Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), teistas: Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 92 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartimi panaikintas Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir A. J. pasiųstas atlikti nuosprendžiu jam paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtą bausmę įskaitytas A. J. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. liepos 17 d., bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo A. J. sulaikymo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2022 m. vasario 3 d. apie 21.30 val. daugiabučio namo pirmame aukšte, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia, rankos alkūne sudavė A. J. B. į kairį petį, tęsdamas nusikalstamą veiką antrame daugiabučio namo aukšte sudavė nemažiau trijų smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį padarydamas A. J. B. žaizdą viršugalvio srityje, kraujosruvą nosies srityje, viršutinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžį, kairio skruostikaulio lūžį, kairės akiduobės lūžį, kraujosruvą šalia kairės akies išorinio krašto ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. J. B. fizinį skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių, kadangi praėjo jau daug laiko, tačiau lipo iš trečio namo aukšto link pirmo aukšto ir įvyko žodinis konfliktas su nukentėjusiuoju, dėl to jam trenkė. Kaltinime nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos teisingai, jas pripažįsta. Įvykio metu buvo ne vienas, tačiau nukentėjusiajam trenkė tik jis, tuo metu buvo blaivus. Gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. J. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2022 m. vasario 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pareiškėjo A. J. B. parodymai apie tai, kad 2022 m. vasario 3 d. apie 21.30 val. įėjo į daugiabučio laiptinę, esančia adresu Kaune (duomenys neskelbtini), ir ėjo link buto Nr. (duomenys neskelbtini). Eidamas laiptinėje link laiptų, kurie veda į daugiabučio antrąjį aukštą, pirmame aukšte ties pašto dėžutėmis prasilenkė su jam nepažįstamu vyriškiu, kuris tyčia kairės rankos alkūne užkliudė jį ir sudavė jam į kairį petį. Tuomet minėtam vyriškiui pasakė, kodėl jis užkliudė senyvo amžiaus žmogų, ir nuėjo toliau. Vyriškis išgirdęs jo žodžius man pasakė, kad jis (nukentėjusysis) jo palauktų ir, kad viską išsiaiškins. Jis jam atsakė, kad nėra, ką aiškintis, kad jis jam tinka į sūnus ir, kad neketina nieko aiškintis. Po šių jo žodžių, vyriškis ėmė jį sekti iš paskos. Jam užlipus laiptais į antrąjį aukštą ir stovint laiptinės tarpduryje iš trečio aukšto laiptais į antrąjį aukštą atėjo nepažįstama mergina ir nepažįstamas vyriškis. Minėtiems asmenims stovint prie jo, mergina jo paklausė, ką jis pasakė vyriškiui, kurį sutiko pirmame aukšte. Jis merginai atsakė, kad netinka pagyvenusį žmogų kliudyti. Po šių žodžių du minėti vyriškiai tapo agresyvūs ir pradėjo jį mušti. Abu vyriškiai jam sudavė tyčia ne mažiau kaip šešis smūgius į galvą rankų kumščiais. Įsidėmėjo, kad vyriškis, kurį sutiko pirmame aukšte, sudavė pirmas, tyčia vieną smūgį į veidą (nosį), kitas sudavė tyčia vieną smūgį į veidą (kairį antakį). Kol jie jį mušė, į laiptinės koridorių atėjo kaimynė J. S., kuri gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). Vyriškiai, pamatę kaimynę, pasišalino, o mergina liko stovėti prie jo. Tuomet jis, būdamas prie savo buto durų, rankoje laikė raktą ir bandė atsirakinti buto duris, tačiau mergina neleido. Ji sakė, kad, jei jai duos du eurus, galės įeiti į namus. Tada jis pabeldė į duris ir buto duris bandė atidaryti mano žmona N. B., tačiau jai nepavyko, kadangi mergina duris buvo prispaudusi. Pamatęs, kad žmona negali atidaryti durų, jis pastūmė merginą ir tuomet durys atsidarė. Mergina, pamačiusi ji žmoną, pasišalino. Merginai pasišalinus, jis įėjo į butą ir apie šią situaciją papasakojo žmonai. Žmona iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę iškvietė medikus, kadangi buvo sužalotas. Minėti vyriškių veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sužalojimą, kadangi buvo nubrozdintas veidas bei prakirsta galva. Taip pat buvo sulaužyti akiniai, kurių vertė 80 eurų. Šio įvykio jo žmona nematė, įvykį galimai galėjo matyti kaimynė Janina, tačiau nėra įsitikinęs, ar ji matė, kaip vyriškiai man sudavė smūgius. Jį mušė, tik vyriškiai. Asmeniniai daiktai bei pinigai iš jo nebuvo pavogti. Vyriškis, kurį sutiko pirmame aukšte, buvo apie 25-27 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių vidutinio ilgio plaukų. Jis dėvėjo rudos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, daugiau jo aprangos bei išskirtinių bruožų neįsidėmėjo, jis veido medicininės kaukės nedėvėjo. Kitas vyriškis buvo apie 25-27 metų amžiaus, apie 180 ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, juodų trumpų plaukų. Jis dėvėjo tamsius juodos spalvos drabužius. Veido medicininės kaukės taip pat nedėvėjo, daugiau jo neįsidėmėjo. Mergina buvo apie 23-25 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, juodų plaukų, kirptų iki ausų. Ji dėvėjo juodos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes arba sijoną. Daugiau bruožų bei aprangos detalių neįsidėmėjo. Merginą ir vyriškį, kuris jį užkliudė pirmame aukšte, atpažinti galėtų. Mano, kad mergina ir vyriškiai galimai buvo apsvaigę nuo alkoholio. Minėtus vyriškius matė pirmą kartą, o mergina, jo žiniomis, gyvena 308 bute. Siuntimas į VTMT pas teismo medicinos ekspertus nereikalingas. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą bei pripažinti jį nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 8–14).

2022 m. kovo 23 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis A. J. B. parodė, kad tvirtina savo anksčiau duotus parodymus bei nori papildyti, kad jam žinomi asmenys, kurie jį sužalojo. Jį sužalojo jo kaimynai, tačiau pirminės paklausos metu nenurodė jų vardų ir pavardžių, nes buvo susijaudinęs, nelabai gerai viską prisiminė. Nori papildyti, kad smūgį kairės rankos alkūne į kairį petį sudavė A. J., o jau būnant antrame aukšte pastato priėjo A. J. sesuo, Ž. ir kartu su ja buvo jos draugas, kiek jam žinoma (vėliau su kaimynais išsiaiškino, kad ten Ž. buvo vaikinas ar vyras), tačiau jo vardas, pavardė jam nėra žinoma. Ž., kaip minėjo, anksčiau jį kalbino, o A. J. su Ž. draugu jam bendrai sudavė rankų kumščiais ne mažiau kaip 6 smūgius į galvą, pataikė į nosį, buvo nubrozdinimas, kraujavo, galvos srityje buvo kirstinė žaizda, ją teko siūti, lūžo skruostikaulis kairės pusės, skilo akiduobės kaulas, kairės, dantys, viršutiniai, priekiniai klibėjo nuo smūgio. Jautė stiprų fizinį skausmą. Vaikinai jo nieko neprašė, nieko neliepė atiduoti, kaip suprato, tiesiog norėjo konflikto ir viskas. Į medicinos ekspertus nesikreipė, gydymas buvo paskirtas namuose, tiesiog vengti judinti žandikaulį, valgyti skystą maistą ir viskas. Kuomet jam buvo suduoti smūgiai į galvą, sudužo akiniai, kurių vertė 80 eurų, tačiau dėl akinių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 49–52).

2022 m. liepos 5 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis A. J. B. parodė, kad gali papildyti anksčiau duotus parodymus, kad tvirtai teigti, jog jį mušė ir T. B., negali. Jį mušė ir jis, tačiau pats to nematė, tik taip apgalvojo. Tvirtina, kad jį mušė A. J. tvirtina, o dėl T. B. gali ir klysti. Jeigu Ž. J. ir T. B. bei A. J. teigia, kad prieš jį smurtavo tik A. J., tai gali taip ir būti. Nemato prasmės dalyvauti akistatose, kadangi negali tikrai tvirtinti, kad T. B. taip pat smurtavo. Taip pat gali papildyti dėl civilinio ieškinio, kad jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau civilinio ieškinio nereikš. Tik nori, kad jį sužalojęs asmuo būtų nubaustas pagal įstatymą (1 t., b. l. 61–62).

2022 m. balandžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Ž. B. parodė, kad 2022 m. vasario 3 d. ji buvo su broliu A. J. ir savo draugu T. B.. Apie savo brolį duoti parodymus atsisako, nes tai jos šeimos narys. Pati ji kaimyno neužpuolė, nieko nedarė, tik stebėjo iš šalies, dar bandė jį ginti. Konfliktas vyko tarp to senyvo žmogaus, brolio A. J. ir T. B.. Kokie ir kurio veiksmai buvo to konflikto metu, nurodyti negali, nes viskas įvyko labai greitai. Konfliktas vyko adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, antrame daugiabučio namo laiptinės, aukšte (1 t., b. l. 64).

2022 m. balandžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. B. parodė, kad jis tik matė, kai A. J. sumušė tą žmogų, o jis su Ž. B. stovėjo nuošaliau. Jis matė, kaip A. J. rankos kumščiu sudavė į galvą nukentėjusiajam A. J. B., viskas vyko prie palangės, tačiau už ką A. J. jį sumušė, nežino. Kiek jis matė, A. J. iš to žmogaus nieko nepaėmė. Pats nieko nedarė, neprisidėjo prie A. J. B. kūno sužalojimų (1 t., b. l. 118).

Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Juozo Bagdonavičiaus 2022 m. liepos 18 d. nutarimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04076-22 įtariamojo T. B. atžvilgiu nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK 138 straipsnio 1 dalyje), požymių (1 t., b. l. 124–127).

2022 m. liepos 18 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausas liudytojas T. B. parodė, kad tikslios datos neprisimena, tačiau galėjo būti 2022 m. vasario 3 d. apie 21.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo daugiabučio namo pirmame aukšte su A. J. ir Ž. J.. Matė, kaip A. J. pagyvenusiam žmogui, jiems būnant prie palangės, kumščiu sudavė į galvą. Pats su Ž. J. stovėjo truputį nuošaliau ir nežino, dėl kokios priežasties A. J. užsipuolė vyriškį (1 t., b. l. 130–131).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 813/2022(02) (tyrimas pradėtas 2022 m. gegužės 6 d., tyrimas baigtas 2022 m. gegužės 19 d.) nurodyta, kad A. J. B. padaryta žaizda viršugalvio srityje, kraujosruva nosies srityje, viršutinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžis, kairio skruostikaulio lūžis, kairės akiduobės lūžis, kraujosruva šalia kairės akies išorinio krašto, padaryti lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimu pobūdis, lokalizacija, parinka gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. vasario 3 d. bei aplinkybėmis (1 t., b. l. 73–75).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos G. S. 2022 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ užfiksuota, kad 2022 m. vasario 3 d. apie 21.30 val. daugiabutyje, esančiame adresu Kauans, (duomenys neskelbtini), pirmame laiptinės aukšte ties pašto dėžutėmis nukentėjusiajam A. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), prasilenkiant su nepažįstamu vyriškiu, pastarasis kairės rankos alkūne tyčia A. J. B. sudavė vieną smūgį į kairę ranką (petį). Tuomet A. J. B. užlipus laiptais į antrąjį daugiabučio aukštą ir minėtam vyriškiui A. J. B. atsekus iš paskos, antrojo aukšto laiptinės tarpduryje prie A. J. B. priėjo dar vienas nepažįstamas vyriškis su nepažįstama mergina. Tarp jų kilus žodiniam konfliktui du vyriškiai A. J. B. tyčia rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į galvą (nosį, kairį antakį) bei sulaužė akinius, kurių bendra vertė 80 eurų. Įvykio pašaliniai asmenys nematė. Atlikta įvykio vietos apžiūra. Ant daugiabučio namo yra vaizdo stebėjimo kameros. Įtariami nusikalstamos veikos padarymu asmenys nenustatyti ir nesulaikyti. F. K. AVPK KP NVRS kūno kamera Nr. B0F1EC60979E (1 t., b. l. 1–3).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos G. S. 2022 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl įvykio aplinkybių“ užfiksuota, kad 2022 m. vasario 4 d., kartu su tyrėju E. P. atvykus į Kauno Klinikų skubios pagalbų skyrių, ten rado pil. A. J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurį adresu, Kaunas, (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 3 d. 21.30 val. užpuolė ir sumušė nepažįstami asmenys. Iš A. J. B. buvo priimtas pareiškimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį Tikslinant informaciją apie A. J. B. sužalojimus, Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus gydytoja S. S. informavo, kad A. J. B. yra atlikti ne visi tyrimai, laukiama kitų tyrimų atsakymų ir šiuo metu yra įtariami veido kaulų lūžiai, tačiau patikslinti dėl lūžių bus galima tik gavus visų tyrimų atsakymus. Aiškinantis įvykio aplinkybes, apklausiant nukentėjusį, nustatyta, kad įtariamieji asmenys užpuolę nukentėjusį, vyro žiniomis, gali gyventi arba lankytis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Apie 02.00 val. atliekant įvykio vietos apžiūrą, nustatyta, kad daugiabučio namo laiptinės prieigos yra filmuojamos vaizdo kameromis, už kurių vaizdo įrašus atsakingi asmenys nebuvo nustatyti dėl vėlaus paros meto. Apžiūrint įvykio vietą siekiant išsiaiškinti ir sulaikyti karštais pėdsakais įtariamuosius, buvo patikrintas Nr. (duomenys neskelbtini) butas, pabeldus į duris jų niekas neatidarė, už jų niekas nesigirdėjo. Patikrinus adresą per VRIS nustatyta, kad šiuo adresu registruota A. S., gim. (duomenys neskelbtini), daugiau bute registruotų asmenų nenustatyta. Gavus iš gydymo įstaigos pil. A. J. B. medicinos išrašą, tikslinga pagal jam nustatytus sužalojimus patikslinti nusikalstamos veikos kvalifikavimą (1 t., b. l. 21–22)

2022 m. vasario 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 26–42).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. J. sukėlus nukentėjusiajam A. J. B. fizinį skausmą bei nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą pasitvirtino. Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo A. J. kaltę dėl jos padarymo patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, nukentėjusiojo A. J. B., liudytojais ikiteisminio tyrimo pareigūnų apklaustų Ž. B. bei T. B. parodymai. Nusikalstamos veikos aplinkybes taip pat patvirtina ir policijos pareigūnės tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamojo A. J. nukentėjusiajam kumščiu į galvos sritį suduotų smūgių pasekmes, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 813/2022(02), kurioje nurodyta, kad A. J. B. padaryta žaizda viršugalvio srityje, kraujosruva nosies srityje, viršutinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžis, kairio skruostikaulio lūžis, kairės akiduobės lūžis, kraujosruva šalia kairės akies išorinio krašto, padaryti lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimu pobūdis, lokalizacija, parinka gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. vasario 3 d. bei aplinkybėmis.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, jog A. J. 2022 m. vasario 3 d. apie 21.30 val. daugiabučio namo pirmame aukšte, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia, rankos alkūne sudavė A. J. B. į kairį petį, tęsdamas nusikalstamą veiką antrame daugiabučio namo aukšte sudavė nemažiau trijų smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį padarydamas A. J. B. žaizdą viršugalvio srityje, kraujosruvą nosies srityje, viršutinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžį, kairio skruostikaulio lūžį, kairės akiduobės lūžį, kraujosruvą šalia kairės akies išorinio krašto ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. J. B. fizinį skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas A. J. B. padarytas suduodant smūgius į galvos sritį – suduodamas nukentėjusiajam į galvą, t. y. į gyvybiškai svarbų organą, kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusysis gali būti sužalotas ir norėjo taip veikti (kaltinamasis taip elgėsi sąmoningai, tokiu būdu išreikšdamas savo nepasitenkinimą nukentėjusiojo elgesiu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajam suduota buvo staiga, jam to nesitikint. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti savo veikos pavojingumą. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo A. J. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos padarymo teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį recidyvistu laikomas asmuo, kuris jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nors A. J. tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu dėl kitų dviejų apysunkių nusikaltimų, tačiau abi nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas minėtu nuosprendžiu, padarė būdamas nepilnametis. Atitinkamai, nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. teistas už du apysunkius nusikaltimus (1 t., b. l. 136–162), o naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, kaltinamasis A. J. daug kartų baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 163–172). Kaltinamasis A. J. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 174), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 177).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis šiuo metu jau atlieka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, A. J. parinktina bei skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti A. J., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas trumpesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarką, joje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog veika, už kurią teisiamas A. J., padaryta po Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo, todėl nauju ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 64 straipsnio nuostatas. BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. nuo 2022 m. vasario 17 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendį, kuriuo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartimi buvo panaikintas, ir A. J. pasiųstas atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (į paskirtą bausmę įskaitytas A. J. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. liepos 17 d.), todėl šio nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2022 m. spalio 5 d. A. J. laikytinas atlikusiu 10 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį iš 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, o neatlikta bausmės dalis 1 metai 1 mėnuo ir 13 dienų yra didesnė nei nauju teismo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis. Atitinkamai, prie Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir nuteistojo neatliktos 1 metų 1 mėnesio 13 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir nuteistajam skirtina galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo 137,80 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 84–89). Nurodytos išlaidos patirtos suteikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajam A. J. B.. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Nors civiliniu ieškiniu prašoma priteisti turtinę žalą solidariai iš T. B. ir A. J., tačiau byloje nustatyta, jog A. J. B. buvo sužalotas neteisėtais, nusikalstamais A. J. veiksmais, todėl už žalą, padarytą jį gydant, atsakingas kaltas asmuo, t. y. A. J.. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo A. J. Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina 137,80 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismui pripažinus A. J. kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad šio kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, yra pagrindas spręsti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo klausimą.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. pažyma Nr. APD-2022-09646 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (2 t., b. l. 33–38). Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. J. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 136,67 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nedirbo, atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį viso proceso metu(padėjo nustatyti visas įvykio aplinkybes, pripažino savo kaltę), teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 136,37 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti iš kaltinamojo valstybei neišieškotinos.

Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta.

Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas (1 t., b. l. 199) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam A. J. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu A. J. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi bausmes iš dalies sudedant ir prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, t. y. 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 13 (trylikos) dienų, pridėti nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir kaltinamajam A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. J. Kauno teritorinei ligonių kasai 137,80 Eur (šimtą trisdešimt septynis eurus 80 ct) kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333, ,,Swedbank“ AB, b. k. 73000.

Neišieškoti iš kaltinamojo A. J. valstybės naudai 136,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Daiktinius įrodymus – kompaktinį diską nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.