Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-05 · Civilinė byla Nr. 2S-2228-553/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
2S-2228-553/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28384-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
AB ,,Lietuvos draudimas“
Atsakovas
E. T.-P.
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2228-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28384-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2; 117.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-05 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-36048-465/2014 išnagrinėjus ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, pareikšto atsakovei E. T.-P., priėmimo klausimą.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės, be kita ko, 12 810,30 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2012-12-19 Vokietijoje Chemnico mieste įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas A. D. priklausantis automobilis „Mitsubishi Charizma“ ir sužalota vairuotoja. Atsakovės leidimu jos automobilį „Audi A3“ vairavęs asmuo, sukėlęs avariją, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir apie įvykį policijai nepranešė. Už sužalotą sveikatą A. D. ir už apgadintą turtą pagal užsienio partnerių pretenziją ieškovas išmokėjo viso 12 810,30 Lt draudimo išmoką. Draudimo sutartimi atsakovė įsipareigojo, kad transporto priemonės už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šį įsipareigojimą atsakovė pažeidė, todėl ieškovas prašo regreso tvarka priteisti sumokėtą draudimo išmoką iš atsakovės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-05 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo nagrinėti ieškinį pagal paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kurią atsakovė nurodė draudimo sutartyje. Tačiau Gyventojų registro duomenimis atsakovės paskutinė gyvenamoji vieta nedeklaruota. Savo paaiškinimuose apie įvykusį Vokietijoje eismo įvykį atsakovė policijos inspektoriui nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės paaiškinimo seka, kad su ja gyvena ir jos vyras, kuris prieš mėnesį, kaip nurodyta paaiškinime, važiavęs į Lietuvą. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis 2000-12-22 Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo 12 straipsniu, teismas sprendė, kad pagal paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą šio ginčo Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėti negali.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje. Aplinkybė, jog atsakovė nėra deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvoje, nepatvirtina jos išvykimo į užsienio valstybę. Atsakovės vardu sudarytose įprastinėse transporto priemonės „Audi A3“ valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyse (paskutinė sutartis sudaryta 2013-12-21 ir įsigaliojo nuo 2014-01-24) atsakovė nurodė gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį apdrausta transporto priemonė gali būti naudojama užsienyje ne ilgiau kaip 45 dienas ir jos negali naudoti asmuo (tarp jų ir draudėjas), kurio gyvenamoji ar darbo vieta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (sutarties 1.5.2.5 p.). Pasirašydama tokią sutartį, atsakovė patvirtino draudikui, kad jos gyvenamoji ir darbo vieta yra Lietuvoje. Jeigu atsakovė pastoviai gyventų užsienio valstybėje, apie šį esminį rizikos pasikeitimą ji privalėtų nedelsiant informuoti draudiką, kuris iš naujo vertintų sutarties riziką. Atsakovė neinformavo ieškovo apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl ieškinio teismingumo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą, todėl ieškovas pateikė atskirąjį skundą.

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). CK 2.16 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąją vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant visus minėtus kriterijus, susijusius su asmens faktine gyvenamąja vieta, yra svarbu atsižvelgti į laiką, kada šie kriterijai atsirado, t. y. į kriterijų naujumą. Kartu su ieškiniu apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad tarp ginčo šalių 2011-12-08 sudarytoje įprastinėje transporto priemonės „Audi A3“ valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje atsakovė nurodė gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini). Po 2012-12-19 Vokietijos mieste Chemnice įvykusio eismo įvykio Vokietijos policijos pareigūnų užpildytuose dokumentuose nurodyta, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į ieškinyje ir kartu su juo pateiktuose prieduose nurodytą informaciją, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pagal šiam teismui pateiktus duomenis paskutinė žinoma atsakovės gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Vokietijoje. Tačiau kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė kopiją tarp ginčo šalių 2013-12-21 sudarytos įprastinės transporto priemonės „Audi A3“ valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kurioje atsakovė nurodė gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu darytina išvada, kad nepaisant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, pagal šiuo metu byloje esančius paskutinius (naujausius) duomenis atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-05 nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Aldona Tilindienė