- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- e1-2746-1132/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2020 m. birželio 11 d. apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), pro buto Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytą virtuvės langą, būdamas neblaivus, du kartus šovė iš legaliai laikomo dujinio revolverio „Olympic 38“, 9 mm, Nr. (duomenys neskelbtini), į lauką, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis A. B., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir apklausus jį įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. birželio 11 d. nuo ryto buvo pas draugę N. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholį. Tai buvo ne pirma diena, kai jis vartojo alkoholį. Kuomet jiedu su N. B. „baliavojo“, išsikalbėjo, kad jis turi dujinį revolverį. Pastaroji pasakė, kad norėtų išgirsti, koks yra garsas, kai iš tokio ginklo iššauna. Jis nuėjo į namus ir atsinešė legaliai laikomą dujinį revolverį „Olympic 38“. Tuomet pas N. B. namuose pro virtuvės langą 2 (du) kartus iššovė į lauką. N. B. gyvena penktame aukšte. Šaudamas nepagalvojo, kad ką nors gali sužeisti, kadangi šaudė garsiniais šoviniais. Be to, N. B. butas yra aukštai, o kiti namai yra žemi (nuosavi namai). Jis žino, kuomet būna neblaivus negali net nešiotis dujinio ginklo, o tuo labiau iš jo šaudyti. Pasielgė labai kvailai. Net nepagalvojo, kad taip elgdamasis, t. y. šaudydamas, gali ką nors išgąsdinti. Dėl savo elgesio labai gailisi. Daugiau toks jo elgesys nepasikartos (b. l. 65–66).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. parodė, kad 2020 m. birželio 11 d. apie 21.15 val. automobiliu atvažiavo į daugiabučio kiemą – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Išlipusi iš automobilio kieme pamatė kaimynę, todėl priėjo prie jos pabendrauti. Kalbėdamos jos girdėjo daugiabučio penktame aukšte triukšmą. Triukšmas buvo panašus į vykstančias išgertuves, kuomet daug asmenų kalba, kažkas rėkauja. Netrukus su kaimyne pamatė, kad iš to pačio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur buvo triukšmaujama, pro atidarytą langą buvo iškišta vyriška ranka, kurioje buvo juodos spalvos šaunamasis ginklas – pistoletas ar revolveris. Staiga pasigirdo vienas šio ginklo šūvis. Šūvis buvo labai garsus, todėl ji ir kaimynė labai išsigando. Ji bandė išsitraukti telefoną ir kviesti policiją, o tuo metu kaimynė ją greitai traukė už šalia esančių medžių pasislėpti. Jos išsigando, kad minėtas asmuo, galimai vyras, šaudys į kiemą ir jas sužalos. Jos abi stovėjo pasislėpusios už medžių ir žiūrėjo, kas vyks toliau. Daugiau šūvių nebuvo. Tame bute toliau girdėjosi girtuokliavimo šurmulys. Tuomet skubiai paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją, kad ji užtikrintų daugiabučio namo gyventojų saugumą ir sudrausmintų minėtame bute esančius asmenis. Ją ir kaimynę labai išgąsdino ir papiktino toks elgesys, kadangi bijojo, kad jas gali sužaloti ar bus padaryta kokia nors kita nusikalstama veika. Nei ji, nei jos kaimynė nepamatė asmens veido, kuris atliko šūvį pro langą. Jos tik matė pro langą iškištą ranką ir joje laikomą šaunamąjį ginklą. Yra įsitikinusi, kad tai buvo vyriškio kairė ranka. Asmuo, kuris atliko šūvį, nieko nesakė ir negrasino, tiesiog vieną kartą iššovė. Minėtame bute gyvena asmenys, kurie nuolat elgiasi labai agresyviai ir įžūliai, tyčiojasi iš namo gyventojų, todėl jie jaučiasi nesaugūs. Ji bijo tų asmenų. Bijo, kad jie po to, kai sužinos, kad ji iškvietė policiją ir davė parodymus dėl jų elgesio, su ja susidoros, sugadins jos asmeninį turtą ar sužalos fiziškai. Prašo šiems asmenims neatskleisti jos anketinių duomenų (b. l. 40–41).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. P. parodė, kad 2020 m. birželio mėnesį, tiksliai datos pasakyti negali, gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra šaudoma pro buto langą. Jis su kolega nuvyko į šį iškvietimą. Pradžioje prie namo kalbėjo su pranešėja, kuri nurodė, kad eidama į laiptinę pamatė, kad galimai iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) per langą išlindo ranka, kurioje buvo galimai daiktas, panašus į ginklą. Po to išgirdo garsą, panašų į šūvį. Jie nuėjo į nurodytą kambarį, kuriame buvo vyras ir moteris. Vyras prisipažino, kad jis šovė pro langą. Šalia vyro ant stalo gulėjo dujinis ginklas. Minėtas vyras pasakė, kad jis turi jam leidimą. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus. Kai asmuo buvo pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių, jam buvo nustatytas virš 3 promilių girtumas. Vyras pasakė, kad šovė šovinį – fejerverką (b. l. 46).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. B. visiško prisipažinimo ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę taip pat įrodo:
tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio nustatyta, kad 2020 m. birželio 11 d. apie 21.15 val. neblaivus A. B., kuriam alkotesteriu nustatytas 3,37 promilės neblaivumas, pro buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio N. B., atidarytą virtuvės langą iš 9 mm dujinio revolverio „Olympic 38“ Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 2 (du) šūvius. Dėl šių veiksmų, kurių metu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pasipiktino J. J.. Įvykio metu moteris buvo lauke, patyrė didelį šoką, išgąstį (b. l. 4);
įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimta 9 mm tuščia šovinio tūtelė, rasta šiukšliadėžėje, revolveris „Olympic 38“ Nr. (duomenys neskelbtini), tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais, 3 (trys) šoviniai bei 1 (viena) tuščia šovinio tūtelė (b. l. 6–7);
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2020 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvada, iš kurios nustatyta, kad tirti pateiktas Italijos pramoninės gamybos, 9 mm kalibro „Olympic 38“ modelio revolveris Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro žiediniais įskėlimo garsiniais – signaliniais šoviniais, yra šaunamasis ginklas. Taip pat šis revolveris gali šaudyti dujiniais šoviniais ir „.380 ME GUM“ tipo šoviniais su guminėmis kulkomis. Pateiktas revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateikti 3 vienetai šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo garsiniai–signaliniai šaudmenys, skirti to kalibro C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šie šoviniai tinka pateiktam revolveriui. Tirti pateiktos 2 (dvi) šovinių tūtelės yra iššauti pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo, 9 mm kalibro šoviniai, kurie yra garsiniai – signaliniai šaudmenys, skirti pramoninės gamybos 9 mm kalibro C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tikėtina, šie du šoviniai iššauti revolveryje „Olympic 38“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–28)
pažyma iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos, iš kurios nustatyta, kad nuo 2014 m. liepos 18 d. A. B. turi galiojantį neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Jo vardu užregistruoti 2 (du) ginklai, iš kurių vienas yra dujinis revolveris „Olympic 38“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 72);
pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad 2020 m. birželio 11 d. 23.53 val. A. B. nustatytas 3,37 promilių neblaivumas (b. l. 74) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo ir liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo A. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.
BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiuo atveju nustatyta, kad veika padaryta viešoje vietoje, kurioje dėl laisvo priėjimo bet kada galėjo atsirasti pašaliniai asmenys, veika padaryta kitų asmenų akivaizdoje, liudytoja J. J. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų išsigando ir pasipiktino, bijodama dėl savo ir aplinkinių saugumo nedelsiant iškvietė policijos pareigūnus, kaltinamojo atlikti veiksmai – dviejų šovinių šovimas į lauką pro atidarytą virtuvės langą, neabejotinai yra įžūlus elgesys, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai. Konstatuotina, kad A. B. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, kadangi kaltinamasis 2020 m. birželio 11 d. apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), pro buto Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytą virtuvės langą, būdamas neblaivus, du kartus šovė iš legaliai laikomo dujinio revolverio „Olympic 38“, 9 mm, Nr. (duomenys neskelbtini), į lauką, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamajam pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo inkriminuotas ir alternatyvus veikos padarymo būdas – vandališki veiksmai. Pagal teismų praktiką vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2010). Taigi išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi, kaip buvo paminėta pirmiau, materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo atliktais veiksmais – dviejų šovinių šovimu į lauką pro atidarytą virtuvės langą, nebuvo kėsintasi į didesnės kultūrinės ar meninės reikšmės turintį objektą, todėl toks veikimo būdas negali būti pripažintas vandališkais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalintinas veikos padarymo būdas – vandališki veiksmai. Iš kaltinimo pašalinus alternatyvų veikos padarymo būdą – vandališkus veiksmus, veikos kvalifikacija ir esminės veikos padarymo faktinės aplinkybės nesikeičia, kaltinamojo teisė į gynybą nėra pažeista, todėl tokia kaltinimo korekcija leistina.
Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Prokurorė siūlo kaltinamajam A. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 100–104), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant kaltinamajam A. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas, materiali nusikaltimo sudėtis; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – dirba (b. l. 78), baustas, paskirtas nuobaudą įvykdęs (b. l. 79–80), neteistas (b. l. 81), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 86), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi, lankėsi (b. l. 88–92), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. A. B. neteistas, nusikalto pirmą kartą, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Baudos bausmė kaltinamajam taip pat neskirtina, nes atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, nepasieks bausmei keliamų tikslų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokuroras, nėra, todėl kaltinamajam A. B. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. B. skirtina galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atliko laikotarpiu: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Revolveris „Olympic 38“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (b. l. 32–34) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. B., ginklas yra nusikalstamos veikos padarymo įrankis, todėl konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1 (viena) šovinio tūtelė, supakuota į voką ir 4 (keturios) šovinių tūtelės, supakuotos į voką (b. l. 32–34), saugomos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, laikytinos nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ir teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinos;
tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais, supakuotas į voką, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato daiktų saugykloje (b. l. 35–37), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69–70), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę kardomoji priemonė panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.
Išaiškinti A. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti A. B. priklausantį revolverį „Olympic 38“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, ir teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti valstybės nuosavybėn.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1 (vieną) šovinio tūtelę, supakuotą į voką ir 4 (keturias) šovinių tūteles, supakuotas į voką, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankius, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti;
tamponą su galimai biologinės kilmės pėdsakais, supakuotą į voką, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato daiktų saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę kardomąją priemonę panaikinti.
Kaltinamajam išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.