- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-04
- Bylos Nr.
- 1-29-810/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00313-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- O. G.
- Nuteistasis
- J. B.
- Advokatai
- Ričardas Lilas, Aleksandras Kuznecovas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, našlys, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Prienų r., teistas 1992-02-05 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 105 str. 5 p. laisvės atėmimu 12 m. 6 mėn.; vadovaujantis LR Prezidento 1999-04-28 dekretu Nr. 404 „Suteikti malonę“ bausmė sumažinta 2 metais. Galutinė bausmė – 10 metų 6 mėn. laisvės atėmimo; 2) 2005-01-18 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, pagal LR BK 145 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; 2006-09-14 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam J. B. panaikintas ir nutarta vykdyti 2005-01-18 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę; 2007-06-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi J. B. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jam neatlikus 3 mėnesių 19 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B., panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajai O. G., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę, o būtent: 2011-07-05, apie 10 val., O. G. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), nesikreipiant į oficialią įstaigą dėl J. B. teisių įgyvendinimo ir taip pažeidžiant įstatymų nustatytą teisių į J. B. priklausančių dokumentų grąžinimą įgyvendinimo tvarką, turėdamas tikslą priversti nukentėjusiąją O. G. grąžinti J. B. priklausančius dokumentus, sudavė nukentėjusiajai O. G. ne mažiau 6 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas jai lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dešinio peties sąnario ir krūtinės sumušimą, kairio alkūnkaulio lūžį, poodines kraujosruvas dešinėje mentėje, kairiame rieše, taip nesunkiai sutrikdė O. G. sveikatą.
Kaltinamasis J. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad pas O. G. dvi vasaras yra dirbęs ūkio darbus. Paskutinį kartą jis dirbo 2011 metų vasarą, tačiau maždaug mėnuo prieš 2011-07-05 įvykį jis iš nukentėjusiosios sodybos išėjo, nes O. G. nemokėjo už darbą. Pas O. G. liko J. B. priklausantys dokumentai: pasas ir vairuotojo pažymėjimas, kurių O. G. J. B. negrąžino. Dokumentai buvo lauko virtuvėje, todėl 2011 m. liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, atėjo pas O. G. į sodybą ir paprašė atiduoti J. B. priklausančius dokumentus. J. B. parodė, kad O. G. jis nemušė, matė, kad ji buvo parkritusi, bet kodėl ji parkrito, nežino, mano, kad galėjo nugriūti besivydama J. B..
Nukentėjusioji O. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog ji gyvena jai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), viena. 2010 metų vasarą J. B. jai padėjo dirbti ūkio darbus. Jis sutiko dirbti už maistą, gyveno lauko virtuvėje. J. B. paprašius duodavo jam pinigų – po 100 Lt, 80 Lt, 70 Lt. 2010 m. rugpjūčio mėnesį ji pastebėjo, kad iš gyvenamojo namo pavogti O. G. priklausę 2000 Lt, kurie buvo padėti kambaryje po staltiese, ant televizoriaus staliuko. Įtarusi, kad pinigus pavogė J. B., paprašė jo pinigus grąžinti, tačiau jis teigė, kad pinigų neėmė. Tuomet O. G. kaip užstatą paėmė lauko virtuvėje buvusius J. B. dokumentus, lauko virtuvę užrakino. 2011 metų liepos 5 d. apie 10 val. jai (O. G.) einant ganykla namo, ją pasivijo J. B., ranka paėmė už striukės bei sprando ir liepė eiti kartu į O. G. gyvenamąją sodybą. Jai paklusus ir jiems priėjus prie O. G. priklausančio gyvenamojo namo, J. B. liepė jai atrakinti namo duris. Tuomet nukentėjusioji namo lauko durų raktus įsidėjo į kelnių kišenę, taip nepaklusdama reikalavimui atrakinti namo duris. Kadangi kelnių kišenė, į kurią ji įdėjo raktus, buvo kiaura, raktai nuslydo iki batų. Tai pamatęs J. B. paėmė ją už kairės rankos ir kartodamas reikalavimą atrakinti namą ir atiduoti pinigus, pradėjo sukti jai kairę ranką per riešo sąnarį, ko pasekoje ji pajuto stiprų skausmą riešo srityje. Tuomet J. B. pargriovė ją ant žolės prie gyvenamojo namo durų ir pradėjo spardyti bei reikalavo atrakinti jos namo lauko duris ir atiduoti pinigus. Nukentėjusiajai užsidengus rankomis veidą ir pradėjus šaukti, J. B. numovė jai batus, bandydamas surasti namo raktą, tačiau rakto nerado, todėl pradėjo ją tempti per kiemą link jos sodyboje esančio ūkinio pastato. Nukentėjusioji parodė, kad gulėdama ant žemės prarado sąmonę, todėl negali pasakyti, kiek tiksliai smūgių jai sudavė J. B.. Atgavusi sąmonę pamatė greta stovinčius kaimyną P. R. ir jo sūnų R. R.. Atvykus policijai, dokumentus J. B. ji grąžino. Be to, teismo posėdžio metu O. G. parodė, kad, reikalaudamas atrakinti gyvenamojo namo duris, J. B. atiduoti dokumentų nereikalavo, jokios kalbos apie pinigus taip pat nebuvo. Nukentėjusioji mano, kad jis norėjo ją apvogti, nes jai atrakinus namo duris pinigus būtų pats radęs. Dėl O. G. padarytų kūno sužalojimų ji J. B. reiškia 2000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 2000 Lt žalos, kurią ji patyrė dėl jai priklausančių 2000 Lt pagrobimo.
Liudytoja K. B.-Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintus parodymus (t. 1, b.l. 46), jog 2011-07-05 ji dirbo Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK operatyvinėje grupėje. Ryte, apie 10.00 val., buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) O. G. užpuolė pažįstamas J. B.. Nuvykus į įvykio vietą buvo rastas kaimynų sulaikytas J. B. ir nukentėjusioji O. G.. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja papildomai parodė, kad O. G. nurodžiusi, jog J. B. atėjo reikalauti paso. Ji (O. G.) paso neatidavė, dėl to ir kilo konfliktas. Liudytojos teigimu, J. B. taip pat aiškino, kad atėjo reikalauti paso. Dalyvaujant liudytojai K. B.-Ž. O. G. atnešė J. B. pasą.
Liudytojas E. N. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintus parodymus (t. 1, b.l. 47), kurie analogiški liudytojos K. B.-Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams.
Liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-07-05 su tėvu P. R. skaldė malkas, kai apie pietus išgirdo šauksmą – „gelbėkit“, „padėkit“. Tuomet kartu su tėvu sėdo į mašiną ir nuvažiavo į O. G. sodybos kiemą, kur prie šulinio ant žemės pamatė gulinčią O. G. ir ją mušantį J. B.. Įvažiavus į kiemą, J. B. pradėjo bėgti, tačiau R. R. pasivijęs jį sulaikė. O. G. gulėjo ant žemės aukštielninka, veidas buvo kruvinas, ji buvo be batų.
Liudytojas P. R. teisiamojo posėdžio metu parodė analogiškai liudytojui R. R..
Nors kaltinamasis J. B. kaltu dėl savavaldžiavimo naudojant fizinę prievartą prieš nukentėjusiąją O. G. neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
2011-08-16 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai O. G. priklausančio gyvenamojo namo kieme (t. 1, b.l. 14-16).
2011-08-16 nukentėjusiosios O. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad patikrinti nukentėjusiosios parodymai nusikalstamos veikos padarymo vietoje (t. 1, b.l. 27-32).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2245/11(02), kurioje nurodyta, kad O. G. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas, dešinio peties sąnario ir krūtinės sumušimas, kairio alkūnkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos dešinėje mentėje, krūtinėje, kairiame rieše. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 6-ų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dėl kairio alkūnkaulio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 35-36).
2011-08-17 nukentėjusiosios O. G. ir J. B. akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, kad O. G. patvirtino savo parodymus, jog J. B. 2011-07-05 nukentėjusiajai priklausančio gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir reikalavo atrakinti namą (t. 1, b.l. 77-82).
Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Kriminalinės policijos tyrėjos K. B.-Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2011-07-05 apie 9.53 val. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pažįstamas asmuo sumušė O. G.. Nuvykus į įvykio vietą, O. G. paaiškino, kad ją dėl asmeninių priežasčių sumušė pažįstamas J. B. (t. 1, b.l. 13).
J. B. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. tuo, kad jis, turėdamas tikslą užvadyti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją O. G. ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, reikalavo atrakinti gyvenamojo namo duris ir atiduoti pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, nes išgirdus nukentėjusiosios O. G. šauksmą atskubėjo ją ginti kaimynai. Tačiau teismas, susiedamas įrodymus į vientisą loginę grandinę, vertindamas įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, atsižvelgdamas į tyčios kryptingumą, jos apibrėžtumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. B. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Kaltinamasis J. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis reikalavo, jog O. G. atiduotų J. B. dokumentus, nes jam jų reikėjo vykstant pas gydytoją. Aplinkybę, kad J. B. reikalavo atiduoti dokumentus, kuriuos O. G. jam grąžino po to, kai pagal iškvietimą atvyko policijos pareigūnai, patvirtino J. B., pati nukentėjusioji O. G., taip pat liudytoja Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK kriminalinės policijos tyrėja K. B.-Ž.. Nors nukentėjusioji tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir akistatos su įtariamuoju J. B. metu teigė, jog J. B. reikalavo pinigų, tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. G. šios aplinkybės nepatvirtino. Ji nurodė, kad J. B. reikalaujant atrakinti namą jokios kalbos apie pinigus nebuvo, tačiau ji mano, kad atrakinęs gyvenamojo namo duris J. B. būtų pagrobęs nukentėjusiosios pinigus. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. R. parodė, jog laukiant, kol atvažiuos policijos pareigūnai, O. G. minėjusi, kad J. B. ją sumušė, reikalavo kažkokių dokumentų.
Byloje yra surinka pakankamai įrodymų, kad fizinę prievartą prieš nukentėjusiąją J. B. panaudojo reikalaudamas grąžinti jam dokumentus, o ne turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą. Todėl J. B. veika iš Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., esant kvalifikuotam savavaldžiavimo požymiui – buvo panaudota fizinė prievarta, perkvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. Veikos perkvalifikavimas nelaikytinas kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių keitimu iš esmės skirtingomis, nes tų pačių kaltinime nurodytų aplinkybių pagrindu teismas laiko, kad J. B., panaudodamas fizinę prievartą prieš nukentėjusiąją O. G., įvykdė savavaldžiavimą (LR BPK 256 str. 4 d.).
Be to, J. B. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2010 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro neužrakintas namo duris įsibrovęs į O. G. priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajai O. G. priklausantį turtą – 2000,00 Lt, tuo padarydamas O. G. 2000,00 Lt turtinę žalą.
J. B. kaltu dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino. Jis paaiškino, kad jokių O. G. priklausančių pinigų jis neėmė, kas juos galėjo paimti, nežino. Nukentėjusioji O. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2000 litų, kuriuos ji laikė jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ant televizoriaus staliuko, po staltiese, ji pasigedo 2010 m. rugpjūčio mėnesį. Mano, kad pinigus pavogti galėjo J. B., kuris pas ją tuo metu dirbo ūkio darbus. Nukentėjusiosios teigimu, 2010 m. rugpjūčio mėnesį ji buvo išėjusi pas kaimynus, eidama prisiminė, kad namo duryse paliko raktą. Todėl mano, kad pasinaudojęs raktu pinigus pagrobė J. B.. Byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad J. B. pagrobė svetimą, O. G. priklausantį turtą – 2000 Lt, todėl esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad J. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir jis išteisintinas Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 2 d. 1 p. pagrindu.
Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas nenustatė įstatymo pagrindų, kuriais remiantis kaltinamąjį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b.l. 93-94), todėl skiriant J. B. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).
J. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Veika yra baigta, kaltininkas veikė tiesioginės tyčios forma. J. B. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d., padarė išnykus teistumui (LR BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), jis baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 112-118), Prienų rajono savivaldybės administracijos Stakliškių seniūnijos seniūno charakterizuojamas neigiamai (t. 1, b.l. 120), našlys, nedirbantis. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.). Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, J. B. skirtina bausmė – areštas, savo dydžiu artimas arešto bausmės vidurkiui (LR BK 49 str. 3 d.).
Kaltinamajam J. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.)
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 306,17 Lt civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 38). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga (t. 1, b. l. 41), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta J. B. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 306 Lt - priteistina iš J. B..
Nukentėjusioji O. G. pareiškė civilinį ieškinį 2000 Lt neturtinei žalai ir 2000 Lt turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 25). Ji nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis prarado sveikatą, patyrė išgyvenimus, stresą, suprastėjo jos gyvenimo kokybė, todėl neturtinę žalą įvertina 2000,00 Lt. Be to, iš J. B. prašo priteisti 2000 Lt turtinę žalą, kurią ji patyrė dėl jai priklausančių 2000 Lt pagrobimo.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jos dydį grindė tuo, kad įvykio metu jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė dvasinį sukrėtimą, didelį šoką dėl paties įvykio ir padarytų kūno sužalojimų. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes (tame tarpe – kad sąmoningai įvykdytas tyčinis nusikaltimas prieš asmenį), į tai, kad nukentėjusiajai dėl kairio alkūnkaulio lūžio sutriko įprastas gyvenimo ritmas, į pragyvenimo lygį valstybėje 2012 metais, protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 1500 Lt.
Civilinės ieškovės O. G. ieškinys dalyje dėl 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurį ji grindžia tuo, kad J. B., pagrobdamas iš nukentėjusiosios 2000 Lt, tokiais savo veiksmais padarė jai 2000 Lt turtinę žalą, atmestinas, nes neįrodyta, kad 2000 Lt turtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta kaltais J. B. veiksmais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 303 str. 2 d., 5 d. 1 p.,
nusprendžia:
J. B.Ų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, esant nepadarytai nusikalstamai veikai.
J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. B. faktinio sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš J. B. 306.17 Lt (tris šimtus šešis litus 17 ct) už nukentėjusiajai O. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Nukentėjusiosios O. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti O. G. iš J. B. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje O. G. civilinį ieškinį atmesti.
Kaltinamajam J. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.