Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. B. ir jo gynėjo skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 18 d. nutarties, kuria D. B. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2008 m. birželio 18 d. iki 2008 m. rugsėjo 18 d.

Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. B. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas pagal BK 249 str. 2 d., 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 227¹ str. (1994-07-19 įstatymo redakcija), 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 227¹ str. (1994-07-19 įstatymo redakcija), 129 str. 1 d., 249 str. 2 d. (2003-04-10 įstatymo redakcija); 234 str. 2 d. (1999-11-25 įstatymo redakcija), 227¹ str. (1994-07-19 įstatymo redakcija), 234 str. 2 d. (1999-11-25 įstatymo redakcija), 227¹ str. (1994-07-19 įstatymo redakcija); 234 str. 1 d. (1999-11-25 įstatymo redakcija), 227¹ str. (1994-07-19 įstatymo redakcija).

Jis kaltinamas tuo, kad bendrai nusikalstamai veiklai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, t. y. plėšimus, nužudymus, ne vėliau kaip 1994 m. birželio mėn. tapo V. B. sukurto iš A. V. , S. J. , A. A. , V. D. , V. B. ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis nusikalstamo susivienijimo „Tulpiniai“ nariu ir iki 2001 m. lapkričio 23 d. įvairiomis sudėtimis kartu su V. B. , A. V. , A. A. , V. B. ir V. D. bei kartu su į nusikalstamą susivienijimą įtrauktais R. Č. , D. S. , G. L. , E. B. , A. L. ir R. N. dalyvavo jo veikloje. 1994 m. liepos – 1999 m. kovo mėnesių laikotarpiu D. B. , dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, vykdė konkrečius nusikaltimus, t. y. neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų įgijimą, laikymą, nešiojimą; neteisėtą daugiau kaip dviejų vienetų šaunamųjų ginklų įgijimą, laikymą, nešiojimą; nužudymus, kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais nužudant A. K. , M. K. , G. M. , P. S. , G. T. , L. R. bei pasikėsinant nužudyti K. K. .

2003 m. sausio 23 d. vadovaujantis 1961 m. BPK 161 str., 162 str. dėl D. B. priimtas nutarimas patraukti kaltinamuoju.

2003 m. sausio 23 d. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas D. B. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. 2003 m. sausio 23 d. paskelbta D. B. paieška. 2003 m. vasario 19 d. Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras pranešė, kad paskelbta tarptautinė D. B. paieška.

2004 m. birželio 14 d., jau galiojant naujajam BPK, pagal šio kodekso taisykles buvo priimtas nutarimas pripažinti D. B. įtariamuoju. 2004 m. birželio 14 d. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas priėmė nutartį skirti įtariamajam D. B. kardomąją priemonę – suėmimą.

2004 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, gavusi nutartį suimti asmenį, išdavė Europos arešto orderį, kurio pagrindu 2004 m. rugpjūčio 18 d. D. B. sulaikytas Ispanijoje. 2004 m. rugsėjo 17 d. įtariamasis D. B. konvojuotas iš Madrido į Vilnių ir patalpintas į Vilniaus m. VPK areštinę.

2004 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas paliko galioti 2004 m. birželio 14 d. nutartį skirti įtariamajam D. B. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė 3 mėnesių suėmimo terminą, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo pratęsiamas.

2006 m. vasario 10 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teisminiam nagrinėjimui į Vilniaus apygardos teismą, kuris toliau pratęsinėjo kaltinamojo D. B. suėmimo terminą. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 18 d. nutartimi D. B. suėmimo terminą dar kartą pratęsė 3 mėnesiams.

Teismo nutartyje nurodoma, kad D. B. kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą tuo pagrindu, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pats kaltinimų ir gresiančios bausmės sunkumas yra visiškai pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl kokie nors papildomi motyvai suėmimo terminui pratęsti BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, esant tokiems kaltinimams, net nereikalingi. Be to, D. B. slapstėsi ir Europos arešto orderio pagrindu buvo Ispanijos išduotas Lietuvai. Tai dar labiau sustiprina pagrįstą manymą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kadangi turi ryšių užsienyje. Todėl taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Teismo posėdyje kaltinamojo D. B. gynėja prašo kaltinamojo ir jo gynėjo skundus patenkinti, prokuroras prašo šiuos skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

Susipažinus su byla matyti, kad joje tikrai yra duomenų, leidžiančių manyti, kad D. B. dalyvavo padarant nusikaltimus, kuriais jis kaltinamas. Teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad faktinių duomenų visetas davė pagrindo D. B. pareikšti įtarimus. Tie duomenys išdėstyti ir byloje surašytame kaltinamajame akte, o ar tie duomenys yra įrodymai, apkaltinantys ar išteisinantys, nuspręs teismas bylą išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 str. 2 d.).

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas kaltinamajam D. B. suėmimo terminą pratęsė nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 1 p., o įvertinęs D. B. kaltinime nurodomų nusikaltimų kiekį, sunkumą bei apimtis ir atsižvelgdamas į kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant termino pratęsimo klausimą, teismas šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą pakankamai motyvavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 36 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Todėl visiškai nepagrįsti kaltinamojo D. B. ir jo gynėjo skundų argumentai, kad teismas suėmimo terminą pratęsė remiantis vien prielaida, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Sunkiausių jam pateiktų kaltinimų, numatytų BK 129 str. 2 d., 249 str. 2 d., sankcijos numato laisvės atėmimo bausmes iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Šiems kaltinimams pasitvirtinus ir teismui pripažinus jį kaltu, kaltinamajam grėstų labai griežta bausmė. Todėl visiškai teisinga yra teismo išvada, kad kaltinimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui.

Pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad D. B. slapstėsi ir Europos arešto orderio pagrindu buvo Ispanijos išduotas Lietuvai, o tai dar labiau sustiprino teismo pagrįstą manymą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kadangi turi ryšių užsienyje. Todėl aukštesnės instancijos teismas sutinka su išvada, kad paleistas iš suėmimo kaltinamasis, siekdamas išvengti giežtos bausmės, gali bėgti ar pasislėpti nuo teismo, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Kaltinamojo D. B. gynėjas skunde nurodo, kad jau šioje teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje, baigiantis įrodymų tyrimui, jokiais faktiniais bylos duomenimis nėra patvirtintas D. B. pareikštas kaltinimas dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje. D. B. gali būti pagrįstai kaltinamas tik žymiai lengvesnių nusikalstamų veikų, už kurias nėra numatytos labai ilgos laisvės atėmimo bausmės, padarymu. Be to, Bausmių vykdymo kodeksas numato galimybę asmeniui, auginančiam nepilnamečius vaikus, būti paleistam iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą atlikus tik trečdalį bausmės. Įvertinus D. B. suėmime išbūtą laiką, kuris bus įskaitytas į bausmės laiką, galima teigti, kad jis šiuo metu jau atlikęs trečdalį 12-os metų laisvės atėmimo bausmės. Ši aplinkybė duoda pagrindą manyti, kad D. B. tikrai nėra jokio pagrindo bėgti ar slėptis nuo teismo dėl gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Šioje proceso stadijoje aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundus dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo negali vertinti ir pasisakyti dėl atskirų bylos duomenų, patvirtina jie D. B. kaltę ar ne. Tai gali padaryti tik teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje.

D. B. nurodomos aplinkybės, kad laisvėje jis įsidarbins ir gyvens su šeima, tik mažina tikimybę, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau nėra pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Jokių naujų aplinkybių, rodančių, kad teismo nustatytas suėmimo pagrindas yra išnykęs, nei skunduose, nei patikrintoje bylos medžiagoje nėra.

Kaltinamojo D. B. gynėjas skunde nurodo, kad suėmimo taikymas šiuo konkrečiu atveju jau aiškiai pažeidžia BPK 11 str. įtvirtintą proporcingumo principą taikant procesines prievartos priemones. Šio principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Toks tikrinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į kelis aspektus: 1) ar taikant šiuo atveju suėmimą gali būti pasiekti tikslai, kurių siekiant nuspręsta taikyti šią priemonę; 2) ar tie patys tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones; 3) ar rezultatas, kuris bus pasiektas pritaikius priemonę, bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, kurio atžvilgiu ta priemonė pritaikyta. Šioje byloje teismas pagrįstai padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti tikslai nebus pasiekti. D. B. kaltinamas labai sunkių nusikalstamų veikų padarymu. Tuo yra pateisinamas ir pačios griežčiausios kardomosios priemonės jam taikymas. Todėl proporcingumo principas taikant procesinės prievartos priemones šiuo atveju nėra pažeistas.

Kaltinamojo D. B. ir jo gynėjo skundų teiginys, jog D. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trunka labai ilgai ir taikyti suėmimą nėra adekvatu atsižvelgiant į pareikštų kaltinimų apimtį, nurodomas beveik kiekviename jo skunde. Į tokį jo argumentą jau buvo ne kartą atsakyta ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse. Pažymėtina, kad maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suėmime terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatymuose, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktikoje nėra konkrečiai apibrėžtas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla yra dėl labai sunkių nusikaltimų, didelės apimties ir savo pobūdžiu yra sudėtinga, šiuo metu vyksta intensyvus bylos nagrinėjimas. Aukštesniojo teismo nuomone, kad vyktų netrukdomas baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas, kaltinamasis dalyvautų procese, D. B. paskirta kardomoji priemonė šiuo atveju yra tinkama.

Šiuo metu byla nagrinėjama pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, byloje intensyviai atliekamas ir jau baigiamas įrodymų tyrimas, todėl bylos vilkinimo požymių nėra. D. B. suėmimo terminas pratęstas ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikui. Todėl BPK 127 str. numatyti suėmimo taikymo trukmės terminai nepažeisti.

D. B. prašymas suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone iš viso negali būti tenkinamas, nes BPK 130 str. aukštesniajam teismui nenumato galimybės pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone. Teismas gali nutartį palikti galioti arba ją panaikinti. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

kaltinamojo D. B. bei jo gynėjo skundus atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.