- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-923-372/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5652-772/2017 pagal pareiškėjo (skolininko) S. B. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“, UAB „Kelmės vietinis ūkis“, Lindorff Oy filialas, viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), išieškojimą vykdantis antstolis T. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
P. S. B. kreipėsi į antstolį T. U. su skundu prašydamas: 1) sustabdyti jam priklausančio buto su rūsiu pardavimo iš antrųjų varžytinių procedūrą; 2) panaikinti antstolio T. U. patvarkymą, kurio pagrindu buvo paskelbtas skolininkui S. B. priklausančio buto su rūsiu pardavimas iš antrųjų varžytinių; 3) panaikinti antstolio T. U. patvarkymą, kurio pagrindu buvo nustatyta skolininko S. B. buto su rūsiu per maža pradinė pardavimo kaina (14400 Eur), kuri neatitinka šio turto vidutinės rinkos kainos; 4) įpareigoti antstolį T. U. atlikti veiksmus – pateikti skolininkui S. B. antstolio T. U. patvarkymą, kurio pagrindu buvo nustatyta skolininkui priklausančio buto su rūsiu vidutinė rinkos kaina ir pradinė šio turto pardavimo kaina bei patvarkymą, kurio pagrindu buvo paskelbtos buto antrosios varžytinės; 5) antstoliui netenkinus skundo, Šiaulių apylinkės teismo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikinai (iki teisme bus išnagrinėtas skundas ir teismo procesinis sprendimas byloje Nr. 2YT-4049-1042/2017 įsiteisės) sustabdyti skolininko S. B. buto su rūsiu paskelbtas antrąsias varžytines bei antstolio 2017-02-08 patvarkymo galiojimą.
2. Antstolis 2017 m. balandžio 21 d. patvarkymu pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė ir skundą perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad pareiškėjo skundas yra grindžiamas analogiškai argumentais, kaip ir 2017-02-27 S. B. skundas, dėl kurio jau buvo priimtas teismo sprendimas (Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-4049-1042/2017).
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) S. B. skundą nutarė atmesti. Teismas nurodė, kad pats pareiškėjas piktnaudžiavo savo teisėmis ir sąmoningai neatsiėmė antstolio jam siųstų dokumentų; antstolis turėjo teisinį pagrindą skelbti skolininkui priklausančio turto antrąsias varžytines; antstolis vadovavosi įstatymų nuostatomis ir tiek pirmosiose, tiek antrosiose varžytinėse nustatė teisingas turto pardavimo kainas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išieškojimas iš skolininko vykdomas jau ilgą laiką ir skolininkas nuolat inicijuoja teisminius procesus dėl išieškojimą vykdančio antstolio veiksmų, įvertindamas teisinį reglamentavimą, pagal kurį skolininkas, be kita ko, privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga, įvertinęs, jog kituose teismo procesiniuose sprendimuose jau buvo pasisakyta dėl vykstančių turto varžytinių, turto kainos bei išieškotojų, sprendė, kad pareiškėjo S. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
4. 2017 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo (skolininko) S. B. prašymas dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5652-772/2017 priėmimo, kuriuo buvo prašoma: 1) priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-5652-772/2017 dėl pareiškėjo S. B. prašymo uždrausti antstoliui T. U. nukreipti S. B. skolų išieškojimą į paskutinį pareiškėjo gyvenamąjį būstą; 2) priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-5652-772/2017 dalyje dėl antstolio T. U. 2017 m. balandžio 21 d. patvarkymo dėl visų vykdymo veiksmų sustabdymo įvykdymo.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas nurodė, kad teismas nepilna apimtimi išsprendė pareiškėjo S. B. skundą, teismas neišsprendė pareiškėjo prašymo uždrausti antstoliui skolų išieškojimą nukreipti į vienintelį S. B. gyvenamąjį būstą, taip pat teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi neišsprendė antstolio 2017 m. balandžio 21 d. patvarkymo, kuriuo buvo sustabdyti visi vykdymo veiksmai, įvykdymo klausimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nutarė pareiškėjo prašymą atsisakyti priimti. Teismas nurodė, kad papildomas sprendimas (nutartis) teismo priimamas tada, kai jo paskelbtame procesiniame sprendime neišspręstas kuris nors iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnyje nurodytų klausimų, nors pagal įstatymą tai turėjo būti padaryta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimų (priimti papildomą sprendimą dėl vykdymo veiksmų stabdymo ir uždraudimo nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą) nagrinėjimas reikštų Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties revizavimą; pareiškėjas nenurodė CPK 277 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų papildomam sprendimui priimti, o savo prašymą grindžia nesutikimu su teismo sprendimu. Teismas akcentavo, kad nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi, pareiškėjas gali įgyvendinti savo teisę į apeliaciją, kuria jau pasinaudojo – pateikė teismui atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties. Teismas taip pat nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo žinioje yra dar viena byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko ir prašoma priimti papildomą sprendimą, todėl pareiškėjo pateiktą prašymą yra pagrindas atsisakyti priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) S. B. prašo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo S. B. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
8.1. Teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi ją priėmė kitas teisėjas, nedalyvavęs priimant 2017 m. liepos 21 d. nutartį.
