Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-09-30 · Byla Nr. A2.6.-13383-1015/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
A2.6.-13383-1015/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-11788-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Pažeidėjas
D. G. Ž.
Nukentėjusysis
K. Ž.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-13383-1015/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11788-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. G. Ž.,nukentėjusiajai K. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. Ž. 2016 m. rugpjūčio 8 d., apie 08.58 val., Justiniškių-Gileikių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį SUBARU FORESTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir prieš pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė gale stovintį automobilį HONDA ACCORD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Taip D. G. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punktą ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

D. G. Ž. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji pasišalino iš nurodyto eismo įvykio vietos, pažeisdama KET 220 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G. Ž. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies bei nurodė, kad protokole nurodytą dieną jis važiavo į darbą, sustojo praleisti automobilio ir išgirdo, kad už jos stovintis automobilis pypsi. Ji apsidairė, ar niekam netrukdo. Kadangi gale stovintis automobilis pypsėjo toliau, ji pagalvojo, kad tokiu būdu jis ją ragina kuo greičiau važiuoti, todėl nuvažiavo į darbą. Po kelių dienų jai paskambino policijos pareigūnai, pranešė apie jos sukeltą eismo įvykį bei pasišalinimą iš jo. Apžiūrėjusi savo automobilį ji jokių apgadinimų nepamatė. Nuvykus į policijos komisariatą įvykį mačiusi liudytoja nurodė, kad tuo metu, kai ji pajudėjo atgal, atsitrenkė į gale stovintį automobilį. Nurodė, kad netikėti šios liudytojos paaiškinimais ji neturi jokio pagrindo, nes prisiminė, kad jai stovint sankryžoje iš kairės pusės važiavo troleibusas, kuriam ji galėjo trukdyti, todėl ji pavažiavo kelis metrus atgal, nenorėdama sudaryti kliūties. Kadangi jokio kontakto nepajuto, nuvažiavo toliau. D. G. Ž. neatmeta galimybės, kad važiuodama atbuline eiga galėjo užkliudyti kitą automobilį, tačiau neigia, jog iš eismo įvykio vietos išvažiavo tyčia, nes to daryti jai nebuvo jokio pagrindo. Jeigu nukentėjusioji įvykio vietoje būtų išlipusi iš automobilio, jos viską vietoje ir būtų išsiaiškinusios. Taip pat nurodė, kad automobilį Subaru Forester įvykio dieną ji vairavo tik antrą kartą, jis priklauso jos sūnui. Automobilis yra pakankamai didelis, todėl jokio susidūrimo su kitu automobiliu ji nepajuto, o gale stovinčio automobilio pypsėjimas, kurį ji palaikė raginimu kuo greičiau važiuoti, išmušė ją iš vėžių, ji susinervino ir pasistengė kuo greičiau kirsti sankryžą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu D. G. Ž. nurodė, kad š.m. rugpjūčio 8 d. ji važiavo automobiliu SUBARU, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prie susikirtimo su Gabijos gatve sustojo praleisti automobilių, važiuojančių pagrindine gatve. Buvo prieš 9.00 val., automobilių reikėjo praleisti nemažai. Išgirdo kažką pypsint, apsidarė, bet kadangi nieko nepažeidė ir niekam netrukdė, toliau laukė galimybės kirsti sankryžą. Vairuotojas toliau pypsėjo, bet ji pamanė, kad jis labai skuba, nes buvo privažiavęs labai arti jos ir ragino, kad greičiau kirstų sankryžą. Kai tik atsilaisvino kelias, ji tuoj pat nuvažiavo. Jokio automobilių prisilietimo nejuto (b.l. 12).

Nukentėjusioji K. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, t.y. pirmadienį, kai gatvėse buvo dideli kamščiai, ji stovėjo šalutiniame kelyje, norėdama įvažiuoti į pagrindinį kelią. Priekyje jos stovėjo šviesios spalvos automobilis Subaru. Šis automobilis jau buvo truputį įvažiavęs į sankryžą, tačiau jo vairuotoja tikriausiai išsigando, kad per anksti įvažiavo, todėl įsijungė atbulinę pavarą ir pajudėjo atgal. Toje kelio atkarpoje yra nedidelė nuokalnė. Automobilio Subaru važiavimo atgal metu nukentėjusioji spaudė savo automobilio garsinį signalą, tačiau šis automobilis vis tiek atsitrenkė į jos stovintį automobilį Honda. Po susidūrimo ji dar labiau pradėjo signalizuoti, galvodama, kad automobilio Subaru vairuotoja išlips bei jos įformins įvykį, tačiau automobilis Subaru pastovėjęs išvažiavo. Kadangi toks atvejis jos gyvenime yra ne pirmas, ji užsirašė išvažiavusio automobilio valstybinius numerius. Tuo metu prie jos priėjo liudytoja, pasakė, kad matė eismo įvykį. Nukentėjusioji iškvietė policiją. Tuo metu buvo šviesus paros metas, lietaus nebuvo. Subaru automobilis atsitrenkė į jos automobilio Honda valstybinio numerio rėmelį, kuris nutrupėjo, nes yra 12 metų senumo. Draudimo kompanijoje jai pasakė, kad tai yra labai menkas apgadinimas ir žala bus padengta tik tuomet, kai bus priimtas teismo sprendimas.

K. Ž. 2016 m. rugpjūčio 8 d. duotuose paaiškinimuose nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d., apie 08.55 val., ji vairavo mėlynos spalvos automobilį Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S. Ž.. Važiavo Pavilionių gatve link Justiniškių gatvės, siekdama kirsti sankryžą link Gabijos gatvės žiedo antra eismo juosta. Priešais esantis sidabrinės spalvos automobilis Subaru, v/n (duomenys neskelbtini), jau buvo įvažiavęs į sankryžą, tačiau pradėjo manevrą atgal. Ji signalizavo garsiniu signalu, tačiau automobilis judėjo toliau, kol atsirėmė į jos vairuojamą automobilį. Vairuotoja sustojo, nekreipė į jos garsinį signalą dėmesio, pastovėjo apie 15 sekundžių ir nuvažiavo į priekį link Gabijos gatvės. K. Ž. teigimu, vairuotoja turėjo suprasti, kad dalyvauja eismo įvykyje ir kad atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Atsitrenkusi mašina pavažiavo, o ne pajudėjo atgal. Smūgis į priekinę automobilio dalį buvo juntamas, pavažiuota buvo ne 20-30 cm, o daugiau nei 0,5-0,8 m (b.l. 8).

Liudytoja D. T. teismo posėdyje nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji vairavo automobilį Peugeot ir stovėjo nereguliuojamoje sankryžoje trečia, norėdama įvažiuoti į pagrindinį kelią. Tuo metu buvo didelė automobilių spūstis, jie judėjo lėtai. Prieš ją stovėjo du automobiliai. Pirmajam automobiliui ketinant pervažiuoti sankryžą, jis sustojo ir tuo metu šio automobilio priekis jau buvo sankryžoje. Po to tas automobilis pradėjo važiuoti atgal ir atsitrenkė į priešais jos automobilį stovintį nukentėjusiosios automobilį. Nuo smūgio nukentėjusiosios automobilis sujudėjo, tačiau susidūrimo garso ji negirdėjo. Pirmasis automobilis patrūkčiojo, įvažiavo į pagrindinį kelią bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepaisant to, kad nukentėjusiosios automobilis signalizavo jau pirmajam automobiliui pradėjus judėti atbuline eiga bei po susidūrimo. Liudytoja atkreipė dėmesį į šį automobilį bei įsidėmėjo jo valstybinį numerį.

D. T. 2016 m. rugpjūčio 22 d. duotuose paaiškinimuose nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d., važiuojant nuo Gineitiškių Pavilionių gatve, prie sankryžos su Justiniškių gatve tapo eismo įvykio liudytoja. Eismo įvykio metu automobilis, kurio v/n (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį Honda ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu ji vairavo savo automobilį ir šioje sankaroje stovėjo už nukentėjusiojo automobilio. Po eismo įvykio, kad nesudarytų papildomos kliūties, nuvažiavo ir priparkavo automobilį Gabijos gatvėje ir pėsčiomis grįžo informuoti nukentėjusio automobilio vairuotoją, kad matė eismo įvykį, davė savo kontaktus. Nukentėjęs automobilis po smūgio sujudėjo, manytina, kad abu automobiliai galėjo jausti susidūrimą (b.l. 11).

Be D. G. Ž. dalinio prisipažinimo, nukentėjusiosios K. Ž. bei liudytojos D. T. parodymų, D. G. Ž. kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

– BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d., 08.58 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad Justiniškių g., Vilniuje, ką tik gatvėje pranešėjos vairuojamą automobilį Honda, v/n (duomenys neskelbtini), kliudė ir nuo žiedo į dešinę pusę pasišalino automobilis SUBARU, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 5);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūno A. S. 2016 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d., 08.58 val. iš OVS gavo pranešimą, kad Justiniškių-Gileikių gatvių sankryžoje į automobilio Honda, v.n v/n (duomenys neskelbtini), galinę dalį atsitrenkė kitas automobilis ir pasišalino. Atvykus nurodytu adresu automobilio Honda vairuotoja K. Ž. paaiškino, kad važiuodama Gileikių gatve sustojo sankryžoje priešais Justiniškių gatvę, o priekyje važiavęs automobilis SUBAR, v/n (duomenys neskelbtini), stovėdamas sankryžoje įjungė atbulinę pavarą ir atsitrenkė į Honda automobilį, apgadino valstybinį numerį, rėmelį ir pasišalino iš įvykio vietos (b.l. 4);

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 6);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu automobiliui Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas valstybinio ženklo rėmelis, valstybinis numeris (b.l. 7);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, kad automobilis Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas D. G. Ž. vardu (b.l. 9);

- 2016 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus automobilį Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastas nežymiai įbrėžtas galinis bamperis (b.l. 14);

- fotolentele, kurioje užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai (b.l. 13).

Įvertinus administracinėn atsakomybėn trauktino asmens parodymus, kuriais D. G. Ž. neneigė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kad pavažiavo nurodytoje sankryžoje atgal, nukentėjusiosios ir liudytojos, mačiusių eismo įvykį, parodymus, užfiksuotus abiejų automobilių apgadinimus, jų aukštį bei lokalizaciją, darytina išvada, jog D. G. Ž., vairuodama automobilį SUBARU, ir prieš pradėdama važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė gale stovėjusį automobilį Honda bei jį apgadino, tuo pažeisdama KET 101 punktą bei padarydama ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl ji baustina.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Kaip matyti iš D. G. Ž. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu (b.l. 12), tiek teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, ji neneigė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama atbuline eiga galėjo kliudyti gale stovėjusį automobilį Honda, tačiau teigė, jog jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, o gale stovėjusio automobilio garsinį signalą palaikė raginimu kuo greičiau pravažiuoti nereguliuojamą sankryžą. Iš byloje esančių policijos pareigūnų pateiktų fotolentelių, papildomų duomenų apie eismo įvykį, transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliams buvo padaryti mažareikšmiai apgadinimai, t.y. automobilio Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas tik valstybinio ženklo rėmelis, o automobilio Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - nežymiai įbrėžtas galinis bamperis (b.l. 7, 13, 14). Esant tokiems mažareikšmiams apgadinimų pobūdžiams, taip pat atsižvelgus į liudytojos D. T. paaiškinimus, jog po susidūrimo ji matė tik sujudėjusį nukentėjusiosios automobilį, tačiau jokio susidūrimo garso negirdėjo, nukentėjusiosios K. Ž. paaiškinimus, kad po susidūrimo Subaru automobilio vairuotoja iš automobilio išlipusi nebuvo, iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindinį kelią bei nuvažiavo toliau, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kaip ji vertino už jos buvusio automobilio garsinius signalus (t. y. kaip raginimą greičiau važiuoti), taip pat įvertinus tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. G. Ž. automobilį galėjo vairuoti neblaivi, jos vairuojamas automobilis buvo apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. kad nėra objektyvių duomenų, kad ji galėjo vengti atsakomybės, teismas vertina kaip tikėtinus D. G. Ž. paaiškinimus, kad ji kontakto galėjo ir nepajusti. Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog D. G. Ž. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdama tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. G. Ž. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nesant jos veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į nustatytą D. G. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, nekeliantys pavojaus eismo saugumui), jo padarymo aplinkybes bei byloje esančius duomenis, charakterizuojančius D. G. Ž. – anksčiau buvo bausta už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. Pažyma apie D. G. Ž. baustumą patvirtina, kad jai 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už automobilio stovėjimą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje nesumokėjus vietinės rinkliavos. Nors informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, tačiau byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad už šį teisės pažeidimą D. G. Ž. atžvilgiu būtų priimtas nutarimas bei skirta nuobauda, todėl, vadovaujantis esama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 2AT-1-788/2016)), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn.

Už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju D. G. Ž. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį pagrindo nėra, jai skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, artima sankcijoje numatytam baudos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

D. G. Ž. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir už jį skirti 35 eurų baudą.

D. G. Ž. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Išaiškinti pažeidėjai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti įmokos kodą ir ROIK Nr. 16060733769, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė