Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2013-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-658-211-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-24
Bylos Nr.
1A-658-211-2013
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00735-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Rosita Patackienė, Artūras Pažarskis
Nuteistasis
S. G.
Nuorašas

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-658/2013 m.

Teisėja Ramunė Valiulytė Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00735-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1; 1.1.8.1; 1.2.14.1.2.1; 2.4.7;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu

2013 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Rositos Patackienės, Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Žanai Sokolovskai,gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d.; 65 str. 1 d., 2 d, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-07 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė S. G. paskirta – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams su 25 MGL (3250 Lt) bauda, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-07 nuosprendį.

Iš S. G. priteista 350,95 Lt turtinei žalai atlyginti UAB „Lietuva Statoil“ naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė :

S. G. nuteistas už tai, kad įvykdė atvirąją turto vagystę, o būtent:

jis 2012-09-25 apie 13.55 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad minėta degalinė yra stebima vaizdo kameromis, užsipylė 67,62 litrus 95 Euro Ultima benzino ir nesumokėjęs išvažiavo, tokiu būdu atvirai pagrobė UAB „Statoil“ turto už 350,95 Lt, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-07-08 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, o paskirtąją realią laisvės atėmimo bausmę sušvelninti.

Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis padarė būtent atvirąją vagystę ir nuteisė jį už tai, ko nepadarė. Pasak apelianto, šiuo konkrečiu atveju, jo padaryta nusikalstama veika atitinka LR BK 178 str. 4 d. baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Skunde nurodoma, kad vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas vei­kia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą, ir kaltininkui žinant, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruojant šią aplinkybę.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių kitų objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų padarytą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju slapta vagystė peraugo į atvirą, kad kiti asmenys (degalinės darbuotojai, klientai) suvokė ir suprato būtent nuteistojo padaryto neteisėto turto pagrobimo faktą ir kad nuteistasis S. G. žinojo, jog šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį – kad vagystė daroma atvirai. Apeliantas nurodo neneigiantis, kad neatlygintinai užvaldė svetimą turtą ir įgijo galimybę juo naudotis, tačiau, pasak jo, neteisėti padaryti veiksmai galėtų būti vertinami kaip atviroji vagystė tik esant bei atsižvelgiant į konkrečiai įvardytų (nustatytų) asmenų (degalinės klientų, kitų dega­linės darbuotojų), kurių akivaizdoje šie veiksmai buvo padaryti, parodymams apie tai, jog šie asmenys suprato apelianto neteisėtų veiksmų pobūdį, ir esant paties apelianto parodymams, kad jis žinojo, jog šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį. Apelianto teigimu, tokių duomenų byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normą – LR BK 178 str. 2 d. ir jį nuteisė neturint tam nei teisinio, nei faktinio pagrindų. Nuteistasis mano, kad turi būti pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d.

Skunde apeliantas ginčija ir bausmių bendrinimą, nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju teismas turėjo taikyti ne LR BK 63 str. normas, o LR BK 64 str. normas, kurios nustato bausmių bendrinimo taisykles tiems atvejams, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą. Pasak apelianto, pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes turi bendrinti taip pat vadovaudamasis LR BK 64 str., tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis.

Teismo posėdyje gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti, prokurorė prašė skundą dalyje dėl veikos perkvalifikavimo atmesti, o dalyje dėl bausmių bendrinimo tenkinti.

Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo S. G. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d., nepagrįstas ir neteisėtas, teismo išvados dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl S. G. nuteisimo už 2012-09-25 padarytą vagystę, padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė prieštaringą nuosprendį, kuris negali būti paliktas galioti.

Apeliantas skunde nurodo, kad jo nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d., kaip atviroji vagystė, nes, pasak jo, jo padaryta nusikalstama veika atitinka LR BK 178 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad S. G. 2012-09-25, apie 13.55 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, užsipylęs į minėtą automobilį degalų, kurių bendrė vertė sudarė 350,95 Lt, pasišalino už juos nesumokėjęs.

Kvalifikuodamas aukščiau nurodytus nuteistojo neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad veika atitinka BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimo sudėtį, kadangi S. G. svetimą turtą pagrobė žinodamas, kad yra stebimas vaizdo kamerų, t. y. veikė atvirai.

Pagal LR BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą...>. Normoje nurodyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal LR BK 178 str. 2 d. (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas nuteistojo S. G. veiksmus pagal LR BK 178 str. 2 d. kaip atvirą vagystę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismo nuomone vagystė vertintina kaip atvira, kadangi S. G. pagrobė svetimą turtą, žinodamas, kad yra stebimas vaizdo kamerų, tačiau to nepakanka LR BK 178 str. 2 d. numatytos nusikaltimo sudėties konstatavimui. Byloje esančiais duomenimis nebuvo nustatyta, kad nuteistasis veikė atvirai, suprasdamas, jog aplinkiniai suvokia , kad jis daro nusikaltimą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistojo veiksmus pastebėjo kiti asmenys ir kad tą suprato darantis vagystę nuteistasis, byloje kaip tik nustatyta atvirkščiai – apklaustas degalinės darbuotojas nurodė, kad neturėjo galimybės stebėti, kas vyksta kolonėlėje, nepastebėjo, kas išvyko nesumokėjęs ir tai pastebėjo tik darbo dienos pabaigoje (b. t. 1, b. l. 16).

Pažymėtina, kad pats žmonių stebėjimo vaizdo kameromis faktas, net ir kaltininko to fakto suvokimas savaime nepaverčia svetimo turto pagrobimo atviru. Kaltininkas paprastai žino, jog tas stebėjimas atliekamas ne visą laiką. Juo labiau, kad degalinėje tą paprastai daro degalinės operatorius, kuris atlieka ir kitas jam priskirtas pareigas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad siekiant kvalifikuoti asmens veiką kaip atvirą vagystę, yra labai svarbu nustatyti ar kaltininkas žinojo, kad jo veiksmus stebi asmenys, suprantantys jo veiksmų pobūdį. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad S. G. tą suvoktų ir toliau tęstų savo neteisėtus veiksmus, nepaisydamas juos stebinčių asmenų. Atvirkščiai, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas tikėjosi, kad jo niekas nepastebės. Pastarąją išvadą patvirtina ir paties S. G. duoti parodymai. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vadovaujantis skundžiamame nuosprendyje išsakyta motyvacija, atviromis vagystėmis reikėtų pripažinti visus svetimo turto pagrobimo atvejus iš bet kokių vaizdo kameromis stebimų patalpų (pvz. prekybos centrų, maisto prekių parduotuvių ir pan.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto S. G. neteisėti veiksmai perkvalifikuotini iš BK 178 str. 2 d. (atvira vagystė) į 178 str. 4 d., nustačius, kad nuteistasis pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „Statoil Grigiškės“ priklausantį, turtą.

Esant tokioms aplinkybėms, nuosprendis dėl S. G. nuteisimo už 2012-09-25 padarytą vagystę keistinas ir jis pripažintinas kaltu pagal LR BK 178 str. 4 d., kolegijai nustačius, jog S. G. padarė nedidelės vertės svetimo turto vagystę , o būtent:

S. G. 2012-09-25 apie 13.55 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė UAB „Statoil“ turto už 350,95 Lt į automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipylęs 67,62 litrus 95 Euro Ultima benzino ir už jį nesumokėjus iš degalinės išvažiavus.

Nuteistojo S. G. nusikalstama veika, nesant jo veiką kvalifikuojančių požymių, kvalifikuotina kaip nedidelės vertės turto vagystė, nes jo pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio (Lietuvos Respublikos BK 190 str.).

Nustačius, kad nuteistasis S. G. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, jam skirtina LR BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatyta bausmė.

Kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia į nuteistojo S. G. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę. Kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertindama nuteistojo S. G. asmenybę, kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltininkas praeityje ne kartą teistas už nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir už veikas, numatytas LR BK 178 str., baustas administracine tvarka, kas rodo, kad apeliantas sistemingai nepaiso įstatymais nustatytų elgesio normų. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant S. G. laisvės apribojimą.

Pagrįstas apelianto skundo argumentas ir dėl bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. nuostatomis, bendrino su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-07 nuosprendžiu paskirta bausme. Bausmės bendrinamos pagal minėtą normą tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, taikytinos bausmių bendrinimo taisyklės, numatytos LR BK 64 str.

Kaip nustatyta byloje, nuteistasis S. G. veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2012-09-25, tai yra anksčiau, nei buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-20 nuosprendis jo atžvilgiu. Tokiu būdu, minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės pagrįstai bendrintos vadovaujantis LR BK 63 str. nuostatomis. Tačiau neatlikta bausmė, paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-07 nuosprendžiu, su bausme, paskirta skundžiamu nuosprendžiu, turėjo būti bendrinama pagal LR BK 64 str. taisykles.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., nusprendė :

nuteistojo S. G. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-08 nuosprendį pakeisti:

S. G., pripažinto kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. veiką perkvalifikuoti į BK 178 str. 4 d. ir paskirti jam 2 (dvejus) metus laisvės apribojimą su įpareigojimais : laisvės apribojimo laikotarpiu S. G. įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. , jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą žalą 350, 95 Litus, įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais , nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 4 d., šią paskirtą bausmę ir neatliktą bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės 2 apylinkės teismo 2012-06-07 nuosprendžiu subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę S. G. paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejus) metus . Laisvės apribojimo laikotarpiu S. G. įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. , jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą žalą 350, 95 Litus, nustatytą Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-07-08 nuosprendžiu, ir žalą 305,82 Litus, nustatytą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-10-03 nuosprendžiu. Taip pat S. G. įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais , nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4 d., šią paskirtą bausmę subendrinti sudėjimo būdu su Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-30 paskirtąja ir neatliktąja bausme ir S. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę : laisvės apribojimą 2 (dvejus) metus ir 25 MGL dydžio (3250 Litus) baudą . Laisvės apribojimo laikotarpiu S. G. įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. , jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą žalą 350, 95 Litus, nustatytą Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-07-08 nuosprendžiu , ir žalą 305,82 Litus, nustatytą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-10-03 nuosprendžiu. Taip pat S. G. įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais , nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta UlbienėKolegijos teisėjai (parašai) Rosita PatackienėArtūras PažarskisNuorašas tikras :Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė