Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį;

M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:1) 2015-02-11 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus ir pritaikius BK 64¹ straipsnį bei bausmę sumažinus vienu trečdaliu, – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2) 2015-04-14 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį bei bausmę sumažinus vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus su 2015-02-11 nuosprendžiu paskirta bausme, – laisvės apribojimu 12 mėnesių, turintis teistumą,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio (8 klasių) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2015-03-19 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;

G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2011-06-21 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., M. Š., M. K. ir G. S., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. gegužės 13 d. apie 18 val. viešoje vietoje – Viekšnių miestelyje, Mažeikių rajone – dėl menkavertės priežasties, neva dėl sumušto draugo, vijosi D. Č., M. Š. sugriebus D. Č. ir pargriovus ant važiuojamosios kelio dalies netoli Bažnyčios g. 11 namo, kitų žmonių akivaizdoje visi kartu sudavė nenustatytą skaičių smūgių D. Č. į įvairias kūno vietas, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

G. S. 2015 m. gegužės 13 d. apie 18 val. viešoje vietoje – ties Bažnyčios g. 11 namu, Viekšnių miestelyje, Mažeikių rajone – po to, kai ant važiuojamosios kelio dalies D. Č. buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, ir kai D. B., paėmęs D. Č. už rūbų nutempė ant žolyno, tyčia jam sudavė vieną smūgį ranka į galvą, taip padarydamas nosies kaulų lūžį, D. Č. sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. B. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį jis su S. pjovė malkas, grįžtant į Viekšnius jiems paskambino moteris iš bendrabučio ir pranešė, kad sumuštas jų draugas L. Nuvažiavę ir radę R. visą sudaužytą, pradėjo ieškoti jį sumušusio vaikino. Važiuodami automobiliu pamatė einantį tą vaikiną, sustabdė automobilį ir pradėjo jį vytis. Netoliese buvę K. ir Š. taip pat pradėjo vytis. Pirmas prie Č. pribėgo Š. ir jį pargriovė. Tada pribėgo visi kiti ir prasidėjo smūgių kruša. Pamatęs, kad Č. jau pakanka smūgių, paėmęs jį už pakarpos nutempė ant žolyno ir paklausė, ar supranta, už ką gavo.

Kaltinamasis M. Š. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku su K. sėdint turgelyje prie parduotuvės „Grūstė“ privažiavo D. su G., kurie klausė, ar nematę, kas sumušė L. Po kurio laiko jie vėl grįžo ir tuo pat metu ėjo Č., kurį D. su G. ėmė vytis, todėl ir jie padėjo gaudyti. Sugavęs Č. sugriebė už peties, pargriovė jį ant žemės ir įspyrė jam į šoną. Kai pribėgo visi kiti, jis atsitraukė.

Kaltinamasis M. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam su M. sėdint turgelyje atvažiavo D., Č. pradėjo bėgti, o jie visi – vytis. M. pagavo, parvertė ant žemės, o jis pribėgęs spyrė. Nežino, kodėl taip pasielgė, visi bėgo ir jis bėgo.

Kaltinamasis G. S. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su D. P. pjaustė malkas, po to važiuojant į Viekšnius paskambino, kad sumuštas R. Nuvažiavę ir pamatę, kad R. visas sudaužytas, pradėjo ieškoti Č. Grįždami prie turgelio pamatė ateinantį Č., kuris juos pamatęs pradėjo bėgti. Visi ėmė jį vytis. Kai jis pribėgo, Č. jau gulėjo ant žemės. Tada jis pakėlė Č. ir sudavė jam kumščiu. Č. trenkė susinervinęs, nes šis sumušo miegantį jo draugą, sulaužė jam žandikaulį.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamųjų D. B., M. Š., M. K. ir G. S. kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei G. S. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką, be jų pačių prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

nukentėjusiojo D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-05-12 jis atvyko į Viekšnių miestelį Mažeikių r. Kartu su juo buvo draugė V. P.. Apie 23 val. jis su V. P. atėjo į (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir svečiuose pas D. B. buvusio R. L. įvyko konfliktas, kurio metu jis L. sudavė smūgius. Kitą dieną atsibudę ryte toliau visi vartojo alkoholį, jokio konflikto nebebuvo. Pavakare, tikslaus laiko negali pasakyti, jis išėjo iš D. B. namų ir nuėjo į miestelį nusipirkti kebabo. Nusipirkęs pavalgyti ėjo atgal link Bažnyčios g. 13 namo. Einant pro turgelį į turgelį atvažiavo mašina. Iš mašinos iššoko keli asmenys, kurie ėmė bėgti link jo. Jis taip pat ėmė bėgti. Jį prisivijo prie Bažnyčios g. 11 namo, ant kelio, skiriančio kiemą nuo miestelio bažnyčios. Kažkas trenkė per kojas, dėl to jis parkrito ant šono. Kai jis parkrito, pajuto iš visų pusių smūgius į įvairias kūno vietas. Nematė, kas mušė ir kiek kiekvienas sudavė smūgių, nes buvo užsidengęs galvą ir pasilenkęs prie žemės. Bemušant kažkuris iš mušusiųjų, kurių buvo keturi ar penki, paėmė jį už striukės iš krūtinės pusės, prikėlė truputį nuo žemės ir tada jis pajuto stiprų smūgį į nosį, dėl to ėmė bėgti kraujas. Nelabai prisimena, ar po smūgio į nosį jį dar mušė. Jam ėmė spengti ausyse, todėl negirdėjo, ar jam ką sakė. Gulėjo ant žemės užsidengęs galvą ir kai pajuto, kad aplinkui tapo ramiau, tada atsisėdo, pamatė, kad nuo jo nueina 4–5 žmonės, kurie tikriausiai jį mušė. Ar R. L. mušė, nežino, nematė. Jis jį sumušusiems asmenims pretenzijų nereiškia, civilinio ieškinio nereiškia (1 t.,10, 13, 14 b. l.);

liudytojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad kai jis su D. B. ir G. S. atvažiavo prie turgelio, ten sėdėjo M. K., M. Š. ir vaikinas pravarde „Funtikas“. Jis su jais nesikalbėjo ir jiems nesakė, kad jį sumušė. Kai sėdėdamas D. B. mašinoje pamatė D. Č. ir apie tai pasakė D. B. ir G. S., šie išlipo iš mašinos ir ėmė bėgti paskui D. Č.. M. Š., M. K. ir „Funtikas“ iš karto paskui D. Č. nebėgo, bet kai jie pamatė, kad D. B. ir G. S. jo nepaveja, tada Š., K. ir „Funtikas“ ėmė irgi bėgti gaudyti D. Č.. Pirmasis D. Č. pasivijo M. Š., kuris trenkė jam per kojas ir D. Č. krito ant gatvės netoli bažnyčios. Ar D. Č. kas nors mušė kol jis atėjo, nematė, nes buvo labai girtas. Kai jis priėjo prie D. Č., jo veidas buvo kruvinas, o aplinkui jį ratu stovėjo M. Š., M. K., D. B. ir G. S.. „Funtikas“ stovėjo atokiau ir kiek prisimena, jis buvo su mergina. Tuo momentu, kai jis priėjo prie visų, niekas D. Č. nemušė. Kai jis priėjo prie D. Č. ir jo paklausė: „nu ką, dabar ir tau skauda“, tada D. B. sudavė vieną kartą D. Č. per galvą, ir paėmęs už rūbų nutempė D. Č. nuo gatvės link žolyno. Tada G. S. taip pat sudavė D. Č. vieną kartą kumščiu į veidą. Matė, kaip vieną smūgį per galvą D. Č. sudavė D. B., vieną smūgį kumščiu į veidą sudavė G. S., kaip M. Š. D. Č. parvertė (1 t., 32, 34, 35 b. l.);

liudytojos V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad apie D. Č. sumušimą nieko negali paaiškinti, nes kaip jį sumušė, nematė, tuo momentu buvo namuose adresu: (duomenys neskelbtini). 2015-05-13 ji su D. Č., R. L. ir D. B. vartojo alkoholį pas D. B.. Pavakare, tikslaus laiko negali pasakyti, ji išėjo namo. D. Č. jau buvo išėjęs prieš tai ir iki jai išeinant į butą negrįžo. Grįžusi namo nuėjo miegoti. Ją pažadino į butą atėję vyriškiai, kurių vienas D. B., o kito vyriškio nepažino. Jie vaikščiojo po butą ir klausė, kur yra D. Ji atsakė, kad nežino ir vyriškiai iš buto išėjo. Maždaug po 20 minučių, kai iš buto išėjo D. B. su nepažįstamu vyriškiu, ji per langą kitoje kelio pusėje, prie parduotuvės „Grūstė“ Tilto gatvėje pamatė kruvinu veidu D. Č.. Kai priėjusi jo paklausė, kas atsitiko, jis pasakė, kad jį sumušė grupė nepažįstamų jam asmenų. Ji su D. Č. pabuvo, kol atvažiavo greitoji pagalba, kurią buvo išsikvietęs pats D. Č., tada ji išėjo namo, o D. Č. greitoji išsivežė į ligoninę (1 t., 42 b. l.);

liudytojos S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-05-13 apie 18 val. pro buto, esančio(duomenys neskelbtini), virtuvės langą pastebėjo, kaip prie Bažnyčios g. 11 namo prie kelio pusės grupė jaunuolių, apie aštuoni vyriškiai mušė ant žemės gulintį nepažįstamą jai vyriškį. Jaunuolių grupėje ji atpažino M. K. ir M. Š., kurie kojomis ir rankomis mušė ant žemės gulintį vyriškį. Šalia grupės vyriškių atokiau stovėjo D. B. ir R. L.. Kitų vyriškių ji neatpažino ir jų neatpažintų. Automobilio prie kelio nebuvo. Ji pasipiktino tokiu įvykiu, be to, lauke buvo ir daugiau žmonių, kurių negali nurodyti(1 t.,31 b. l.);

liudytojo M. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-05-13 vakare, tikslaus laiko nežino, galėjo būti 17–18 val., jis buvo Mažeikių r. Viekšnių miestelio Bažnyčios gatvėje esančiame turgelyje. Kartu buvo M. K. ir M. Š.. Į turgelį kažkuriuo tai momentu atvažiavo D. B. pilkos spalvos automobiliu. Jis paklausė, ar nematė nevietinio vyriškio. Atsakius, kad nematė, D. B. išvažiavo iš turgelio ir maždaug po 5–10 minučių vėl grįžo atgal. Kaip tik tuo momentu, kai prie turgelio atvažiavo D. B., pro turgelį nuo miestelio centro ėjo vyriškis, kurio galimai ieškojo D. B.. Pamatęs tą vyriškį D. B. iššoko iš automobilio ir puolė jį vytis. Iš automobilio taip pat dar išlipo G., kurio pavardės nežino, ir R. L., kurie irgi ėmė gaudyti vyriškį. Jis, M. Š. ir M. K. irgi ėmė bėgti iš paskos tam vyriškiui. Jis galvojo, kad tas vyriškis, kurį visi vejasi, kažką blogo yra padaręs, todėl irgi jį vijosi norėdamas padėti pagauti. Visi bėgo paskui vyriškį tarp Bažnyčios g. 11 ir 13 namų per kiemą, o jis, pagalvojęs, kad galbūt užkirs jam kelią, nubėgo aplink Bažnyčios g. namą. Kai jis apibėgo namą, pamatė, kad D. Č. sėdi ant kelio važiuojamosios dalies, jam iš nosies bėgo kraujas. Tada kažkuris iš vyriškių atitempė D. Č. ant žolyno arčiau namo. Ar D. B. trenkė D. Č., nematė. Tada matė, kaip G., kurio pavardės nežino, trenkė D. Č. į veidą, kiek kartų, neprisimena. Ar M. Š. ir M. K. trenkė D. Č., nematė. Pats D. Č. nesudavė nė vieno smūgio. D. Č. jau būnant ant žolyno po kažkurio tai smūgio ėmė bėgti kraujas dar smarkiau, bet po kurio smūgio, negali pasakyti, neprisimena (1 t., 94 b. l.);

2015 m. gegužės 13 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra Mažeikių r., Viekšnių mstl., Bažnyčios g., ties 11 namu (1 t., 6–7 b. l.);

2015 m. rugpjūčio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolais, kuriuose konstatuota, jog nukentėjusysis D. Č. atpažino D. B., M. Š., G. S., M. K., kaip asmenis, kurie 2015-05-13 jį mušė (1 t., 16–24, 28–30 b. l.);

