Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimo N. B. administracinių teisės pažeidimų byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 23 d. apie 15.52 val., (duomenys neskelbtini) ties namu (duomenys neskelbtini), N. B., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz E320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas iš stovėjimo vietos ir sukdamas į kairę, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą sustojusią transporto priemonę Audi A3, Valst Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, o dalyviams nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, nekvietė policijos ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 16; 126; 220 punktų reikalavimus.

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., paskirta 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., paskyrė 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Pritaikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskyrė nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinė nuobauda paskirta 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

N. B. atkreipia dėmesį, kad jo visi veiksmai vienareikšmiškai patvirtina, kad veiksmuose nėra tyčios, nėra tikslo pasišalinti iš autoįvykio vietos, o išvažiavau iš autoįvykio vietos, kadangi buvo suklaidintas įvykio aplinkybių, t.y. ne dėl subjektyvių veiksnių. Taip pat apeliantas pastebi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. N. B. akivaizdu, kad eismo įvykio metu jo veiksmai nebuvo nukreipti tiesiogiai į tai, kad kuo skubiau pabėgti iš eismo įvykio vietos. Šias aplinkybes konstatavo ir teismas.

N. B. pastebi ir tai, kad tokios kategorijos bylose kaip ši, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar asmens veika - pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, neretai būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra ir pačios administracinio teisės pažeidimo sudėties (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011; Nr. N-5 75-2263 2011). Juo labiau, kad pats apylinkės teismas konstatuoja, kad „transporto priemonės buvo apgadintos pakankamai nežymiai".

Skunde pažymi ir tai, kad teismas nepagrįstai vertino D. S. paaiškinime nurodytas aplinkybes, kadangi visu pirma, D. S. byloje nebuvo apklaustas ir nebuvo galimybės įsitikinti jo paaiškinimų teisingumu ir tikslumu, antra, D. S. parodymais negalima tikėti, kadangi pagal liudytojos B. L. parodymus, D. S. ir jo sutuoktinė A. S. buvo kartu, tačiau keista tai, kad D. S., t.y. eilinis pro šoną ėjęs žmogus matė ir girdėjo visas aplinkybes, o tuo tarpu šalia jo buvusi sutuoktinė nematė ir negirdėjo nieko. Todėl akivaizdu, kad D. S. parodymai yra neteisingi ir teismas juos turėjo vertinti kritiškai. Tuo labiau, kad aš neaprėkiau kito automobilio vairuotojos, o tik pasakiau, kad galėjo mane išleisti išvažiuoti.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad man išvažiavus iš įvykio vietos, automobilio vairuotoja patraukė automobilį į šoną ir tik tada pradėjo fiksuoti įvykio aplinkybes. Šios aplinkybės aiškiai matyti iš nuotraukų, be to, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas M. G. teismo posėdžio metu, kuris parodė, jog po įvykio, automobilio vairuotoja patraukė automobilį ir pradėjo fiksuoti įvykio vietą.

N. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl N. B. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinės teisės pažeidimus.

Priešingai, negu tvirtinama skunde, N. B. kaltė padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas savo išvadas dėl minėtų administracinių teisės pažeidimų požymių buvimo N. B. veiksmuose grindė ne tik rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1-2), tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (b. l. 3), tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), policijos informacinės sistemos duomenimis (b. l. 5-6), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), foto lentelėmis Nr. 1-3 (b. l. 11-13), B. L. pateiktomis foto nuotraukomis (b. l. 14-17), foto lentelėmis Nr. 1-3 (b. l. 18-20), dokumentų kopijosmis (b. l. 22-25), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, bet ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų B. L., B. S., M. P., M. G. parodymais, iš dalies – pačio N. B. paaiškinimais. Paminėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas detaliai aprašė, palygino juos tarpusavyje ir įvertino ne kiekvieną atskirai, o visumoje, kaip to reikalauja įstatymas.

Iš esmės N. B. skunde teigia, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos suklaidintas automobilio AUDI A3, valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės B. S. pasakius, jog „viskas čia gerai, nieko čia nėra", ir nepastebėjo automobilio apgadinimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Analizuojant susidariusią faktinę situaciją, atkreiptinas dėmesys, kad N. B. pajutęs automobilių kontaktą, išlipo iš savo automobilio, pažiūrėjo automobilį Audi A3 su kurio pajuto kontaktą, tačiau neįsitikinęs ar iš tiesų automobilio vairuotoja jam neturi pretenzijų, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš įvykio vietoje padarytų transporto priemonių fotonuotraukų bei apžiūros akte konstatuotų apgadinimų matyti, kad transporto priemonių apgadinimai nors ir nežymūs, tačiau akivaizdūs. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teisės aktai nereglamentuoja kaip asmuo turėtų elgtis, jeigu šalys neturi viena kitai pretenzijų. Aukščiau minėtame Kelių eismo taisyklių 220 punkte nustatytas imperatyvi eismo įvykio dalyvių pareiga užpildyti eismo įvykio deklaraciją, jos neturint pažymėti įvykio aplinkybes švariame popieriaus lape, o priešingu atveju į eismo įvykio vietą iškviesti policiją. Taip pat pažymėtina, kad neturi reikšmės ar N. B. turėjo tikslą pasišalinti iš eismo įvykio ar ne, nustatinėjant tyčios turinį teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Akivaizdu, kad N. B. būdamas pilnametis asmuo, turintis daugiau kaip 20 metų vairavimo stažą turėjo suprasti ir suvokti, kad įvykus eismo įvykiui, neatsižvelgiant į jo pasekmes, privalu laikytis Kelių eismo taikylių reikalavimų. Nors N. B. apeliacinį skundą iš esmės grindžia, kad būtent automobilio Audi A3 savininkės žodžiai lėmė jo išvykimą iš eismo įvykio vietos, tačiau pažymėtina, kad liudytojos B. S. žodžiai ir jų subjektyvus suvokimas, taip pat neatleidžia nuo pareigų bei atsakomybės elgtis pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, B. L., į policiją kreipėsi iš karto po įvykio, o tai rodo, kad ji neabejotinai suprato, kad įvyko eismo įvykis ir akivaizdžiai įvertino tai, kad N. B. veiksmais padaryta žala, tai yra apgadintas jos vairuojamas automobilis. Skundo argumentas, kad padaryta žala yra nežymi, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės sprendžiant dėl N. B. tyčios padarant administracinį teisės pažeidimą, ši aplinkybė buvo įvertinta teismui individualizuojant nuobaudą. Skunde nurodoma aplinkybė, kad B. L. patraukė savo automobilį iš eismo įvykio vietos nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, todėl neturi reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo D. S. paaiškinime išdėstomomis aplinkybėmis, kurios patvirtina B. L. versiją.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Kauno apylinkės teismas spręsdamas dėl nuobaudos rūšies ir jos dydžio tinkamai taikė ATPK 30 str. ir 30² str. reikalavimus bei N. B. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas, pagal kurias organas (pareigūnas) skiriantis nuobaudą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Pagal teismų praktiką minėto straipsnio nuostatos taikomos tik tokiais atvejais, kuomet nustatoma visuma aplinkybių rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, aplinkybes, atsiradusias pasekmes, N. B. asmenybę ir padarė teisingą išvada, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje. N. B. skunde prašo dar sušvelninti nuobaudą – sumažinti baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokį savo prašymą jis motyvuoja paties apylinės teismo nustatytomis aplinkybėmis. Apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismas įvertino įvykio aplinkybes, teisingai įvertino tai, kad N. B. baustas iš viso tik tris kartus, neturi galiojančių nuobaudų, kad įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos pakankamai nežymiai ir teisingai individualizavo nuobaudą. Apygardos teismas pažymi, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo dar labiau švelninti pirmos instancijos teismo paskirtą piniginę baudą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes reikšmingas nuobaudos rūšiai ir dydžiui, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimą nepakeistą ir N. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.