- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- I2-8540-386/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01183-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
2021 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2021 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-21-NT-769-6399 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2021 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 21R2-167(AG2-111/14-2021).
Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodo, jog 2021 m. birželio 29 d. jis kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2021 m. liepos 15 d. sprendimu atsisakė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. Minėtą sprendimą apskundė Ginčų komisijai, tačiau Ginčų komisiją jo skundą atmetė. Pareiškėjo teigimu, Skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nebuvo vadovautasi Konstitucinio Teismo suformuota praktika, Komisija nepasisakė dėl Europos Sąjungos teisės aktų taikymo, ignoravo pareiškėjo argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 11-12) nurodo, kad su Pareiškėjo skundu ir jame keliamais reikalavimais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, jog Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus 2021-07-19 atsiliepime Nr. (8.3Mr)TPS-3337 Ginčų komisijai į Pareiškėjo skundą bei 2021-07-20 atsiliepime Nr. (8.3Mr)TPS-3359 Ginčų komisijai į Pareiškėjo patikslintą skundą ir šiame atsiliepime tapačių argumentų nekartoja.
Atsakant į Pareiškėjo skundo argumentą, jog Tarnybos Klaipėdos skyriaus priimtas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. KT 20-N11/2018 pripažino, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ, Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies 31 straipsnio 2 ir 6 dalių konstituciniam teisės viršenybės principui. Pažymi, kad Pareiškėjas šiuo atveju suteikti antrinę teisinę pagalbą prašė ne baudžiamojoje byloje, o civilinėje byloje, todėl Tarnybos Klaipėdos skyrius neturėjo pagrindo nevykdyti Įstatyme numatytos pareigos ir netaikyti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatyto antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindo.
Atsakant į Pareiškėjo skundo argumentą, jog Ginčų komisija ignoravo Pareiškėjo argumentus, pažymi, kad Ginčų komisija Pareiškėjo skundą išnagrinėjo detaliai, atliko išsamų įrodymų vertinimą, kuriais remiantis padarė argumentuotas išvadas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Tarnybos nuomone, Pareiškėjo reikalavimai panaikinti Ginčijamą sprendimą ir Ginčų komisijos 2021 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 21R2-167(AG2-111/14-2021) yra nepagrįsti, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta. Teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarė šią administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 55).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)TP-21-NT-769-6399 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 24-25), kuriuo Pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Pareiškėjas 2021 m. birželio 29 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu jam suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. eL2-7167- 965/2021 (toliau – ir Prašymas) (b. l. 13-14).
2021 m. liepos 1 d. Tarnybos Klaipėdos skyrius raštu (b. l. 19) kreipėsi į Pareiškėją, prašydamas per 20 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pristatyti (atsiųsti) patvirtinimą, kad pareiškėjas yra apmokėjęs valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šiuo raštu Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, jog negavus tokio patvirtinimo, bus atsisakyta teikti jam antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą Prašymą.
2021 m. liepos 9 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas pareiškėjo pranešimas, kuriame jis nurodė, jog atsakovei buvo pateikta išsami informacija ir aplinkybės, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu ir priteistos skolos dengimu. Pareiškėjas šiuo pranešimu informavo apie jo vykdytą veiklą, sunkią sveikatos bei materialinę būklę, o taip pat prašė priimti sprendimą pagal jo pateiktą Prašymą, išaiškinti galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimą, (b. 1. 23).
2021 m. liepos 1 d. Tarnybos Klaipėdos skyrius taip pat kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją bei antstolių A. S. ir S. S. kontorą dėl papildomos informacijos, t. y. ar J. S. (skolininkas) apmokėjo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu priteistas 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 (b. 1.18, 20).
Atsakovė 2021 m. liepos 5 d. ir 2021 m. liepos 12 d. gavo informaciją, kad J. S. sumokėjo 118,91 Eur, o nėra sumokėjęs 1121,09 Eur (b. 1.21, 22).
Tarnyba, išnagrinėjusi Pareiškėjo Prašymą, 2021 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-NT-769-6399 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsisakė teikti Pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, nes nustatyta, jog Pareiškėjas neapmokėjo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. 1. 24-25).
Nesutikdamas su Skundžiamu sprendimu, Pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją. Ginčų komisijos 2021 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 21R2-167(AG2-111/14-2021) Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 28-32).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau, minėta – ir VGTPĮ), kurio 11 ir 12 straipsniai apibrėžia sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti, reglamentuoja atvejus, kada antrinė teisinė pagalba neteikiama. VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, jog šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Savo nuoseklioje praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).
Vienas iš apribojimų yra nustatytas VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir antra – iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su VGTP įstatymo 19 straipsnio nuostatomis.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 pažymėjo, jog VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.
Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atskleisdamas bylai reikšmingą VGTPĮ nustatytą valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinį reguliavimą, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime aptarė VGTPĮ nuostatas, kuriose buvo minima ir antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka administracinio nusižengimo bylose, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje.
Po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo inter alia (be kita ko) pakeitė VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip:
1.1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“;
2. „11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“.
Taigi pagal VGTPĮ 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), asmuo gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi asmens individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, jo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius), išimtiniais atvejais Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą nepaisydama to, kad asmeniui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.
VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nėra įvykdytas.
Kadangi Pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo taikytos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatos. Byloje nėra duomenų, jog Pareiškėjas papildomai kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su motyvuotu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog Pareiškėjo konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra pažeista.
Tarnybos Klaipėdos skyrius Skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė Pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, Skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje numatytus administraciniam sprendimui keliamus bendruosius reikalavimus, jo panaikinti nėra pagrindo.
Ginčų komisija, nagrinėdama Pareiškėjo skundą dėl Skundžiamo sprendimo panaikinimo, teisingai įvertino kilusiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir aplinkybes, todėl Ginčų komisijos 2021 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. Nr. 21R2-167(AG2-111/14-2021) paliktinas nepakeistu.
Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.