2015 m. liepos 29 d. specialisto išvadoje Nr.G 1072/15(04) nurodoma, kad D. Č. padarytas nosies kaulų lūžis; sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus nosies sritį; D. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 48 b. l.);

2015 m. lapkričio 4 d. nurodymo įnešti grynuosius pinigus kopija, iš kurios matyti, jog G. S. Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 40,02 € žalos atlyginimo (1 t., 55 b. l.);

2015 m. lapkričio 11 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos raštu, kuriuo atsisakoma civilinio ieškinio (1 t., 62 b. l.);

2015 m. spalio 30 d. tarp kaltinamojo M. Š. ir nukentėjusiojo D. Č. surašytas susitaikymo protokolas (1 t., 143–144 b. l.);

2015 m. lapkričio 3 d. tarp kaltinamojo D. B. ir nukentėjusiojo D. Č. surašytas susitaikymo protokolas (1 t., 116–117 b. l.);

2015m. lapkričio 3 d. tarp kaltinamojo G. S. ir nukentėjusiojo D. Č. surašytas susitaikymo protokolas (2 t., 49–50 b. l.).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikacijos

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Kaltinamieji D. B., M. Š., M. K. ir G. S. viešoje vietoje aplinkinių asmenų akivaizdoje sudavė nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Toks įžūlus kaltinamųjų elgesys patvirtina juos veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekus pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos – reiškia, kad veiką kaltininkas padarė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos.

Viešosios tvarkos pažeidimas dėl visumos ir dalies konkurencijos apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą, kitais atvejais kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį ir pan., priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio.

Nukentėjusiojo D. Č., liudytojų R. L., V. P., M. S. ir S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamieji D. B., M. Š., M. K. ir G. S., veikdami bendrininkų grupėje viešoje vietoje prieš asmenį panaudojo fizinį smurtą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o G. S. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė D. Č. sveikatą, todėl jie baustini už šių nusikaltimų padarymą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant šioms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios D. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos, nes: pirma, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; antra, nusikalstama veika žala nepadaryta ir trečia, susitaikė su nukentėjusiuoju bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis anksčiau neteistas, nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, todėl D. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės bei šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina.

Išaiškintina D. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, <...> teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principoviršenybę.

Skirdamas kaltinamajam M. Š. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, baustas administracine tvarka (1 t., 126 b. l.).

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jauną kaltinamojo amžių, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant pagal BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį (BK 41, 48, 54, 61 straipsniai).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, kaltinamasis M. Š. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Minėta, kaltinamasis M. Š. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, todėl šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2015 m. balandžio 14 d. teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, prie 2015 m. balandžio 14 d. teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės pridedant nauju teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo M. Š. paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamajam M. Š. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam M. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, charakterizuojamas neigiamai (1 t. 119–120 b. l., 2 t., 2, 12 b. l.).

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų trukmę nustatant pagal BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį (BK 41, 46, 54, 80, 90 straipsniai).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, kaltinamasis M. K. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo M. K. paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamajam M. K. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog G. S. 2011 m. birželio 21 d. nuosprendžiu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu ir nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai, jis nebegali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas kaltinamajam G. S. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (vienas nesunkus ir vienas apysunkis baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka (2 t., 31 b. l.).

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant pagal BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką – įstatymo sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 41, 48, 54, 61 straipsniai).

Kaltinamasis viena veika tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, t. y. veikos padarytos idealiąja nusikaltimu sutaptimi, todėl paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, kaltinamasis G. S. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes aptarti duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant įpareigojimus, ribojančius kaltinamojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

Išaiškintina G. S., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo jis privalo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 273, 297–305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. B. dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti D. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. Š. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 20 val. iki 7 val. būti namuose bei per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti šešiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 20 val. iki 7 val. būti namuose bei per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti šešiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2015 m. balandžio 4 d. teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės pridėti nauju teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 20 val. iki 7 val. būti namuose bei per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti šešiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti kaltinamajam M. Š., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti kaltinamajam M. Š., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo M. Š. palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

M. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.

kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo M. K. palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose bei per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti aštuoniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. S. atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Išaiškinti G. S., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo jis privalo atvykti į probacijos tarnybą.

G. S. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikęs bausmę;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis G. S. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.