Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui T. P.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareikėjo S. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. birželio 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23210175289.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. birželio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjas A. Ž. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23210175289 priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime nurodoma, kad 2023 m. gegužės 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ame poskyryje gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo A. L. tarnybinis pranešimas ir eismo įvykio Nr. 07-23-9598400 medžiaga apie tai, kad 2023 m. gegužės 30 d. apie 16.45 val. gavo pranešimą nuvykti į eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą rado vieną apgadintą automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dviratį. Automobilio vairuotoja I. L. paaiškino, kad 2023 m. gegužės 30 d. apie 16.40 val. važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Artėjant link kelio vingio pastebėjo, kaip nuo dešinėje pusėje esančio įvažiavimo, nuo nuokalnės, atvažiuoja dviratininkas. Pamačiusi dviratininką atvažiuojantį iš šalutinio kelio pradėjo stabdyti norėdama išvengti susidūrimo, tačiau su dviratininku susidūrė. Dviratininkas D. R. paaiškino, kad važiavo dviračiu nuo kalno link (duomenys neskelbtini) g., iš šalutinio kelio nuspaudęs stabdžio rankenėlę ir nepamatęs, kad pagrindiniu keliu jam iš kairės pusės važiuoja automobilis atliko manevrą į kairę pusę ir taip su juo susidūrė. Dviračio vairuotojui D. R. eismo įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini) metų, jis gatvėje važiavo vienas (važiuoti galima nuo 14 metų be suaugusio priežiūros). Remiantis Kelių eismo taisyklių 64.9 punktu, dviračių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant. Taip pat dviračių vairuotojai artėdami prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, privalo sulėtinti važiavimo greitį, įsitikinti, kad bus saugu, taip pat turi nulipti nuo dviračio, ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį. Šiuo atveju dėl eismo įvykio yra kaltas dviračio vairuotojas. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 6 straipsnio 1 dalimi, pagal kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktą, administracinio nusižengimo teisena negalima, kai priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo, todėl teisena nutraukiama (administracinio nusižengimo b. l. 1–2).

Kelių eismo taisyklių 55 punkte nurodoma, kad važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas. Aptariamuoju atveju dviratį vairavo dvylikos metų asmuo, kuris, akivaizdu, kad dėl savo amžiaus neturėjo reikiamų žinių ir įgūdžių kaip saugiai elgtis kelyje.

Kelių eismo taisyklių 58 punkte nurodoma, kad dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja.

Kelių eismo taisyklių 154 punkte įtvirtinta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Pagal paminėtą teisės aktų aiškinimą, dviračių vairuotojams, dviračiu galima važiuoti važiuojamąja kelio dalimi ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Dviračio vairuotojui važiuojančiam važiuojamąja kelio dalimi prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti kelią vedantis dviratį. Taip pat nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutinio keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Aptariamuoju atveju dviračio vairuotojas važiuodamas šalutiniu keliu artėjo link sankryžos, važiavo dviračiu važiuojamąja kelio dalimi būdamas tokio amžiaus, kurio negalėjo važiuoti važiuojamąją kelio dalimi, artėdamas link sankryžos neįsitikino, kad pagrindiniu keliu neatvažiuoja kitos transporto priemonės ir joms nebus kliudoma, sukdamas iš šalutinio kelio į pagrindinį neįsitikino, kad nekliudys pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei ir, kad sukti iš šalutinio kelio į pagrindinį bus saugu. Šie dviračio vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo esminiai ir pagrindinė priežastis šio eismo įvykio kilimui.

Remiantis byloje esančia fotonuotrauka pavadinimu „20230530_171452.jpg“ yra realiai matomas vaizdas dviratininkui važiuojant šalutiniu keliu link pagrindinio. Akivaizdžiai matyti, kad dviratininko matomumas yra apribotas, jis nemato kairėje pusėje esančio vaizdo (pagrindinio kelio iš kairės pusės), dėl medžių ir augmenijos. Šiuo atveju tinkamai įvertinti situaciją dviračio vairuotojas galėjo tik sustojęs ties sankryža ir įsitikinęs, kad iš kairės kelio pusės, pagrindiniu keliu neatvažiuoja transporto priemonės. Šios aplinkybės, kad dviračio vairuotojas nebuvo pilnai sustojęs prieš sankryžą įsitikinti eismo saugumu ir nepastebėjo pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio yra nurodomos ir tyrėjo A. L. 2023 m. gegužės 30 d. surašytame tarnybiniame pranešime. Taip pat transporto priemonių (dviračio ir automobilio) apgadinimai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dviračio vairuotojui išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį, o ne jam esant pagrindiniame kelyje ir savo eismo juostoje jau judant savo judėjimo kryptimi. Remiantis fotonuotraukomis, ant transporto priemonės „Volkswagen“ priekinio bamperio matyti braukimo žymės, kurios kilo automobiliui kontaktuojant su šonu judančiu dviračiu. Ant dviračio priekinį ratą laikančio rėmo kairėje pusėje matyti apgadinimai po kontakto su automobiliu. Pagal šiuos apgadinimus galima pagrįstai daryti išvadą, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks, kad dviračio vairuotojui išvažiuojant iš šalutinio kelio įvyko tarp automobilio ir dviračio kontaktas, dviratis buvo kliudytas šoninėje padėtyje, tai yra sukant į kairę pusę, atliekant manevrą į kairę pusę. Jeigu dviratis būtų pilnai įvažiavęs į savo eismo juostą ir ja jau judėtų priekine eiga, kontaktas tarp dviračio ir automobilio būtų buvęs kitokio pobūdžio, tai yra dviratis būtų kontaktavęs su dviračio priekinio rato priekiu, o ne rato šonu. Taip pat pažymėtina, kad bet kokiu atveju dviračio vairuotojas privalėjo išvažiuodamas iš šalutinio kelio įsitikinti, kad nekliudys pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms.

Remiantis byloje esančių duomenų visuma, Institucijos nuomone, skundžiame nutarime nurodomos aplinkybės, kad dėl eismo įvykio kilimo yra kaltas dviračio vairuotojas yra pilnai įrodytos.

Institucija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir administracinio nusižengimo byloje esančią informaciją, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, teismo prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą (b. l. 18–20).

Tyrimo metu buvo nekorektiškai aprašyti ir nutarime nekorektiškai perteikti D. R. žodiniai paaiškinimai „<...> dviratininkas D. R. <...> nepamatęs, kad pagrindiniu keliu jam iš kairės pusės važiuoja automobilis, atliko manevrą į kairę pusę ir taip su juo susidūrė <...>“. Vadovaujantis šiais tyrimo metu nekorektiškai užfiksuotais eismo įvykio dalyvio paaiškinimais, neužfiksavus kitų esminių eismo įvykio aplinkybių ir jų neįvertinus, nutarime buvo prieita klaidingos ir įrodymų visuma nepatvirtintos išvados, kad eismo įvykis neva įvyko dviratininkui D. R. iš šalutinio kelio įvažiuojant į pagrindinį kelią ir susidūrus su pagrindiniu keliu važiavusiu lengvuoju automobiliu:

1. Peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus aiškiai matyti, kad D. R. ir jo motina policijos pareigūnams aiškindami įvykio aplinkybes nuo pat pradžių nuosekliai laikėsi pozicijos, kad dviratis su automobiliu susidūrė ne įvažiuodamas į pagrindinį kelią (t. y. ne atlikdamas įvažiavimo į pagrindinį kelią manevrą, kaip teigiama nutarime), bet jau būdamas pagrindiniame kelyje ir važiuodamas juo (žr. vaizdo įrašas Kauno_avpk_735005 2023 05 30 nuo 18.33.00 val. „<... > ji važiavo jau jo eismo juosta, nes jai trukdė tie konteineriai <...> ji važiavo jo eismo juosta ir tada metėsi link savo eismo juostos <...>“. Tuo tarpu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė P. P. imdama rašytinius D. R. motinos I. R. paaiškinimus nuolat ir tendencingai spaudė mažamečio dviratininko motiną teikti paaiškinimus, kad eismo įvykis įvyko D. R. dviračiu įvažiuojant į pagrindinį kelią (tai aiškiai girdima tame pačiame kūno kameros vaizdo įraše); analogiškai situaciją buvo pasakojama pareigūnams ir eismo įvykio vietoje (žr. vaizdo įrašą Kauno_avpk_751146 2023 05 30), ypač atkreiptinas dėmesys į paties D. R. paaiškinimą žodžiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui A. L. nuo 17.07.00 val., kuriame vaikas nuosekliai paaiškino, kad važiavo pagrindiniu keliu jau po atlikto manevro ir stengėsi prisispausti prie kelio „kraščiuko“, „prie žolės“ (t. y. prie dešinės kelio pusės), kad galėtų praleisti priešais atvažiuojantį ir į dviratininko eismo krypties juostą įvažiavusį automobilį. Nepaisant to, į tokius nuoseklius pirminius eismo dalyvio paaiškinimus eismo įvykio (administracinio nusižengimo) tyrimo metu nebuvo atsižvelgta, jie iš esmės net nebuvo fiksuoti procesiniuose dokumentuose;

2. Peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus aiškiai matyti, kad automobilio vairuotoja I. L. eismo įvykio vietoje pripažino, kad (žr. vaizdo įrašą Kauno_avpk_751146 2023-05-30 nuo 17.09.20 val.):

2.1. „<...> biškį gal išėjau, nes konteineris“ (t. y. rodydama situaciją įvykio vietoje pripažino, kad dėl jos vairuojamo automobilio važiavimo krypties eismo juostoje, t. y. važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, sustatytų šiukšlių konteinerių (t. y. apvažiuodama juos) išvažiavo į priešpriešinio eismo krypties juostą);

2.2. Nuo 17.09.40 I. L. paaiškina, kad dviratininkas ir automobilis važiavo vienas priešais kitą tuo pačiu keliu ir dviratininkas (manytina, kad priešais išvydęs atvažiuojantį automobilį) susimėtė nežinodamas kaip prasilenkti;

2.3. „<...> aš jau mačiau, kad jis trenksis į mane <...>“.

Taigi iš nuoseklių įvykio vietoje pateiktų eismo įvykio dalyvių žodinių paaiškinimų eismo įvykį fiksavę pareigūnai privalėjo tirti susidūrimo pagrindiniame kelyje (eismo dalyviams važiuojant priešpriešai) versiją, tačiau šių svarbių aplinkybių neužfiksavo ir tyrimą klaidingai nuvedė pagal versiją, kad susidūrimas, neva, įvyko dviračiui įvažiuojant iš šalutinio į pagrindinį kelią.

3. Versiją, kad susidūrimas įvyko dviračiui ir automobiliui vienam priešais kitą važiuojant pagrindiniu keliu patvirtina ir eismo įvykio vietos schemose pažymėta menama susidūrimo vieta, kuri nėra važiuojamųjų kelio dalių susikirtime, o akivaizdžiai yra pagrindiniame kelyje ant skiriamosios juostos (žr. pav. 2) arba dviratininko važiavimo krypties eismo juostoje (žr. pav. 3);

4. Eismo įvykio vietos apžiūros metu ir braižant eismo įvykio vietos schemą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, nes įvykio (eismo įvykio) vietos apžiūra atlikta ir eismo įvykio vietos situacija schemoje užfiksuota netiksliai - eismo įvykio vietos schemose neužfiksuoti kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje stovintys plastikiniai šiukšlių konteineriai, kuriuos apvažiuodama automobilio vairuotoja galimai įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kuria priešinga kryptimi važiavo dviratis, ir su dviračiu susidūrė.

Minėti šiukšlių konteineriai akivaizdžiai matomi eismo įvykio vietos foto nuotraukose ir vaizdo įrašuose, juos, kaip galimą automobilio manevro priežastį nurodė ir eismo įvykio dalyviai, todėl visiškai nesuprantama kodėl jie nebuvo užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje.

Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta pareiškėjas ir jo atstovas mano, kad eismo įvykio tyrimas atliktas neišsamiai, neobjektyviai, priimant nutarimą vadovautasi prieštaringais ir įrodymų visuma nepatvirtintais duomenimis.

Tikėtina tikroji eismo įvykio priežastis - automobilio išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą (siekiant apvažiuoti važiuojamosios dalies dešinėje pusėje buvusią kliūtį) ir susidūrimas su priešinga kryptimi tuo pačiu keliu važiavusiu dviračiu.

Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno nutarimas priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, byloje neatlikti visi procesiniai veiksmai, kurie padėtų tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, ir, atsižvelgiant į situaciją (visapusiškai ir objektyviai nebuvo ištirtas eismo įvykis) nesant galimybės kilusius neaiškumus pašalinti teisme, kadangi teismas turėtų atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą, t. y. faktiškai pats turėtų atlikinėti šio eismo įvykio tyrimą, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęstų nepateisinamai ilgai, būtų pažeidžiami proceso efektyvumo, ekonomiškumo, operatyvumo principai, kainuotų daug laiko ir sąnaudų, skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas ir byla grąžinta tirti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nukentėjusioji I. L., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad įvykis buvo 2023 m. gegužės 30 d. Važiavo iš namų automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu – (duomenys neskelbtini) g. Privažiavo sankryžą, kur iš šalutinio kelio nuo kalniuko leidosi dviratininkas. Nukentėjusioji buvo susilyginusi su konteineriais, kurie stovi šalia sankryžos, kai dviratininkas trenkėsi į jos vairuojamą automobilį. Dviratininkas turėjo sustoti prieš išvažiuodamas į pagrindinį kelią, bet jis nebuvo sustojęs, buvo įsibėgėjęs nuo kalno, nes greitis buvo didelis. Nukentėjusioji jį pamatė anksčiau, nei dviratininkas pamatė ją, todėl nukentėjusioji, važiavo apie 20 km/val. greičiu ir stabdė, susidūrimo metu galėjo šiek tiek riedėti arba jau stovėjo. Jis atsitrenkė į automobilio priekį dviračio šonu, dviračio pedalas įsmigo į automobilio numerius. Ten yra konteineriai sudėti ant važiuojamosios kelio dalies, todėl nukentėjusioji buvo šiek tiek išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, nes ten labai siaura gatvelė ir reikėjo konteinerius aplenkti. Toje vietoje matomumas geras, tik iš šalutinio kelio nieko nesimato. Vaikas nukrito automobilio priekyje, ties kairiu žibintu, važiuojamojoje dalyje. Dviratininkas bandė į savo juostą įsukti, bet nukentėjusioji jau buvo įvažiavusi į sankryžą ir buvo per arti, todėl jam nepavyko to padaryti. Po įvykio berniukas atsistojo pats, buvo labai išsigandęs, drebėjo, daug kartų atsiprašė, kad nepastebėjo, nukentėjusioji paskambino berniuko mamai. Atvykus dviratininko tėvams, berniukas nukentėjusiąją gynė nuo savo mamos.

Liudytojas A. Ž., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. Į įvykio vietą jis nevyko, jis gauna surinktą medžiagą ir priėminėja sprendimus. Šioje byloje nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nes asmuo nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė. Dviratininkas išvažinėjo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir buvo patrenktas automobilio, važiavusio pagrindiniu keliu. Automobilio vairuotoja apvažinėjo savo eismo juostoje buvusias kliūtis ir ji tokią teisę turėjo. Liudytojas tiksliai nepamena, kurioje vietoje įvyko susidūrimas, kiek pamena, dviratininko šonas buvo kliudytas automobilio priekiu. Apvažiuojant kliūtį kyla pareiga nekliudyti kitoms transporto priemonėms, atvažiuojančiomis priešpriešais pagrindiniu keliu. Susidūrimo vieta, kuri pažymėta eismo įvykio schemoje (administracinio nusižengimo b. l. 10), yra ne sankryžos ribose. Tačiau schema nubraižyta ne visai teisingai. Yra trūkumas, kad schemoje nepažymėti konteineriai. Dviratininkas, važiuodamas šalutiniu keliu, nesustojo prieš išvažiuodamas į pagrindinį kelią, nuo dviračio nenulipo ir neįsitikino, kad sukti jam yra saugu, įvažiavo į pagrindinį kelią ir įvyko susidūrimas. Schema liudytojas nesiremtų, nes joje yra netikslumų. Pirmumas yra pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms ir šiuo atveju, nukentėjusioji, apvažinėdama kliūtį, turėjo netrukdyti pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Jeigu dviratininkas jau būtų išvažiavęs į pagrindinį kelią ir tada įvykęs susidūrimas, tai susidūrimo mechanizmas būtų visai kitoks, šiuo atveju, dviratininkas buvo skersai važiuojamosios kelio dalies.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nustatyta, kad 2023 m. birželio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjas A. Ž. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23210175289 priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktą, administracinio nusižengimo teisena negalima, kai priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo.

Pareiškėjas S. R., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė teismui skundą, kuris iš esmės motyvuojamas tuo, kad dviratininkas (D. R.) buvo numuštas automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau pagrindiniame kelyje ir dviratininko eismo juostoje, vairuotoja nutrenkė dviratininką, nes tuo metu buvo išvažiavusi į priešingą eismo juostą.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, proceso dalyvių paaiškinimus, daro išvadą, kad Institucijos 2023 m. birželio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23210175289 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. gegužės 30 d. apie 16.45 val. gautas pranešimas nuvykti į eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, rado vieną apgadintą automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviratį. Automobilio vairuotoja I. L. paaiškino, kad 2023 m. gegužės 30 d. apie 16.40 val. važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Artėjant link kelio vingio, pastebėjo, kaip nuo dešinėje pusėje esančio įvažiavimo, nuo nuokalnės, atvažiuoja dviratininkas. Pamačiusi dviratininką atvažiuojantį iš šalutinio kelio, pradėjo stabdyti norėdama išvengti susidūrimo, tačiau su dviratininku susidūrė. Dviratininkas D. R. paaiškino, kad važiavo dviračiu nuo kalno link (duomenys neskelbtini) g., iš šalutinio kelio nuspaudęs stabdžio rankenėlę ir nepamatęs, kad pagrindiniu keliu jam iš kairės pusės važiuoja automobilis atliko manevrą į kairę pusę ir taip su juo susidūrė.

Kelių eismo taisyklių 154 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kelių eismo taisyklių 64.9 punkte nurodyta, kad dviračių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant. Taip pat dviračių vairuotojai artėdami prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, privalo sulėtinti važiavimo greitį, įsitikinti, kad bus saugu, taip pat turi nulipti nuo dviračio, ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį. Taigi, D. R., išvažiuodamas dviračiu iš šalutinio kelio į pagrindinį, privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai I. L., nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį.

Byloje nustatytas aplinkybes dėl D. R. kaltės patvirtina ir užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai. Teismas visiškai pritaria Institucijos išvadai, kad remiantis fotonuotraukomis, ant transporto priemonės „Volkswagen“ priekinio bamperio matyti braukimo žymės, kurios kilo automobiliui kontaktuojant su šonu judančiu dviračiu. Ant dviračio priekinį ratą laikančio rėmo kairėje pusėje matyti apgadinimai po kontakto su automobiliu. Pagal šiuos apgadinimus galima pagrįstai daryti išvadą, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks, kad dviračio vairuotojui išvažiuojant iš šalutinio kelio įvyko tarp automobilio ir dviračio kontaktas, dviratis buvo kliudytas šoninėje padėtyje, tai yra jam sukant į kairę pusę, atliekant manevrą į kairę pusę. Jeigu dviratis būtų pilnai įvažiavęs į savo eismo juostą ir ja jau judėtų priekine eiga, kontaktas tarp dviračio ir automobilio būtų buvęs kitokio pobūdžio, tai yra dviratis būtų kontaktavęs su dviračio priekinio rato priekiu, o ne rato šonu. Taip pat nukentėjusioji, apklausta teismo posėdžio metu, nurodė, kad D. R. atsitrenkė į automobilio priekį dviračio šonu, dviračio pedalas įsmigo į automobilio numerius, ką patvirtina byloje esanti S. R. užfiksuota automobilio apgadinimo nuotrauka (b. l. 8), kurioje matyti apgadinta automobilio numerių lentelė.

Apibendrinant, remiantis surinktų įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad D. R. kaltė sukėlus eismo įvykį yra visiškai įrodyta, tačiau, kadangi eismo įvykio metu D. R. buvo (duomenys neskelbtini) metų, o, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 2 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo, Institucijos 2023 m. birželio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23210175289 yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. R. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2023 m. birželio 5 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23210175289 nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 23210175289, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2-ajam poskyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.