstamą veiką, dėl kurios nukentėjusysis buvo sužalotas ir jam reikalinga skubi medicinos pagalba, todėl ieškinys yra pagrįstas ir iš kaltinamųjų solidariai priteistina 1038,98 eurų žalos atlyginimas Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš kaltinamųjų 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrįstas ir tinkintinas yra Vilniaus teritorinių ligonių kasų reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, jas skaičiuojant nuo priteistos 1038,98 eurų sumos. Palūkanos baudžiamojoje byloje gali būti skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento arba vėliau. Šiuo atveju procesinių palūkanų skaičiavimo momentas nustatomas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

V. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį prašydamas prisiteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą dėl patirto sužalojimo (t. 1, b. l. 59). Bylą nagrinėjant teisme V. A. sumažino ieškinio reikalavimą prašydamas neturtinei žalai atlyginti priteisti 500 eurų.

Teismo posėdyje V. A. palaikė savo civilinį, tačiau jį mažino iki 500 eurų. Nurodė, jog neturtinę žalą patyrė dėl kūno sužalojimo. Jis ieškinio reikalavimą mažino iki 500 eurų, nurodydamas, jog nesitiki, kad kaltinamieji išgalėtų atlyginti padarytą žalą.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų bendrų nusikalstamų veikų V. A. patyrė neturtinę žalą. Prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, tyčia suduoti du smūgiai į veidą, ir kitas kūno vietas, jam padaryta muštinė kairio antakio žaizda su plačia aplinkine kraujosruva kaktoje ir smilkinyje bei ribotais kraujo išsiliejimais virš smegenų kaktinių skilčių: virš kietojo smegenų dangalo dešinėje ir po kietuoju dangalu kairėje bei muštinė smakro žaizda. Dėl to nuketėjusysis patyrė fizinį skausmą. Vėliau turėjo gydytis sužalojimus, ligoninėje, patirti nepatogumus dėl jo, įprasta jo gyvenimo dienotvarkė buvo sutrikdyta. Įvertinus visa tai, taip pat sužalojimo mastą, kad padarytas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymas, manytina, kad šiuo atveju nuketėjusiojo reikalaujama priteisti 500 eurų suma nėra per didelė ir šis ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai. Neturtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamųjų solidariai, kadangi žala padaryta bendrais veiksmais.

Proceso išlaidos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė priteisti iš A. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas 657,50 euro.

Kaltinamąją bylos nagrinėjimo metu gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT, Tarnyba) paskirtas advokatas Anatolijus Svila. VGTPT pateikė pažymą apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas ir prašo išspręsti klausimą dėl šių išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo.

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Šioje byloje gynėjo dalyvavimą būtinu kaltinamajai A. S. teismas pripažino BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, dėl to, kad kaltinamoji nemoka kalbos, kuria vyksta procesas. Taigi, dėl išvardintų priežasčių gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas ne dėl to, kad šito pageidavo kaltinamoji, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant ir į nuteistosios turtinę padėtį – kaltinamoji yra nedirbanti, neturinti gyvenamosios vietos, todėl teismas vertina, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų nuteistojo padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

P. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje skirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 6 mėnesiams.

Paskirtą bausmę vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį iš neatliktos laisvės atėmimo bausmės (6 mėnesius iš 10 mėnesių ir 22 dienų) ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2024-04-12.

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje skirti jai laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamųjų P. U. ir A. S. solidariai 1038,98 eurų turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje dienos Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

V. A. ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamųjų P. U. ir A. S. solidariai 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo V. A. naudai.

Kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti (2022-10-18 tyrėjos L. B. nutarimai ir 2023-04-17 tyrėjos L. B. nutarimas).

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 657,50 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. S..

Išaiškinti kaltinamajai A. s., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė