- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- E1-115-1048/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-3-00001-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Advokatai
- Albertas Kruminas
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau prokuratūros teikimą dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nuosprendžio, priimto S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose 2020 m. sausio 3 d. gautas Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau prokuratūros teikimas dėl Dessau-Roslau apygardos teismo 2014-06-03 nuosprendžio, priimto S. S. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. S. S. Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos teismo 2014-06-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2 Ks (115 Js 4512/12) pripažintas kaltu dėl bendrininkų grupėje įvykdyto prievartinio žmogaus pagrobimo su plėšimu ir keturgubu kompiuteriniu sukčiavimu idealioje nusikaltimų sutaptyje bei keturių kompiuterinio sukčiavimo epizodų pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 239a straipsnio 1 dalį, 249 straipsnį, 263a straipsnio 1 dalį, 263a straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme.
Be to, S. S. Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino apygardos teismo 2012-07-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 21 KLs 3/12-395 Js 5457/12 pripažintas kaltu dėl bendrininkų grupėje įvykdyto prievartinio žmogaus pagrobimo su turto prievartavimu, pavojingu kūno sužalojimu ir kompiuteriniu sukčiavimu idealioje nusikaltimų sutaptyje bei kompiuterinio sukčiavimo pagal Vokietijos Federacinės Respublikos BK 239a straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 ir 2 dalis, 255 straipsnį, 224 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 263a straipsnio 1 dalį, 263a straipsnio 1 dalį, ir nuteistas subendrinta penkerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos teismo 2014-06-03 nuosprendžiu S. S. paskirta bausmė subendrinta su Noirupino apygardos teismo 2012-07-31 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir S. S. paskirta galutinė 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2016-01-14 ir yra vykdomas, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Lukau-Dubeno įkalinimo įstaigoje. Kotbuso apygardos teismo Bausmių vykdymo kolegijos 2018-11-27 sprendimu, įsiteisėjusiu 2018-12-13, atmestas nuteistojo prašymas dėl likusios laisvės atėmimo bausmės pakeitimo bausme lygtinai, atlikus du trečdalius bausmės. Nuteistasis S. S. nesutiko su baudžiamojo persekiojimo ir bausmės vykdymo perdavimu Lietuvos Respublikoje, tačiau Naumburgo aukštesniojo apygardos teismo 2019-08-13 sprendimu bausmės vykdymo byloje Nr. 1 AR 111/19 nuteistojo S. S. likusios bausmės vykdymas Lietuvoje pripažintas leistinu. Be to, Ostprignitc-Rupino apskrities 2018-11-20 sprendimu byloje Nr. 36.1/336015/SS201187-kun nutarta nuteistąjį, atlikusį laisvės atėmimo bausmę, deportuoti ir jam paskirtas 10 metų draudimo atvykti ir gyventi toje šalyje laikotarpis. Liudijime nurodyta, kad bendra S. S. paskirtos bausmės trukmė – 3468 dienos, iki 2019-10-21 jis yra atlikęs 2720 dienų laisvės atėmimo bausmės. Numatoma bausmės pagal išduodančiosios valstybės teisę visiško atlikimo data – 2021-11-07.
Atsiliepimas
Prokuroras atsiliepimu prašo teikimą tenkinti ir pripažinti Dessau-Roslau apygardos teismo 2014-06-03 nuosprendį bei jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nurodė, jog Dessau-Roslau prokuratūros pateiktas prašymas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, o pateiktoje medžiagoje nenustatyta Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų atsisakytina pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir paskirtos bausmės vykdymo Lietuvoje. Be to, pažymėjo, kad nuteistojo S. S. atžvilgiu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00093-18, kurioje jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje („Didelės vertės turto pagrobimas“), t. y. sunkų nusikaltimą. Ikiteisminis tyrimas nebaigtas, nes įtariamasis po nusikalstamos veikos padarymo išvyko į Vokietiją, kur buvo sulaikytas ir nuteistas. S. S. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis.
Nuteistajam S. S. procesiniai dokumentai, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į teikimą pateikimo įteikti per teikimą pateikusią instituciją (institucijai procesiniai dokumentai išsiųsti teikime nurodytu elektroniniu paštu, taip pat registruota pašto siunta), tačiau S. S., gavęs procesinius dokumentus, atsisakė pasirašyti, kad dokumentus gavo. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog procesiniai dokumentai S. S. įteikti tinkamai, jis atsiliepimo į teikimą nepateikė, neprašė pratęsti termino atsiliepimui pateikti.
Atsiliepimas
Nuteistojo gynėjas advokatas Albertas Kruminas pateikė atsiliepimą į teikimą, kuriame nurodė, kad, jo manymu, teikimas netenkintinas. Atsiliepime nurodė, kad jam telefonu skambino S. S., kuris pareiškė, jog jį pargabenus į Lietuvą toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę, jam grėstų reali grėsmė dėl sveikatos ir gyvybės, kadangi Vokietijoje ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu jis davė objektyvius parodymus prieš kitus teisiamuosius ir jam buvo paskirta apsauga. S. S. atliekant bausmę Lietuvoje patekti į vienus pataisos namus su anksčiau čia pargabentais bendranuteistaisiais, yra neišvengiama.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Vadovaudamasi 2008-11-27 Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR Dėl nuosprendžių baudžiamosios bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausme ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Sprendimas), 4 straipsniu, Vokietijos Federacinė Respublika perdavė Lietuvos Respublikai nuosprendį, kuriuo S. S. nuteistas subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bei liudijimą nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir BPK VII dalies nuostatas.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Minėto Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.
Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietis, Gyventojų registro tarnybos registre jo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Nors S. S. nesutiko būti perduotas Lietuvos Respublikai, tačiau nagrinėjamu atveju nei pagal Įstatymo, nei pagal Sprendimo nuostatas nėra būtinas nuteistojo sutikimas dėl likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje (Sprendimo 3 straipsnio 1 dalis), kadangi Ostprignitc-Rupino apskrities 2018-11-20 sprendimu nuteistąjį nutarta deportuoti ir jam uždrausta atvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką 10 metų. Todėl S. S. atžvilgiu priimtas nuosprendis gali būti vykdomas Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, o pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos teismo 2014-06-03 nuosprendžio Lietuvos Respublikoje, nenustatyta. Byloje taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad minėto nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeistų S. S. teises ir (ar) laisves. Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu, BPK 365 straipsnio 3 dalimi, Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos teismo 2014-06-03 nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Iš Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos prokuratūros pateikto Liudijimo priedų bei Dessau-Roslau apygardos teismo 2014-06-03 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 2 Ks (115 Js 4512/12) matyti, kad S. S. pripažintas kaltu dėl bendrininkų grupėje įvykdyto prievartinio žmogaus pagrobimo su plėšimu ir keturgubu kompiuteriniu sukčiavimu idealioje nusikaltimų sutaptyje bei keturių kompiuterinio sukčiavimo epizodų, t. y.:
„Vėlyvą 2019-01-09 vakarą kaltinamieji S. S., L. L., V. L., E. J. ir M. L., sėdėdami automobilyje 9-ame federacinės reikšmės greitkelyje, Berlyno važiavimo kryptimi už Koselitz išvažiavimo esančioje „Rosseląuelle“ transporto priemonių aikštelėje atitinkamai laukė, laikydamiesi bendrai parengto nusikalstamos veikos plano, aukos, kurią jie galėtų apiplėšti, tai reiškia iš kurios jie panaudodami smurtą galėtų įsigyti turtinį pranašumą. Kai vėliau nukentėjęs 40 metų amžiaus U. M. su transporteriu atvažiavo į poilsio aikštelę ir nuėjo į tualeto namelį, kaltinamasis S. S. pasiliko sėdėti transporto priemonėje, vairuotojo vietoje. Kaltinamieji V., L., M. L. ir E. J išlipo, nuėjo prie tualeto namelio ir sučiupę U. M. už rankų, nusivedė jį prie jo transporterio. Kaltinamasis V. L. vairavo transporterį, kuriame buvo U. M. ir kaltinamieji L. bei M. L., į netoliese esančią miško stovyklavietę. Kaltinamasis S. S. važiavo jiems iš paskos su automobiliu kartu su E. J.. Pastarasis išlipo, o kaltinamasis S. S. laukė netoliese transporto priemonės. Maždaug po 10 minučių atėjo kaltinamasis L.L. su kreditine kortele ir debeto kortele, kurios jėga buvo atimtos iš U. M.. Jis taip pat buvo priverstas, panaudojant smurtą, išduoti PIN kodus. Kaltinamieji S. S ir L. L. išvažiavo į Vitenbergo taupomojo banko filialą Kosvige, kur L. L. apie 23.11 val. prie bankomato, panaudodamas PIN kodus nuėmė su kreditine ir su debeto kortele nuo nukentėjusiojo M. sąskaitos po 500 eurų. Paskui jie važiavo į Vitenbergo taupomojo banko filialą Vitenberge. Ten kaltinamasis L. L. 23:35 val. prie bankomato su debeto kortele, įvedęs PIN kodą, vėl nuėmė 500 eurų. Tuomet jie vėl nuvažiavo į filialą Kosvige, kur kaltinamasis L. L. 0:24 val. su debeto kortele plius PIN numeriu nuėmė 500 eurų. Tada jie sugrįžo į stovyklavietę. Ten stovėjo kaltinamieji V., M., L. L. ir E. J. bei U. M. šalia jo transporterio. Ryšium su tuo, jog šie kaltinamieji galvojo, jog U. M. yra išsaugojęs dar vieną PIN kodą, jie leido jam pasinaudoti jo nešiojamuoju kompiuteriu. K. U. M. atidarė nešiojamąjį kompiuterį, kaltinamuosius apėmė panika, nes jie pagalvojo, jog nukentėjęs M. mėgino šauktis pagalbos. Tuomet kaltinamasis V. L. trenkė su nešiojamojo kompiuterio lygiuoju paviršiumi U. M. per galvą. Kai kaltinamasis S. S. paklausė, ką tai reiškia ir mėgino, pastumti kaltinamąjį V. L. į šoną, tai kitas kaltinamasis jį stipriai patraukė šalin taip, kad įplyšo jo striukė. Todėl kaltinamasis S. S. paliko stovyklavietę ir leidosi link automobilio. Vėliau stovyklavietėje kaltinamieji V., L., M. L. ir E. J. U. M. galvai ir kūnui panaudojo sunkiausią smurtą bukais daiktais. Dėl to U. M. buvo sukelta šalia daugybinių sužalojimų tarp kitų ir šonkaulių lūžių ir krūtinkaulio skersinis lūžis. Tai gali sukelti toks stipus smurtas bukais daiktais, kaip užšokimas arba užlipimas ant žmogaus krūtinės. Galiausiai U. M. rankos ir kojos buvo daugybę kartų apvyniotos lipnia juosta ir jis buvo paguldytas į savo transporterio krovininę platformą. Kaltinamasis V. L. nuvažiavo su transporteriu maždaug 200 metrų miško keliu į mišką ir paliko jį ten stovėti su įjungtu šildymu. Kaltinamasis S. Sinkevičius nieko nežinojo apie stipraus smurto bukais daiktais poveikį stovyklavietėje. Galiausiai visi kaltinamieji leidosi į kelionę atgal į Lietuvą, panaudodami laikydamiesi bendrai priimto sprendimo, U. M. debeto kortelę, atitinkamai įvesdami PIN kodą. Targo banko filiale Potsdame kaltinamasis L. L. 2012-01-10 d. 03:45 val. iš bankomato nuėmė 90 eurų. Jet-degalinėje, esančioje Potsdamer gatvėje 164, Potsdame, kaltinamasis M. L. 04.47 val. užmokėjo už degalus ir nusipirko gėrimų ir tabako gaminių už viso 134,16 eurų. 08:22 val. kaltinamasis L. L. ir S. S. Lidl parduotuvėje, esančioje Prenclau, Stettiner gatvėje 47, įsigijo 75 pakelius kavos už 367,45 eurų sumą ir 09:36 val. jie nusipirko Deichmann filiale, adresu Prenclau, Angemūnder gatvė 7 a, be kita ko ir sportinių batų už viso 318,05 eurų sumą. U. M. mirė dėl sužeidimų padarinių, išgyvenęs dar maksimaliai 24 valandas, nuo plaučių riebalinės embolijos po sunkių daugybinių traumų bukais daiktais. Tačiau nei vienas iš kaltinamųjų nenorėjo sukelti jam mirties“.“
S. S. už nusikalstamas veikas, padarytas bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 pastraipa), paskirtos bausmės pagal Vokietijos Federacinės Respublikos BK: 239a straipsnio 1 dalį („Žmonių grobimas prievarta“), 249 straipsnį („Plėšimas“) ir 263a straipsnio 1 dalį („Kompiuterinis sukčiavimas“), kvalifikuotas kaip idealioji nusikaltimų sutaptis – subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 263a straipsnį („Kompiuterinis sukčiavimas“), už 4 epizodus – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir S. S. nustatyta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.
Iš Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino apygardos teismo 2012-07-31 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 21 KLs 3/12-395 Js 5457/12 matyti, kad S. S. pripažintas kaltu dėl bendrininkų grupėje įvykdyto prievartinio žmogaus pagrobimo su turto prievartavimu, pavojingu kūno sužalojimu ir kompiuteriniu sukčiavimu idealioje nusikaltimų sutaptyje bei kompiuterinio sukčiavimo, t. y.:
„2012-02-14 rytą kaltinamieji L. L. ir S. S. bei bendrakaltininkis ir kaltinamojo jaunesnis brolis V. L. buvo vienoje federacinės automagistralės BAB 24 automobilių stovėjimo aikštelėje Hamburgo kryptimi 231,5 kilometre. Jie prieš tai buvo bendrai nusprendę, paimti į savo valdžią žmogų, iš to žmogaus atimti jo banko korteles, prievarta išgauti PIN kodus ir po to su tomis kortelėmis iš bankomatų paimti pinigus arba korteles panaudoti sumokant už pirkinius. Vykdant šį planą kaltinamasis L. L. ir bendrakaltininkis V. L. įveikė nukentėjusįjį V., kuris toje aikštelėje atliko savo gamtos reikalus. Prie to jie mušė jam į veidą ir į pilvą, užtempė jam striukę ant galvos ir užsuko jo rankas ant nugaros. Tada jie paguldė jį ant jo lengvojo automobilio užpakalinės sėdynės. V. L. jį toliau laikant, kaltinamasis L. L. važiavo su nukentėjusiojo automobiliu į nuošalų lauko kelią netoli Protceno. Kaltinamasis S. S. sekė paskui su kaltinamųjų automobiliu. Jau važiuojant V. L. paėmė iš nukentėjusiojo striukės piniginę ir iš jos 30 Eur bei jo E C ir VISA korteles. Po atvykimo nuošaliame lauko kelyje bendrakaltininkis V. L. išskėtinėjo nukentėjusiajam pirštus, o kaltinamasis L. L. reikalavo išduoti PIN kodus, kas po to ir įvyko. Tuoj po to kaltinamieji L. L. ir S. S. nuvažiavo su savo automobiliu į Fehrbelliną. Ten jie paėmė vieną kartą 500,- eurų ir du kartus po 250,- eurų nuo nukentėjusiojo sąskaitos. Po informacijos telefonu prie nukentėjusiojo pasilikęs V. L. dabar dar stipriau jį supančiojo, jį toliau mušė ir paliko jį vieną mašinoje. Tuo pačiu jis vis dėlto paliko dirbantį variklį, kad palaikyti šildymą. Tenykštis bendrakaltininkis V. L. po to buvo paimtas abiejų kitų bendrininkų. Tą pačią dieną apie 11:00 vai. prieš tai minėti asmenys su nukentėjusiojo EC kortele REWE parduotuvėje Oranienburge sumokėjo už prekes 287,20 eurų. Tolesnis bandymas sumokėti už prekes su nukentėjusiojo EC kortele nepasisekė dėl tuo tarpu jau įvykusio kortelės užblokavimo.
S. S. už nusikalstamas veikas, padarytas bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis), paskirtos bausmės pagal Vokietijos Federacinės Respublikos BK 239a straipsnio 1 dalį („Žmonių grobimas prievarta“) – 5 metų laisvės atėmimas, pagal BK 263a straipsnio 1 dalį („Kompiuterinis sukčiavimas“) 3 epizodais – 6 mėnesių laisvės atėmimas, ir S. S. nustatyta subendrinta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Tuo pačiu Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos teismo 2014-06-03 nuosprendžiu S. S. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Noirupino apygardos teismo 2012-07-31 nuosprendžiu paskirta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamajame kodekse baudžiamoji atsakomybė reglamentuota atitinkamai:
Žemesnės instancijos teismas
239 a straipsnis (paragrafas) – žmonių grobimas prievarta
I Tas, kuris pagrobia kitą asmenį arba užvaldo jį, norėdamas aukos rūpestį dėl jo gerovės arba trečio asmens rūpestį dėl aukos gerovės išnaudoti prievartavimui (253 §), arba tas, kuris sukuria kitam asmeniui tokią padėtį, atlikdamas atitinkamus veiksmus ir išnaudoja tai prievartavimui, baudžiamas ne mažesne kaip penkerių metų laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
253 straipsnis (paragrafas) – šantažas
I Tas, kuris neteisėtai priverčia žmogų, panaudodamas smurtą arba grasinimus bei jautriu blogiu, atlikti veiksmus, toleruoti arba nieko neveikti ir tokiu būdu padaro žalos šantažuojamojo arba kito asmens turtui, siekdamas neteisėtai praturtėti pats arba praturtinti trečią asmenį, baudžiamas laisvės atėmimo bausme iki penkerių metų arba pinigine bauda.
Jei šantažavimas atliekamas panaudojant smurtą arba grasinant realia grėsme kūnui ir sveikatai kito asmens atžvilgiu, tai nusikaltėlis yra prilyginamas asmeniui, atliekančiam plėšimą.
I Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei sukelti grėsmę gyvybei, pagrobė svetimą kilnojamą turtą turėdamas tikslą, šį turtą neteisėtai pasisavinti sau arba trečiajam asmeniui, baudžiamas ne mažesni kaip vieneri metai laisvės atėmimo bausme.
I Tas, kuris žiauriai elgiasi su kitu asmeniu arba žaloja jo sveikatą, baudžiamas laisvės atėmimo bausme iki penkerių metų arba pinigine bauda.
I Tas, kas atliko kūno sužalojimą...
baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių mėnesių iki dešimties metų, lengvesniais atvejais – laisvės atėmimu nuo trijų mėnesių iki penkerių metų.
I Tas, kuris ketina susikurti sau arba trečiam asmeniui neteisėtą turtinį pranašumą, dėl to pakenkdamas kito asmens turtui, kai jis dėl neteisingo programos apiforminimo įtakoja duomenų apdorojimo proceso rezultatą, panaudodamas neteisingus arba nepilnus duomenis, dėl neleistino duomenų panaudojimo arba kitokiu neleistinu įsikišimu įtakoja eigą, baudžiamas laisvės atėmimo bausme iki penkerių metų arba pinigine bauda.
II 263 straipsnio nuo 2 iki 6 dalys galioja atitinkamai.
I Tas, kas siekdamas neteisėtos turtinės naudos sau arba kitam asmeniui, padarė žalos trečiojo asmens turtui suklaidindamas tą asmenį arba nepašalinęs klaidos dėl to, kad nurodė netikrus faktus, iškraipė arba nuslėpė tikrus faktus, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų arba pinigine bauda.
II Pasikėsinimas baustinas.
Kaip nusikaltimo vykdytojas baudžiamas asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats ir per kitą asmenį. Jei nusikalstamą veiką padaro keli asmenys, kiekvienas jų baudžiamas kaip nusikaltimo vykdytojas (bendrininkai).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nustatyta baudžiamoji atsakomybė:
1. Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
2. Tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.
1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
214 straipsnis. Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis
1. Tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
215 straipsnis. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas
1. Tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas.
2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.
Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su BK numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal BK už atitinkamą veiką. Tuo tarpu straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.
Atsižvelgiant į Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos teismo 2014-06-03 nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes ir kiekvienos iš veikų kvalifikaciją pagal Vokietijos Federacinės Respublikos BK, konstatuotina, kad S. S. 2014-01-09 padarytos nusikalstamos veikos pagal minėtos šalies baudžiamąjį įstatymą – bendrininkų grupėje įvykdytas prievartinis žmogaus pagrobimas su plėšimu ir keturgubu kompiuteriniu sukčiavimu idealioje nusikaltimų sutaptyje bei keturi kompiuterinio sukčiavimo epizodai, atitinka nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, t. y. kvalifikuoto turto prievartavimo bei keturių epizodų tęstinės veikos – neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ir jos panaudojimo sukčiavimo būdu, padarytų veikiant bendrininkų grupe, idealią nusikalstamų veikų sutaptį, bei BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų bendrininkų grupėje keturis epizodus, t. y. – neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą sukčiavimo būdu.
Atsižvelgiant į Vokietijos Federacinės Respublikos Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino apygardos teismo 2012-07-31 nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes ir kiekvienos iš veikų kvalifikaciją pagal Vokietijos Federacinės Respublikos BK, konstatuotina, kad S. S. 2012-02-14 padarytos nusikalstamos veikos – bendrininkų grupėje įvykdytas prievartinis žmogaus pagrobimas su turto prievartavimu, pavojingu kūno sužalojimu ir kompiuteriniu sukčiavimu idealioje nusikaltimų sutaptyje bei kompiuterinio sukčiavimo epizodas, atitinka nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, t. y. kvalifikuoto turto prievartavimo, sunkaus sveikatos sutrikdymo bei trijų epizodų tęstinės veikos – neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ir jos panaudojimo sukčiavimo būdu, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarytų veikiant bendrininkų grupe, idealią nusikalstamų veikų sutaptį, o taip pat BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, numatytos nusikalstamų veikos, padarytos veikiant bendrininkų grupe, vieną epizodą.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Vokietijos Federacinės Respublikos tiek Dessau-Roslau apygardos, tiek ir Noirupino apygardos teismai savo nuosprendžiais skyrė vieną bausmę bendrai už visas inkriminuotas nusikalstamas veikas (idealia nusikaltimų sutaptimi), nenurodydami bausmės dydžio už kiekvieną nusikalstamą veiką, padarytą idealia nusikalstamų veikų sutaptimi, atskirai bei bausmių bendrinimui taikytinų taisyklių, tik nurodydami nusikalstamų veikų sutaptį. Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnį, reglamentuojantį bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to – galutinė subendrintą bausmę. Todėl, remiantis tik Dessau-Roslau apygardos teismo 2014-06-03 bei Noirupino apygardos teismo 2012-07-31 nuosprendžiuose išdėstytomis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis ir nustatytomis tik galutinėmis bausmėmis, nesant minėtuose nuosprendžiuose nustatytų bausmių už kiekvieną iš kvalifikuotų S. S. nusikalstamų veikų, šiuo konkrečiu atveju negalimas ir Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyto bausmių subendrinimo apėmimo būdu nuostatų taikymas suderinant paskirtą bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio nuostatomis, suderindamas nusikalstamas veikas ir bausmę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, teismas atsižvelgia į BK 181 straipsnio 2 dalies, 135 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmių dydžius. Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalimi, numatančiomis, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti išduodančios valstybės narės paskirtą bausmę, o išduodančiosios valstybės paskirta bausmė gali būti mažinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, yra pagrindas spręsti, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos teismo 2014-06-03 nuosprendžiu S. S. paskirta subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už visas nusikalstamas veikas pagal Vokietijos Federacinės Respublikos BK neviršija Lietuvos Respublikos BK numatytos bausmės tiek už sunkiausią iš padarytų nusikaltimų, kuri galėtų būti skiriama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalies nuostatas (10 metų laisvės atėmimo), tiek ir subendrintos galutinės bausmės maksimalaus dydžio, todėl suderinus Vokietijos Federacinės Dessau-Roslau apygardos teismo paskirtas bausmes su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, S. S. už nusikalstamas veikas nustatytina ir vykdytina galutinė subendrinta 9 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kokia ir buvo paskirta Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos teismo nuosprendžiu.
Į bausmės laiką įskaitytinas visas Vokietijos Federacinėje Respublikoje S. S. atliktos laisvės atėmimo bausmės ir kardomojo kalinimo laikas pagal Dessau-Roslau apygardos teismo 2014-06-03 nuosprendį, subendrintą su Noirupino apygardos teismo 2012-07-31 nuosprendžiu. Iš teismui pateikto liudijimo matyti, kad S. S. iki 2019-10-21 yra atlikęs iš viso 2720 laisvės atėmimo bausmės dienų, kai bendra bausmės trukmė – 3468, o visiškas bausmės atlikimo terminas numatytas 2021-11-07. Nuteistąjį perėmus iš Vokietijos Federacinės Respublikos, jo bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo perėmimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, S. S. bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,
nutaria:
pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nuosprendį S. S. atžvilgiu ir vykdyti šį nuosprendį Lietuvos Respublikoje.
Nuteistajam S. S. Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 239a straipsnio 1 dalį, 249 straipsnį ir 263a straipsnio 1 dalį bei 263a straipsnį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, subendrintą su Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 239a straipsnio 1 dalį, 263a straipsnio 1 dalį ir 263a straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausme, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalies, 135 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytomis bausmėmis ir nustatyti nuteistajam S. S. 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo S. S. perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką dienos.
Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaičiuoti S. S. iki perėmimo dienos iš dalies atliktą bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nuosprendį (2720 dienas, atliktas iki 2019 m. spalio 21 d., ir bausmės laiką nuo 2019 m. spalio 21 d. iki perėmimo į Lietuvos Respubliką dienos).
Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, nuteistajam S. S., jo gynėjai.
Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą išsiųsti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui, Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau prokuratūrai (nurodant, kad nuteistojo perdavimas jau gali vykti), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo jam įteikimo dienos.