Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. K., jo atstovui advokatui M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau ir ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Iš ANK 423 straipsnio matyti, kad KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę tik tuo atveju, jei nurodyti veiksmai padaryti asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones (ANK 423 str. 1 d.) arba neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (ANK 423 str. 2 d.). Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. K. teisės vairuoti transporto priemones neturi, todėl jo veika iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į ANK 423 straipsnio 1 dalį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. ANK 426 straipsnio 1 dalis (iš byloje esančio nukentėjusiojo paaiškinimo matyti, kad jam padaryta 200 Eur žala, t. y. žala neviršija 15 BBND) numato baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Šiuo atveju ANK numato švelnesnę atsakomybę, nes nebegalima skirti administracinio arešto, todėl veika perkvalifikuojama iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.

K. K. 2016 m. lapkričio 9 d., apie 18.00 val. Kaune, Prancūzų g. ties namu Nr. 81, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti yra atimta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas iš stovėjimo vietos atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 219.1; 219.2, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

K. K. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad atvyko į „Rimi“ tą dieną apsipirkti kaip keleivis. Išėjo iš parduotuvės, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jokio atsitrenkimo nei matė, nei girdėjo, automobilio nevairavo.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad K. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas V. Č. paaiškino, kad šioje byloje surašė išsamų tarnybinį pranešimą, kuriame smulkiai išdėstė aplinkybes, nustatė vairuotoją. Įvyko eismo įvykis, buvo apgadintas stovintis automobilis. Įvykį sukėlė automobilis Toyota ir pasišalino iš įvykio vietos. Ta vieta buvo filmuojama vaizdo kameromis. Iš vaizdo matyti, kad su automobiliu atvažiuoja vyriškis, kuris nueina į PC, apsiperka, grįžta į mašiną. Paskui įvyko eismo įvykis ir automobilis išvažiuoja. Identifikavo asmenį pagal naudotą lojalumo kortelę. Suvedė duomenis į duomenų bazę ir pamatė, kad tai tas pats asmuo. Surašė protokolą. Kad automobiliai turėjo kontaktą tarpusavyje abejonių nekyla, nes apgadinimai yra apžiūrėti, išmatuoti ir yra tarnybinis pranešimas. Iš vaizdo įrašo 17.49 val. matosi, kad iš automobilio vairuotojo vietos išlipa vyras, įjungia signalizaciją, suveikia pultelis ir eina į parduotuvę, po to matosi, kaip jis grįžta, įjungia pultelį, išsijungia signalizacija, sėda į vairuotojo vietą ir išvažiuoja. Nukentėjusysis suklydo sakydamas, kad vairavo moteris.

Liudytojas D. J. paaiškino, kad gavo pranešimą, kad įvykusi avarija, pasišalinimas. Žmogus, į kurio automobilį atsitrenkė, nurodė, kad moteris vairavo lygtai Toyota automobilį, per kelis kartus nurodė avarijos laiką. Filmuotoje medžiagoje lyg įžvelgė moterį, išeinančią iš parduotuvės ir nueinančią link Toyotos. Paskui gavo informaciją, kad netiksliai nužiūrėjo filmuotą medžiagą, apie jokią moterį nėra kalbos. Kategoriškai neneigia tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad vairavo moteris, iš pradžių įžvelgė moterį, bet jis galėjo ir suklysti, nes po to aukštesnio rango specialistai žiūrėjo įrašą ir įžvelgė kitą dalyką. Atvyko moteris po ilgo laiko, bet ji net supratimo neturėjo kokia tai mašina, matyti, kad ji nevairavus to automobilio, ji negalėjo tiksliai paaiškinti.

Liudytojas G. V. paaiškino, kad yra K. K. žentas, nesutinka duoti parodymų.

Liudytoja L. Z. K. paaiškino, kad yra K. K. žmona, nesutinka duoti parodymų.

Liudytojas M. G. paaiškino, kad atvažiavo į aikštelę, sustojo ir į jo automobilį atsitrenkė kita mašina važiuodama atbuline eiga, automobilis padidino greitį ir išvažiavo. Už vairo sėdėjo asmuo, matėsi, kad yra šviesių plaukų, tai visi nusprendė, kad šviesiaplaukė moteris. Priėjo vyras, kuris tuo metu sėdėjo automobilyje ir stebėjo aikštelę, pasakė, kad matė, kartu nusprendė, kad vairavo moteris. Girdėjosi garsas, visa mašina sujudėjo, numeriai aiškiai matėsi. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu, kad toks automobilis pasišalino iš eismo įvykio vietos, jie liepė laukti vietoje. Perskambino pagalbos centro darbuotoja ir pasakė, kad susisiekė su automobilio vairuotoju ir jis už kelių minučių grįš, bet kai atvažiavo ,jau buvo 2 vyriškiai, jie puolė ginčytis, kad čia nieko nebuvo. Atvažiavo pareigūnai, pasakojo, kad vairavo moteris, tie vyrai pasakė, kad jie vairavo, bet jie negalėjo paaiškinti kaip važiavo, nes jie nevairavo. Kol braižė schemą, pareigūnai tikrino PC kameras, atsirado pagyvenusi moteris, kuri pasakė, kad ji vairavo. Moteris senyvo amžiaus ir tikrai ne šviesiaplaukė. Jo automobiliui padaryta žala iki 200 eurų, tiesiog dažai nubrozdinti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas M. K. prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes neginčijamų įrodymų nėra pateikta, visos abejonės, t. y. tiek vaizdo įrašai, kurie nėra geros kokybės, tiek liudytojo parodymai turėtų būti įvertintos jo atstovaujamojo naudai, kaltė padarius inkriminuojamą pažeidimą nėra įrodyta, todėl ši administracinė byla turėtų būti nutraukta.

K. K. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5-6), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – Kaunas, Prancūzų g. 81, bei nurodyti automobilių apgadinimai (b. l. 7-8), automobilių fotonuotraukos (b. l. 9-10), M. G. paaiškinimu (b. l. 14), A. S. paaiškinimu (b. l. 15), G. V. paaiškinimu (b. l. 16), L. Z. K. paaiškinimu (b. l. 17), pranešimo informacija (b. l. 25), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad K. K. teisė vairuoti yra atimta nuo 2015-05-22 iki 2018-05-21 (b. l. 26-31), teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo duomenimis (b.l.11).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog jis nevairavo, paneigta kitų objektyvių įrodymų visuma. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, K. K. nuo tyrimo pradžios siekė išvengti atsakomybės, klaidino nustatyti faktines aplinkybes, t.y. kas vairavo automobilį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

K. K. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, jam skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose. Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsniu, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje ir skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą;

padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje skirti 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti – ROIK: 16060325434.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.