8.2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 277 straipsnį, kadangi įstatymų leidėjas teismui nesuteikė teisės atsisakyti priimti šalies prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, o įpareigojo teismą šalies prašymą dėl papildomo sprendimo patenkinti arba atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nekvalifikuotai nusprendė dėl civilinės bylos Nr. 2YT-5652-772/2017 ir Nr. 2-6144-291/2017 tapatumo, todėl netinkamai taikė CPK 137 straipsnį. Taikyti CPK 137 straipsnį teismas būtų galėjęs tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų teismui pateikęs analogiškus ir tapačius du prašymus dėl papildomo sprendimo tais pačiais klausimais priėmimo, tačiau byloje tokių duomenų nėra.
9. Atsiliepdamas į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašė teismo nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (pareiškėjo) S. B. atskirasis skundas atmestinas.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
11. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi nutarta pareiškėjo (skolininko) S. B. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų atmesti. Pareiškėjas dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas 2017 m. liepos 31 d. Pareiškėjo skundas buvo priimtas, nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams pateikti. Pareiškėjas 2017 m. liepos 31 d. atskirajame skunde nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 nutartimi pareiškėjo S. B. skundą išnagrinėjo nepilna apimtimi – teismas visiškai nevertino antstolio 2017 m. balandžio 21 d. patvarkymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo faktinių aplinkybių ir šių antstolio patvarkymų galiojimo bei teisinių pasekmių; teismas taip pat neišnagrinėjo prašymo uždrausti antstoliui nukreipti išieškojimą į vienintelį S. B. būstą. Kaip minėta, pareiškėjo atskirasis skundas buvo priimtas. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skundas išsiųstas į Šiaulių apygardos teismą, atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties paskirtas nagrinėti 2017 m. lapkričio 27 d. 9.00 val.
12. 2017 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas apelianto (pareiškėjo) S. B. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Šis prašymas teismo rezoliucija buvo paskirtas nagrinėti teisėjui V. N.. Tai reiškia, kad teisėjas V. N. buvo įpareigotas išspręsti vieną procesinį veiksmą, o ne išnagrinėti visą bylą. Toks teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko pavedimas reiškia, kad nutartį priėmė kitas teisėjas, kadangi bylą nagrinėjantis teisėjas negali operatyviai jos nagrinėti dėl objektyvių priežasčių (atostogos, liga ar pan.). Šiuo atveju skundžiama nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, siekiant kuo operatyviau išspręsti ginčą. Bylą nagrinėjant iš esmės, jos numeris ar teisėjo kodas nesikeičia, nepriklausomai nuo to, kad kokį nors procesinį veiksmą atlieka įpareigotas tai daryti kitas teisėjas.
13.Prašyme pareiškėjas nurodė, kad teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi neišsprendė pareiškėjo prašymo uždrausti antstoliui skolų išieškojimą nukreipti į vienintelį S. B. gyvenamąjį būstą; taip pat teismas nutartimi neišsprendė antstolio 2017 m. balandžio 21 d. patvarkymo, kuriuo buvo sustabdyti visi vykdymo veiksmai, įvykdymo klausimo. Apeliantas (pareiškėjas) prašė priimti papildomą sprendimą dėl prašymo uždrausti antstoliui nukreipti skolų išieškojimą į paskutinį S. B. gyvenamąjį būstą bei dėl antstolio 2017 m. balandžio 21 d. patvarkymo dėl visų vykdymo veiksmų sustabdymo įvykdymo.
14. CPK 277 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas papildomo sprendimo priėmimo klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 277 straipsnio 5 dalis). Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines bylos aplinkybes, teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo institutą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas (pareiškėjas) pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo jau po to, kai teisme buvo priimtas jo atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties; prašymą grindė analogiškais, jau atskirajame skunde nurodytais argumentais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimų (priimti papildomą sprendimą dėl vykdymo veiksmų stabdymo ir uždraudimo nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą) nagrinėjimas reikštų Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties revizavimą. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas bus patikrintas apeliacine tvarka; apeliacinės instancijos teismas vertins pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, civilinės bylos aplinkybes ir spręs dėl pareiškėjo išdėstytų prašymų.
16. Taip pat atkreiptinas dėmesys į CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju apelianto (pareiškėjo) veiksmai – prašymo dėl papildomo sprendimo pateikimas žinant, jog teismo procesinis sprendimas yra apskųstas ir atskirasis skundas teismo priimtas, vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis; apeliantas (pareiškėjas) nesielgia sąžiningai, piktnaudžiauja procesu ir vilkina civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.