- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-20
- Bylos Nr.
- A-822-95-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai
- Advokatai
- Arvydas Balčius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai (toliau − VDI) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) 2009-08-25 su prašymu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (toliau – ir VDI, atsakovas) dėl 1998-12-09 Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) rektoriaus įsakymo Nr. 1974-PH paskirties išaiškinimo. 2009-09-01 VDI priėmė sprendimą Nr. (16)SD-19330, kuriuo pareiškėjo pareiškimą paliko nenagrinėtu ir grąžino jį pareiškėjui (b. l. 13).
Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiškėjas K. S. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 6−8, 3−5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti VDI 2009-09-01 sprendimą Nr. (16)SD-19330, įpareigoti atsakovą atsakyti į jo 2009-08-25 pareiškime pateiktą klausimą bei į pareiškimą VDI gautą 2009-05-27, reg. Nr. APS-36-6406 ir priteisti turėtas teismo išlaidas. Skunde paaiškino, kad 2009-09-01 sprendimas Nr. (16)SD-19330 yra nepagrįstas ir neteisėtas, jame neatsakyta į pareiškėjo užduotus klausimus.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 17−19) paaiškino, kad VDI pagal savo kompetenciją neturi teisinio pagrindo vertinti bei kvestionuoti visų instancijų teismų priimtų sprendimų, susijusių su klausimais, keliamais pareiškėjų skunduose ir prašymuose. Dėl darbo santykių su Vilniaus Gedimino technikos universitetu K. S. 1999-01-22 kreipėsi į Vilniaus miesto I-ąjį apylinkės teismą prašydamas „nustatyti darbo sutarties nutraukimo ar nenutraukimo su VGTU faktą...“ bei išreikalauti iš atsakovo su darbo sutarties nutraukimu susijusius dokumentus. Teismas, išnagrinėjęs bylą, 1999-10-01 sprendimu ieškinį atmetė bei nurodė, kad K. S. darbo santykiai su universitetu nutraukti 1998-12-09 VGTU rektoriaus įsakymu Nr. 1974-PH. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000-03-29 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000-10-16 nutartimi Vilniaus miesto I apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tokiu būdu, dėl K. S. pateiktuose VDU skunduose iškeltų klausimų, susijusių su darbo santykiais VGTU, yra priimti ir įsigalioję teismo sprendimai, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuri yra galutinė ir neskundžiamą ir šių teismų priimtų sprendimų teisinis vertinimas nepriskirtas VDI kompetencijai.
Žemesnės instancijos teismas
Asmenų skundai ir prašymai VDI nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008-10-16 įsakymu Nr. V-312 patvirtintomis „Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklėmis“. Taisyklių 52 punktas nustato, kad pakartotini prašymai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad sprendimas dėl ankstesnio prašymo išnagrinėjimo yra neteisingas, taip pat, jei teismo žinioje yra byla dėl to paties prašyme minimo ginčo, dalyko, tuo pačiu pagrindu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tuo atveju per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo datos pareiškėjui pranešama, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas, nurodomos priežastys ir apskundimo tvarka. Dėl darbo santykių su VGTU K. S. kreipėsi į visų instancijų teismus ir dėl šių klausimų yra įsiteisėję teismo sprendimai. K. S. daug kartų buvo išaiškinta VDI nuomonė dėl jo darbo santykių su VGTU, dėl 1998-12-09 VGTU rektoriaus įsakymo Nr. 1974-PH bei VDI kompetencija darbo ginčų nagrinėjimo srityje. Atsižvelgiant į tai, įstatymo nustatyta tvarka, 2009-05-26 ir 2009-08-25 K. S. pareiškimai VDI buvo palikti nenagrinėti bei grąžinti pareiškėjui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau − ir Įstatymas), LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008-10-16 įsakymu Nr. V-312 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklės (toliau − ir Taisyklės), kurios nustato fizinių ir juridinių asmenų prašymų, skundų, pranešimų, informacijos ir individualių paklausimų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos administracijos ir teritoriniuose skyriuose.
Įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Taisyklių 52 punktas nustato, kad pakartotini prašymai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad sprendimas dėl ankstesnio prašymo išnagrinėjimo yra neteisingas, taip pat, jei teismo žinioje yra byla dėl to paties prašyme minimo ginčo, dalyko, tuo pačiu pagrindu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tuo atveju per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo datos pareiškėjui pranešama, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas, nurodomos priežastys ir apskundimo tvarka.
Teismas nustatė, kad 2009-01-15 pareiškėjas kreipėsi į VDI Vilniaus skyrių su prašymu ištirti 2008-11-27 kelyje į darbą jam įvykusį nelaimingą atsitikimą, taip pat išreikalauti iš VGTU kai kuriuos su darbu VGTU susijusius dokumentus. Išnagrinėjęs minėtą prašymą, VDI Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. Oleškevič konstatavo, jog pareiškėjas K. S. buvo atleistas iš darbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto 1998-12-09 VGTU rektoriaus įsakymu Nr. 1974-PH ir šiuo metu niekur nedirba darbo sutarties pagrindais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis K. S. Vilniaus Gedimino technikos universiteto apdraustųjų sąraše buvo nuo 1994-01-01 iki 1998-12-09. Pagal VGTU pateiktą pranešimą apie atleidimą iš darbo, K. S. socialinio draudimo pabaiga − 1998-12-09, tuo tarpu trauma K. S. įvyko 2008-11-27. Prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas dėl darbo santykių nutraukimo teisėtumo kreipėsi į teismą ir šiuo klausimu yra visų teisminių instancijų priimti teismo sprendimai. Atsakovas nustatė, jog nėra pagrindo prašyme minimą nelaimingą atsitikimą priskirti prie nelaimingų atsitikimų kelyje į darbą/iš darbo bei nėra subjekto, kuris nagrinėjamu atveju teisės aktų nustatyta tvarka būtų įpareigotas ištirti pareiškėjo minimą nelaimingą atsitikimą ir surašyti nelaimingo atsitikimo aktą N-2. Apie atlikto tyrimo išvadas pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka buvo informuotas 2009-01-26 raštu Nr. SD-2046. Pareiškėjas 2009-04-02 kreipėsi į atsakovą su pakartotiniu skundu dėl netinkamai atlikto pirminio tyrimo ir neteisingų VDI Vilniaus skyriaus išvadų. Atsakovas pakartotinai išnagrinėjo K. S. keliamus klausimus bei nustatė, jog nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu jo atžvilgiu pažeidžiamos darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų normos, pripažino, kad VDI Vilniaus skyriaus pirminio tyrimo išvados bei sprendimas yra pagrįsti ir teisėti (b. l. 26−29). Pareiškėjas dar ne vieną kartą, t. y. 2009-05-26 ir 2009-08-25 kreipėsi į atsakovą su pareiškimais dėl VGTU rektoriaus 1998-12-09 įsakymo Nr. 1974-PH išaiškinimo (b. l. 21, 23), kuris 2009-06-02 raštu Nr. (16)SV-12903 ir 2009-09-01 raštu Nr. (16)SD-19330 į pareiškėjo pareiškimus atsakė (b. l. 24, 13). Pareiškėjas, nesutikdamas su 2009-09-01 VDI sprendimu Nr. (16)SD-19330, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teismas nustatė, jog dėl darbo santykių su Vilniaus Gedimino technikos universitetu pareiškėjas 1999-01-22 kreipėsi į Vilniaus miesto I-ąjį apylinkės teismą, prašydamas „nustatyti darbo sutarties nutraukimo ar nenutraukimo su VGTU faktą...“ bei išreikalauti iš atsakovo su darbo sutarties nutraukimu susijusius dokumentus. Teismas, išnagrinėjęs bylą, 1999-10-01 sprendimu ieškinį atmetė bei nurodė, kad K. S. darbo santykiai su universitetu nutraukti 1998-12-09 VGTU rektoriaus įsakymu Nr. 1974-PH. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000-03-29 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000-10-16 nutartimi Vilniaus miesto I apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (civ. byla Nr. 3K-3-1013/2000). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bendrosios kompetencijos teismai per tris teisminio proceso metus pareiškėjui išaiškino 1998-12-09 VGTU rektoriaus įsakymo Nr. 1974-PH padarinius.
Remiantis byloje esančiu VDI 2009-05-15 sprendimu Nr. (16)SD-11468, atsakovas atsakė į pareiškėjo 2009-04-02, 2009-04-16 ir 2009-05-12 pareiškimus dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir dėl VGTU rektoriaus 1998-12-09 įsakymo Nr. 1974-PH išaiškinimo (b. l. 25). Jam buvo išaiškinta, jog VDI Vilniaus skyriaus bei VDI Nelaimingų atsitikimų analizės specialistai, nagrinėdami pirminius K. S. pareiškimus ir skundus, tinkamai vykdė VDI įstatymo bei nuostatų priskirtas funkcijas bei padarė teisingas išvadas. Taip pat pripažino, kad, kadangi 2008-11-27 įvykio metu K. S. socialiniu draudimu apdraustas nebuvo, darbiniai santykiai su VGTU buvo nutraukti, todėl, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais tirti jam įvykusį nelaimingą atsitikimą, kaip nelaimingą atsitikimą kelyje iš darbo, nėra teisinio pagrindo. Nustatė, kad pareiškėjas 2009-05-26 prašymu kreipėsi į VDI dėl 1998-12-09 VGTU rektoriaus įsakymo Nr. 1974-PH paskirties išaiškinimo. 2009-06-02 VDI priėmė sprendimą Nr. (16)SD-12903, kuriuo pareiškėjo pareiškimą paliko nenagrinėtu ir grąžino jį (b. l. 24). 2009-08-25 jis pakartotinai kreipėsi į VDI ir jam buvo atsakyta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui pateiktose Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus išvadose, kurios yra 2009-05-15 Nr. (16)SD-11468 sprendimo pagrindas, buvo pateikti atsakymai į jo 2009-05-26 ir 2009-08-25 pareiškimuose kartojamus klausimus.
Teismas, atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, įvertinęs teisės aktų normas reguliuojančias ginčo teisinius santykius padarė išvadą, jog K. S. daug kartų buvo išaiškinta VDI nuomonė dėl jo darbo santykių su VGTU, dėl 1998-12-09 VGTU rektoriaus įsakymo Nr. 1974-PH bei VDI kompetencija darbo ginčų nagrinėjimo srityje, todėl 2009-05-26 ir 2009-08-25 pareiškimai pagrįstai buvo palikti nenagrinėti bei grąžinti pareiškėjui. Teismas padarė išvadą, kad ginčo sprendimas (VDI 2009-09-01 sprendimas Nr. (16)SD-19330) yra teisėtas ir pagrįstas, VDI teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl jos priimtas sprendimas yra teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo skunde išdėstytais argumentais. Teismas pažymėjo, kad pripažinus, jog ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo K. S. 2009-08-25 pareiškime pateiktą klausimą bei į pareiškimą VDI gautą 2009-05-27, reg. Nr. APS-36-6406 ir priteisti turėtas teismo išlaidas.
III.
Pareiškėjas K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo posėdyje nagrinėjant bylą dalyvavo Irina Janukevičienė, kuri nėra nei proceso šalis, nei tinkamai įgaliotas atstovas. Teismas netinkamai vertino įrodymus, remdamasis minėto asmens paaiškinimais. Nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės (ABTĮ 79 str., 81 str.).
2. Teismas rėmėsi netinkamai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nurodydamas, kad pareiškėjas 2009-08-25 su prašymu, o ne pareiškimu, kreipėsi į VDI. Be to, teismas netinkamai įvardijo VGTU 1998-12-09 įsakymą Nr. 1974-PH, įvardydamas jį VGTU rektoriaus įsakymu.
Atsiliepimas
3. Teismas nepagrįstai vertino atsakovo atsiliepime išdėstytus paaiškinimus, kadangi teisme atsiliepimas gautas pasibaigus teismo nustatytam terminui. Ignoruodamas pareiškėjo prašymą nepriimti šio atsiliepimo, teismas pažeidė ABTĮ 67 straipsnio 2 dalies nuostatą.
4. Mano, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi ne dėl darbo santykių, susiklosčiusių tarp pareiškėjo ir kitų asmenų, bet dėl VDI pareigūnų veiksmų, kadangi pastarieji pagal savo kompetenciją neatsakė į pareiškėjo pareiškimus: VDI neatsakė į pareiškėjo 2009-08-25 pateiktą klausimą bei nepateikė atsakymo į pareiškėjo 2009-05-27 pareiškimą. Vertindamas, kad teismas neišnagrinėjo ginčo esmės, daro išvadą, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas (ABTĮ 86 str. 1 d.).
5. Mano, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, konstatuodamas, jog pareiškėjas gavo VDI atsakymą į jo 2009-05-26 pareiškimą. Sprendimu ne tik neatstatyta pažeista pareiškėjo teisė gauti minėtą atsakymą, tačiau ir užkirstas kelias ją atstatyti. Taip pat teismas neteisingai nustatė aplinkybę, neva VDI atsakė į pareiškėjo 2009-08-25 pareiškimą raštu Nr. (16) SD-19330. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad į pareiškėjo 2009-05-26 ir 2009-08-25 pareiškimus atsakyta VDI 2009-05-15 išvada Nr. (16)SD-11468, kuri yra adresuota LR Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui M. Pluktui.
6. Vertina, kad teismo motyvai, kuriuose pasisakyta apie VDI kompetenciją, išėjo už skundo ribų.
LR Valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu prašo K. S. apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Dėsto argumentus, kurie yra iš esmės analogiški pateiktiesiems pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad teismo posėdžio metu teismui buvo pateiktas VDI Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus vedėjo pavaduotojos vyriausiosios darbo inspektorės I. Janukevičienės įgaliojimo Nr. IT-6 originalas ir jo kopija, kuri buvo prijungta prie bylos. Nurodo, kad VDI atsiliepimas į K. S. skundą pirmosios instancijos teismui buvo išsiųstas 2009 m. gruodžio 17 , t. y., nepraleidus teismo nustatyto termino, be to, pažymi, kad net šio termino praleidimas ar atsiliepimo nepateikimas nėra pagrindas keisti ar naikinti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino atsakovo atsiliepime išdėstytus paaiškinimus, kadangi teisme atsiliepimas gautas pasibaigus teismo nustatytam terminui, tačiau kolegija su šiuo argumentu nesutinka: kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 23009 m. spalio 27 d. nutarties, atsakovas atsiliepimą į skundą buvo įpareigotas pateikti iki 2009 m. lapkričio 17 d. (b. l. 1), ir, kaip matyti iš spaudo ant voko (b. l. 30), 2009 m. lapkričio 17 d. vokas su atsiliepimu buvo įteiktas pašto įstaigai, o ABTĮ 66 straipsnio 6 dalis nustato, kad jei skundas, dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu.
Kitas apeliacinio skundo argumentas – teismas nepagrįstai vertino teismo posėdyje nagrinėjant bylą dalyvavusios Irinos Janukevičienės paaiškinimus, kadangi pastaroji, pasak apelianto nėra nei proceso šalis, nei tinkamai įgaliota atstovė. Kolegija nesutinka ir su šiuo argumentu, pažymėdama, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis savo interesus teisme turi teisę ginti per atstovą. Irina Janukevičienė laikytina Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovė pagal įstatymą (to paties straipsnio 2 dalis), nes, kaip matyti iš atsakovo išduotos įgaliojimo kopijos (b. l. 51), minėta darbuotoja bylos nagrinėjimo metu buvo įgaliota atstovauti instituciją. Ta aplinkybė, kad byloje yra įgaliojimo kopija, o ne originalas, nesudaro pagrindo abejoti minėto asmens įgaliojimu. Tikrinant teismo posėdžio dalyvių (proceso šalių ir jų atstovų) asmens tapatybę nustatančius bei įgaliojimą atstovauti įrodančius dokumentus, (LR Civilinio proceso kodekso 239 str. 2 d.), įstatymas nenumato, kad dokumentų originalai, juos patikrinus, būtų įsiuvami į bylą. Be to, minėto asmens įgaliojimo tinkamumu nebuvo suabejota ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tikrinant posėdyje dalyvavusių asmenų tapatybę bei įgaliojimus.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas gavo VDI atsakymą į jo 2009-05-26 pareiškimą. Taip pat teismas, pasak apelianto, neteisingai nustatė aplinkybę, neva VDI atsakė į pareiškėjo 2009-08-25 pareiškimą raštu Nr. (16) SD-19330. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad į pareiškėjo 2009-05-26 ir 2009-08-25 pareiškimus atsakyta VDI 2009-05-15 išvada Nr. (16)SD-11468, kuri yra adresuota LR Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui M. Pluktui. Tačiau byloje esantis VDI 2009-05-15 sprendimas Nr. (16)SD-11468 liudija, kad atsakovas atsakė į pareiškėjo 2009-04-02, 2009-04-16 ir 2009-05-12 pareiškimus dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir dėl VGTU rektoriaus 1998-12-09 įsakymo Nr. 1974-PH išaiškinimo (b. l. 25), o Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus išvadose, kurios yra 2009-05-15 Nr. (16)SD-11468 sprendimo pagrindas, buvo pateikti atsakymai į jo 2009-05-26 ir 2009-08-25 pareiškimuose kartojamus klausimus.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad jis grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, t. y. kelia klausimą dėl byloje esančių įrodymų vertinimo tinkamumo. Patikrinusi bylą šiuo aspektu, kolegija pažymi, kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ABTĮ 57 str.). Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, kolegijos manymu, pakankamai argumentuotai ir detaliai aptarus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Šitie (teismo išvardinti) įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas rėmėsi netinkamai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nurodydamas, kad pareiškėjas 2009-08-25 su prašymu, o ne pareiškimu, kreipėsi į VDI. Be to, teismas netinkamai įvardijo VGTU 1998-12-09 įsakymą Nr. 1974-PH, įvardydamas jį VGTU rektoriaus įsakymu. Kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka, tačiau vertina, kad netikslus sąvokų vartojimas šiuo atveju negali būti pagrindu keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. Be to, ABTĮ 94 straipsnio 2 dalis numato galimybę teismui savo iniciatyva ar šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus, todėl kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas šioje proceso stadijoje gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su tokiu prašymu.
Apibendrindama išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.