Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-190-719/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-04
Bylos Nr.
1S-190-719/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos
Teisėjas Artūras Dilys Baudžiamoji byla Nr. 1S-190-719/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo R. J. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vokietijos Bauceno pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 4 d. priimtu sprendimu (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) R. J. buvo nubaustas 2400 eurų bauda ir iš jo buvo priteista 402,45 euro proceso išlaidų. R. J. buvo nubaustas už tai, kad jis ar kiti asmenys laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2014 m. sausio 14 d. 2.50 val., prievarta su nenustatytais įrankiais atkabindami sukabinimo užraktą, pavogė svetimą lengvojo automobilio priekabą, saugotą sukabinimo užraktu adresu (duomenys neskelbtini). Po to, nenustatytomis aplinkybėmis R. J. pasisavino priekabą ir prikabino ją prie savo automobilio, kad pasiliktų ją sau. Sprendžiant pagal visas aplinkybes R. J. buvo žinoma, kad priekaba prieš tai buvo pavogta, nes buvo nušlifuotas jos identifikacinis numeris. R. J. su priekaba buvo sulaikytas 2014 m. sausio 14 d. 2.50 val. (duomenys neskelbtini). Tokia R. J. veika buvo kvalifikuota kaip vagystė pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 § 1 pastraipą, 243 § 1 pastraipą Nr. 2 arba kaip nusikalstamu būdu įgyto turto slėpimas pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 259 § 1 pastraipą.

2015 m. vasario 20 d. Rokiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas Vokietijos Federacinės Respublikos teisingumo žinybos liudijimas dėl Vokietijos Bauceno pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 4 d. priimto sprendimo (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi pripažino Vokietijos Bauceno pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 4 d. priimtu sprendimu (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) R. J. paskirtą 2802,45 euro dydžio piniginę sankciją ir nutarė ją vykdyti pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365² str. numatytais ypatumais.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis S. J. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atsisakyti pripažinti piniginę sankciją. Jis cituoja skundžiamą nutartį, Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinį sprendimą 2005/214/TVR ir teigia, kad liudijimas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Taip pat, liudijimo 21, 22 ir 23 lapai nėra išversti į lietuvių ar anglų kalbas, šių lapų turinys nėra žinomas, todėl pagal BPK 365¹ str. 3 d. 11 p. piniginė sankcija negalėjo būti pripažinta. Taip pat piniginė sankcija negalėjo būti pripažinta pagal BPK 365¹ str. 3 d. 1 p., nes buvo pažeistos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės – teisė į gynybą, į gerą administravimą. Kartu su liudijimu nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad jis būtų buvęs informuotas apie jam pateiktą kaltinimą, nežinodamas apie prieš jį pradėtą baudžiamąjį persekiojimą jis negalėjo tinkamai gintis ir naudotis kitomis procesinėmis savo teisėmis. Taip pat R. J. neigia buvęs informuotas apie rašytinio proceso metu priimtą sprendimą, kuriuo jam buvo paskirta piniginė sankcija, ir teisę ginčyti šį sprendimą. Nurodo, kad pranešimą apie sankcijos skyrimą gavo jau po sprendimo skirti sankciją įsiteisėjimo dienos, t. y. po 2014 m. liepos 9 d., todėl piniginės sankcijos pripažinimas negalimas pagal BPK 365¹ str. 3 d. 7 p. Taip pat R. J. nurodo, kad per savo atstovą pateikė skundą Vokietijos Bauceno pirmosios instancijos teismui dėl sprendimo, kuriuo jam buvo paskirta piniginė sankcija, todėl šiuo metu vykstant procesui dėl bylos atnaujinimo pripažinti ir vykdyti sankciją Lietuvos Respublikoje negalima. Kiekvienas iš pirmiau paminėtų pažeidimų yra savarankiškas ir nors vieno jų buvimas sąlygoja skundžiamos nutarties neteisėtumą. Apibendrindamas šias aplinkybes R. J. mano, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Visų pirmiausia aukštesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, aukštesnysis teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

R. J. neginčija pripažintos ir vykdytinos piniginės sankcijos dydžio. Jis su skundžiama nutartimi iš esmės nesutinka manydamas, kad Vokietijoje vykusiame baudžiamajame persekiojime buvo pažeistos jo procesinės teisės – buvo pažeista jo teisė į gynybą, į gerą administravimą, jis nebuvo informuotas apie procesą, apie patį sprendimą ir teisę jį skųsti, taip pat liudijimas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau su tokiais R. J. skundo teiginiais sutikti negalima.

Savo skunde R. J. nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, todėl piniginė sankcija negalėjo būti pripažinta pagal BPK 365¹ str. 3 d. 1 p. Čia apygardos teismas pažymi, jog BPK 365¹ str. 3 d. 1 p. įpareigoja teismą atsisakyti pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginės sankcijos vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad piniginės sankcijos pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves, todėl pagal BPK 365¹ str. 3 d. 1 p. atsisakyti pripažinti R. J. paskirtą piniginę sankciją apylinkės teismui nebuvo teisinio pagrindo.

Taip pat savo skunde R. J. nepagrįstai teigia, kad jis nebuvo informuotas apie sprendimą, kuriuo jam buvo paskirta piniginė sankcija ir teisę jį skųsti, todėl piniginė sankcija negalėjo būti pripažinta pagal BPK 365¹ str. 3 d. 7 p. Ši teisės norma draudžia pripažinti piniginę sankciją jeigu ji buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir <...> nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai <...> informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Iš paties R. J. apylinkės teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jis asmeniškai raštu (paštu) buvo informuotas apie sprendimą, kuriuo jam buvo paskirta piniginė sankcija ir apie teisę per 2 savaites nuo šio pranešimo gavimo dienos ginčyti minėtą sprendimą. (47–53 b. l.). Tai, kad R. J. buvo informuotas apie procesą, taip pat ir apie sprendimą, kuriuo jam buvo paskirta piniginė sankcija, pažymėta ir liudijime (19 b. l.). Pranešimas apie sprendimą, kuriuo buvo paskirta piniginė sankcija, adresato pašto skyriuje buvo gautas 2014 m. liepos 3 d., tačiau, kaip apylinkės teisme patvirtino pats R. J., jis sprendimo iš viso neginčijo. Tik 2015 m. balandžio 7 d., t. y. nuo pranešimo apie sprendimą, kuriuo buvo paskirta piniginė sankcija, gavimo praėjus 278 dienoms, R. J. inicijavo bylos atnaujinimo procesą (65, 66 b. l.). Visos šios aplinkybės patvirtinta, kad priešingai, nei savo skunde teigia R. J., jis buvo tinkamai informuotas apie sprendimą, kuriuo jam buvo paskirta piniginė sankcija ir teisę jį skųsti, todėl pagal BPK 365¹ str. 3 d. 7 p. atsisakyti pripažinti R. J. paskirtą piniginę sankciją apylinkės teismui taip pat nebuvo teisinio pagrindo.

Pagal BPK 365¹ str. 3 d. 12 p. pripažinti piniginės sankcijos negalima, jeigu gauti dokumentai nėra išversti į lietuvių arba anglų kalbas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad apylinkės teismui pateikti dokumentai buvo išverti į lietuvių kalbą (1–20 b. l.), o kartu su šiais dokumentais pateikto potvarkio dėl baudos skyrimo (21–23 b. l.) vertimas į lietuvių kalbą buvo išsiųstas paštu R. J. ir šį vertimą apylinkės teismui pateikė pats R. J. (48–51 b. l.). Taigi, visi dokumentai, reikalingi sprendimui dėl piniginės sankcijos pripažinimo apylinkės teismui buvo pateikti išversti į lietuvių kalbą, todėl pagal BPK 365¹ str. 3 d. 12 p. atsisakyti pripažinti R. J. paskirtą piniginę sankciją nebuvo teisinio pagrindo.

Susipažinus su 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR Dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms matyti, kad apylinkės teismui pateikto liudijimo forma atitinka minėtu Tarybos pamatiniu sprendimu nustatytą liudijimo formą, šis liudijimas buvo pasirašytas atsakingo asmens, todėl skunde R. J. visiškai nepagrįstai teigia, kad šis liudijimas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų.

Šiuo metu Vokietijos Bauceno pirmosios instancijos teisme vykstantis procesas dėl R. J. bylos atnaujinimo, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, nesudaro pagrindo stabdyti R. J. paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo proceso.

Kitos R. J. skunde nurodytos aplinkybės, susiję su Vokietijos teisėsaugos institucijų galimai padarytais žmogaus teisių ir laisvių pažeidimais (teisės į gynybą, į gerą administravimą pažeidimais ir kt.), yra ne apylinkės teismo, sprendusio piniginės sankcijos pripažinimo klausimą, ir ne apygardos teismo, nagrinėjančio skundą dėl tokio apylinkės teismo procesinio sprendimo, kompetencija. Minėtų R. J. nurodytų aplinkybių nagrinėjimas yra teismo, turinčio teisę patikrinti sprendimo dėl piniginės sankcijos pakyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, kompetencija.

Įvertinęs visus šiuos duomenis apygardos teismas, sutikdamas su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė jam pateiktus duomenis, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas procesinis sprendimas atitinka teisės aktų nuostatas. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, nepaneigia, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų. Naikinti tokią nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas