Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, įgijęs profesinį išsilavinimą, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo I. H. sveikatą, o būtent:

jis, 2021 m. vasario 22 d., apie 03.20 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,02 promilių neblaivumas), name, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugriebė už I. H. dešinės rankos žasto ir stipriai jį suspaudė, tuo padarydamas dešinio žasto poodines kraujosruvas, po ko dešine ranka paėmęs peilį, o su kaire ranka sugriebęs I. H. dešinės rankos riešą, vieną kartą peiliu dūrė į I. H. dešinės rankos delną, tuo padarydamas dešinės plaštakos pjautinę žaizdą, taip savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo I. H. sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. Z. prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2021 m. vasario 21 d. buvo jo gimtadienis, visi jį šventė, kur gyvena įmonės išnuomotame name, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pasiūlė pažaisti žaidimą. Pats žaidimas yra žaidžiamas su peiliu. Kuomet yra padedama ranka ant stalo ir kitas žmogus, paėmęs peilį, iš lėto bado peiliu tarp rankos pirštų, paskui pasikeičia ir tas, kuris badė peiliu tarp pirštų, pats laukia, kol kitas žaidėjas tuo peiliu bes tarp pirštų porą kartų. Šį žaidimą sutiko žaisti I. H. Anksčiau nėra žaidęs su I. H. ar kuo nors iš čia gyvenančių žmonių, bet tėvynėje yra žaidęs. Taigi, kuomet žaidė šį žaidimą, jis pirmas peiliu ėmė baksnoti I. H. tarp pirštų, iš pradžių iš lėto, o paskui greičiau ir vienu metu jis nepataikė tarp pirštų, o pataikė į dešinės rankos plaštaką. Šio dešinė ranka gulėjo delnu į viršų ant stalo. Kiek atsimena, atrodo pataikė su peiliu į delną. Tada I. H. pradėjo bėgti kraujas, jis pradėjo šiam žaizdą rišti tvarsčiu. Kur buvo peilis po žaidimo, nematė, bet turėjo būti virtuvėje, to peilio paskui jis nelietė. Pats peilis buvo su juoda rankena, virtuvinis, jo ilgis apie 10-15 cm. Niekas I. H. nemušė ir nieko nedarė, o viskas taip gavosi tik žaidžiant šį žaidimą, jokio tikslo pats neturėjo sužeisti I. H. Paskui, kuomet perrišo I. H. žaizdą, šis kažkur pabėgo. Netrukus į namus atvažiavo ir policijos pareigūnai, jį sulaikė. Tas peilis, su kuriuo žaisdamas pataikė į ranką I. H., liko gulėti ant stalo. Nori paminėti, kad sužalojimus I. H. padarė netyčia, tikrai nenorėjo, supranta, kad paimdamas peilį savo veiksmais su peiliu sužalojo I. H. bei sukėlė jam fizinį skausmą (t. 2, b. l. 17-18, 43, 99).

Be A. Z. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo I. H. parodymais (t. 1, b. l. 27-28, 33), liudytojų Y. L. (t. 1, b. l. 95-96), Č. L. (t. 1, b. l. 102-103) parodymais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 14), specialisto išvada Nr. G 433/2021 (t. 1, b. l. 38-39) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. Z. 2021 m. vasario 22 d., apie 03.20 val., būdamas neblaivus žodinio konflikto metu vieną kartą peiliu dūrė į I. H. dešinės rankos delną, tuo padarydamas dešinės plaštakos pjautinę žaizdą, taip savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo I. H. sveikatą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus A. Z. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (t. 2, b. l. 113-114). Nukentėjusiajam pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 111).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę A. Z. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas fizinis smurtas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. Z. – baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 104), neteistas (t. 2, b. l. 105), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. Z. atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu, nedirba (t. 2, b. l. 103). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Z. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. Z. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. vasario 22 d. 05.00 val. (t. 2, b. l. 3) iki 2021 m. vasario 22 d. 18.45 val. (t. 2, b. l. 27), t. y. viena para, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (t. 2, b. l. 20), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 23), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su nuoplovomis ir dėžutė, kurioje peilis, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (t. 1 b. l. 59, 62), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini; kompaktinė plokštelė, esanti byloje, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos; Ukrainos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, kur nagrinėjama kita baudžiamoji byla A. Z. atžvilgiu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 21 paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Z. skirti galutinę bausmę – 14 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 22 d. 05.00 val. iki 2021 m. vasario 22 d. 18.45 val., kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, atitinka vieną arešto parą.

A. Z. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktinius įrodymus: voką su nuoplovomis ir dėžutę, kurioje peilis, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktinę plokštelę, esančią byloje, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos; Ukrainos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.