Kauno apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 148 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. Z. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 29 d., apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė kumščiu du kartus N. P. į kairį šoną, iš karto po to kumščiu vieną kartą į kaktą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis 2013 m. kovo 29 d., apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), į namus atvykusiems policijos pareigūnams N. P. pasiskundus dėl D. Z. jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, jis, t.y. D. Z. žodžiu pagrasino ją už tai užmušti, per langą išmesti, R. K. pasakius policijos pareigūnams, jog D. Z. mušė N. P. ir dėl to ketinanti rašyti pareiškimą, policijos pareigūnų akivaizdoje D. Z. grasino kartu gyvenančiai savo seseriai R. K. ir dukterėčiai M. K. žodžiu sakydamas, kad už tai jas užmuš, papjaus, kad jos Garliavoje per miestelį nepereis, taip panaudodamas psichinę prievartą N. P., R. K. ir M. K. reikalavo iš jų susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo-nesikreipti į teisėsaugos institucijas dėl jo panaudoto fizinio smurto N. P. atžvilgiu.

Kaltinamasis D. Z. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad gyvena kartu su seserimi R. K. jų tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su R. K. gyvena jos dukra M. K.. 2013 m. kovo 29 d., apie 1 val. namuose buvo neblaivus. Naktį tarp jo ir N. P. kilo barnis, jis jai sudavė kumščiu į šoną ir į kaktą, dėl to jai galėjo skaudėti, ji apsiverkė. Sudavė jai, nes ji buvo girta, ginčijosi. Tačiau jis savo seseriai R. K. pasakė tik tai, kad išmes ją per langą, tai pasakė tada, kai buvo atvykę policijos pareigūnai, pasakė taip todėl, kad ji policijos pareigūnams jį kaltino triukšmu namuose (b.l. 64).

Nors kaltinamasis D. Z. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais kaltinamojo apklausos protokolu, nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais bei kitais bylos rašytiniais duomenimis.

Nukentėjusioji N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. kovo 29 d., apie 1 val. kartu su savo draugu D. Z. grįžo į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini). D. Z. ėmė jai priekaištauti nebūtus dalykus, kaltinti, užrėkęs sudavė jai kumščiu du kartus į šoną, taip sudavė, kad šonkaulius iki šiol skauda. Vėliau smogė kumščiu į kaktą. Jautė skausmą kaktoje ne vieną dieną. Tačiau bijo kam nors apie tai pasakyti, kad D. Z. jos vėl nesumuštų. Supykęs D. Z. nesivaldo, smogia jai kur pakliūna. Kiek vėliau atvyko policijos pareigūnai. Ji papasakojo jiems, kad D. Z. ją sumušė. Tai ne pirmas kartas, kai D. Z. ją sumuša. Būna su juo todėl, kad bijo jį palikti, bijo, kad dėl to ją dar labiau gali sumušti (b.l. 13-14).

Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos brolis D. Z. gyvena kartu su ja jai priklausančiame bute. 2013 m. kovo 29 d. naktį į namus grįžo D. Z. su drauge N. P.. Jų kambary ji, t.y. R. K., išgirdo barnį, šaukė tik D. Z., N. P. prašė baigti. Po keleto minučių ji išgirdo trenksmus, jie buvo tokie, kaip kad žmogų muštų. Ji, t.y. R. K. suprato, kad D. Z. muša N. P., tai jau nebuvo pirmas kartas. Triukšmo metu pas ją į kambarį atėjo dukra M. K.. Ji telefonu pranešė policijai. Po 20-30 min. atvyko policijos pareigūnai. Jie nuėjo į D. Z. kambarį. D. Z. pirmas pradėjo pasakoti, kad tarp jo ir N. P. kilo konfliktas, barnis. Pareigūnams paklausus N. P., ar ją mušė, ši atsakė: „jis mane mušė“. N. P. veidas buvo paraudęs ir paburkę. Po N. P. pareiškimo D. Z. įpyko, jai pasakė: „aš tave kurva užmušiu“. Pareigūnams ji, t.y. R. K. pasakė, kad reikia rašyti pareiškimą. D. Z. pradėjo šaukti, kad kas kviečia policija, tas lai ir rašo. Ji, t.y. R. K. jam atsakė, kad jeigu jis nemuštų N. P., ji policijos nekviestų. Tuomet D. Z. ėmė šaukti: „aš padėsiu tave į vietą, išmesiu per langą“. Pareigūnai pareikalavo jo nurimti. Ji šio grasinimo nebijo, tačiau mano, kad D. Z. yra neprognozuojamas, gali ją sužaloti įniršęs. Pati namuose miega duris prirėmusi kėde, po pagalve laiko dujų balionėlį. Prieš dvejus metus namuose tarp jų kilo konfliktas, D. Z. tada puolė ją peiliu (b.l. 15-16).

Nukentėjusioji M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. kovo 29 d., nakties metu ją pažadino triukšmas už sienos kitame kambary, kur gyvena jos mamos brolis D. Z.. Ji, t.y. M. K., suprato, kad D. Z. muša savo draugę N. P., girdėjo, kaip ji verkė, sakė: „Nereikia“. Pažadinusi motiną R. K., paklausė, ką daryti, iškvietė policiją. Kol atvyko policija, D. Z. kambaryje toliau girdėjosi trenksmai, smūgiai, verksmas ir nuolatinis D. Z. priekaištavimas ir rėkimas N. P. atžvilgiu. Atvykus policijai, visi kartu nuėjo į D. Z. kambarį. N. P. gulėjo ant grindų. Ji buvo apsiverkusi, drebėjo. Policininkams paklausus jos, kas atsitiko, ji atsakė, kad ją sumušė D. Z.. Šis tada pašoko nuo lovos, pradėjo agresyviai šaukti ant N. P., sakydamas: „Ką tu čia meluoji, dabar tai tikrai sumušiu, per langą išmesiu, užmušiu už tokias nesąmones“. Jai, t.y. M. K. ir R. K. pradėjus pasakoti policininkams, kad jos girdėjo trenksmus, D. Z. policijos pareigūnų akivaizdoje pradėjo šaukti, kad jas užmuš už tokias kalbas, papjaus, kad jos Garliavoje per miestelį nepraeis. Tai jis dažnai joms sako. Ji, t.y. M. K., bijo D. Z., mano, kad jis neprognozuojamas, nežinia kaip pasielgs bet kuriuo metu (b.l. 18-19).

Liudytojas T. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulis. 2013 m. kovo 29 d. pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), sutiko R. K. ir M. K., jos buvo išsigandusios, pasakojo, kad namuose gyvena brolis D. Z., girdėjo jo kambary triukšmą, mano, kad jis sumušė savo draugę N. P.. Nuėjus į D. Z. kambarį, šis gulėjo lovoje. Ten buvo ir N. P., ji pasakė, kad D. Z. jai sudavė kumščiais į galvą. N. P. kakta buvo paraudusi. N. P. tai pasakius, D. Z. pašoko iš lovos, pradėjo piktai šaukti kad ji kalba nesąmones. D. Z. buvo neblaivus. R. K. pasakė, kad ji rašys pareiškimą, nes tai turi liautis. Tada D. Z. pradėjo šaukti: „jeigu rašysit pareiškimą, jums bus pyzda, išmesiu per langą, jums bus šakės“. Jis buvo piktas, teko raminti. R. K. ir M. K. buvo išsigandusios, nebuvo abejonių, kad ji gali jų atžvilgiu blogai pasielgti. D. Z. buvo įžūlus, daug keikėsi, akivaizdžiai buvo matyti, kad namiškiams sunku priešintis jo nuomonei (b.l. 22).

2013 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad 2013 m. kovo 29 d., apie 2 val. buvo gautas M. K. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) D. Z. savo kambaryje galimai sumušė savo sugyventinę N. P., grasino susidorojimu tame pačiame name gyvenančiai R. K. ir jos dukrai M. K.. N. P. paaiškino, kad mušė kumščiais į galvą. Buvo sulaikytas D. Z. (b.l. 6-7).

2013 m. kovo 29 d. asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2013 m. kovo 29 d. 2 val. 41 min. D. Z. buvo nustatytas 2,17 promilių girtumas (b.l. 28).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas reikalavo iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimiesiems.

Psichinės prievartos panaudojimas suprantamas kaip grasinimas reikalavimo nevykdymo atveju padaryti žalą nukentėjusiojo asmens ar jo artimųjų interesams – sumušti, sužaloti, atimti laisvę, sunaikinti ar sugadinti turtą, atskleisti kompromituojančias žinias ar kitaip pakenkti tuojau ar ateityje. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo reikalavimo, grindžiamo grasinimu, pateikimo momento, žinoma, nukentėjusiajam suvokus, kad jis verčiamas veikti prieš savo valią.

Ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo D. Z. daliniu prisipažinimu, nukentėjusiųjų N. P., R. K., M. K., liudytojo T. Š. ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. Z. savo namuose, (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 29 d., apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė kumščiu du kartus N. P. į kairį šoną, iš karto po to kumščiu vieną kartą į kaktą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Be to, jis 2013 m. kovo 29 d., apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), į namus atvykusiems policijos pareigūnams N. P. pasiskundus dėl D. Z. jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, jis, t.y. D. Z. žodžiu pagrasino ją už tai užmušti, per langą išmesti, R. K. pasakius policijos pareigūnams, jog D. Z. mušė N. P. ir dėl to ketinanti rašyti pareiškimą, policijos pareigūnų akivaizdoje D. Z. grasino kartu gyvenančiai savo seseriai R. K. ir dukterėčiai M. K. žodžiu sakydamas, kad už tai jas užmuš, papjaus, kad jos Garliavoje per miestelį nepereis, taip panaudodamas psichinę prievartą N. P., R. K. ir M. K. reikalavo iš jų susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo-nesikreipti į teisėsaugos institucijas dėl jo panaudoto fizinio smurto N. P. atžvilgiu.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 148 str. 1 d. požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. Z. padarė du nesunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo D. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei trukme, prašo leisti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis (b.l. 79). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą yra skiriama nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto bausmė. Kadangi kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, prokurorės siūlytina bausmės trukmė atitinkamai didintina.

Skirdamas kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltininkas nedirba, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas, paskiriant kaltinamajam arešto bausmę, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 str., 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 148 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 148 str. 1 d. – 15 (penkiolika) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. subendrinti paskirtas bausmes jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir subendrintą bausmę paskirti 20 (dvidešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. ir 66 str. įtvirtintomis bausmių paskyrimo ir keitimo taisyklėmis, į bausmės laiką įskaityti D. Z. sulaikyme išbūtą laiką (2 dienas) nuo 2013 m. kovo 29 d. d. iki 2013 m. kovo 30 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra 18 (aštuoniolika) parų arešto.

Nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

- jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.