Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai – 2) prokuroro J. T. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus dėl kojos traumos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnyje 2 dalyje (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B., smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę R. U., o būtent 2024-10-31, apie 14.15 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), virtuvėje, sėdint nukentėjusiajai R. U. ant lovos, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė jai į veido sritį, bei mediniu suolu vieną kartą sudavė į galvos sritį, tuo sukedamas nukentėjusiajai R. U. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje.

Be to, G. B., smurtaudamas, nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę R. U., o būtent 2024-11-18, apie 20.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia mediniu suolu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai R. U. į nugarą, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. U. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - nugaros odos nubrozdinimus.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo 2024-10-31

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. B. 2024-11-07 kaltu prisipažino visiškai, parodydamas, kad pasilieka prie visų ankščiau savo duotų parodymų, kuriais prašo ir tikėti. Ankstesnius parodymus nori šiek tiek papildyti paaiškindamas, kad po to, gerai apgalvojęs visas įvykio aplinkybes, prisiminė, kad po to kai smurtavo prieš R., jis nenuėjo į kitą kambarį, o ji neliko virtuvėje. Jis ją išvarė iš namų ir užsirakino iš vidaus duris. O ji tada paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie minėtą įvykį. Savo sugyventinės R. už savo padarytą nusikaltimą jis atsiprašė, ji jam už tai atleido ir jis su ja susitaikė. Dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kad smurtavo prieš R., nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 80-83). Apklausiamas G. B. 2024-11-01 parodė, kad R. U. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie porą metų laiko, kartu veda ir bendrą ūkį. Šiuo metu jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2024-10-31 jie dviese su sugyventine R. namuose, ankščiau minėtu adresu, nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė degtinę. Kiek tiksliai išgėrė degtinės, tikrai nepasakys, nes neprisimena, tačiau daug. Kadangi įvykio metu buvo tikrai nemažai išgėręs, todėl visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Pamena tik tiek, kad gali būti jog apie 14.15 val., kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, tarp R. ir jo įvyko žodinis konfliktas. Konflikto tikslios priežasties nurodyti negali, bet kai jie gėrė, ji nuolat jam priekaištavo, kad jai tai tas negerai, tai tas, o kadangi jis buvo išgėręs, jam nusibodo jos aimanos, t. y. dėl visko dejavimas, tai jis tikrai, kai ji virtuvėje sėdėjo ant lovos, kumščiu vieną kartą sudavė jai į veido sritį ir, iš to pykčio dar pasiėmęs medinį suolą, juo vieną kartą sudavė į galvos sritį. Kiek prisimena, nuo smūgių, kuriuos sudavė R., ji nenukrito. Po to, jis nuėjo į kambarį, o R. liko virtuvėje. Po to, kiek suprato, paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie minėtą įvykį. Jis visiškai sutinka, kad tokiu savo elgesiu, t. y. smurtaudamas prieš savo sugyventinę R., sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl to tikrai nuoširdžiai gailisi. Kaltu prisipažįsta visiškai ir tikrai nuoširdžiai gailisi. Mano, kad jo tokiems veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Jei būtų buvęs blaivas, nieko panašaus net nebūtų įvykę. Savo sugyventinės R. už savo padarytą nusikaltimą jis atsiprašys, mano, kad ji jam už tai atleis, ir jie su ja susitaikys. Visas šis įvykis įvyko namo virtuvėje. Minėto įvykio niekas nematė, kadangi virtuvėje jie buvo dviese (1 t., b. l. 71-74).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. B. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji R. U. 2024-11-04 parodė, kad G. B. yra jos sugyventinis. Kartu su juo jie gyvena du metai laiko. Kadangi gyvena kartu, tai kartu veda ir bendrą ūkį. Šiuo metu jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2024-10-31, nuo ryto, tačiau nuo kokios tiksliai valandos dabar nepasakys, nes neprisimena, jie dviese su G. ankščiau minėtu adresu, vartojo alkoholinius gėrimus t. y. gėrė degtinę. Su G. jie išgėrė du 0,5 litro talpos butelius degtinės. Atsidarė ir trečią, tačiau jo nebaigė gerti. Nori pasakyti, kad įvykio metu buvo tikrai nemažai išgėrusi, todėl ne visas įvykio aplinkybes gerai prisimena. Gali būti, kad apie 14.15 val., tarp jos ir G. įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko įvyko tas konfliktas, dėl girtumo pasakyti negali, nes neprisimena. Pamena tik tiek, kad konflikto metu, kai ji sėdėjo virtuvėje ant lovos, jis kumščiu jai vieną kartą sudavė į veido sritį, po to pasiėmė medinį suoliuką ir juo vieną kartą sudavė į galvos sritį. Po to G. ją išvarė iš namo, o pats užsirakino name. Kadangi G. ją išvarė iš namo, be to dėl tokių jo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, tai paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie minėtą įvykį. Ką tiksliai pažodžiui sakė paskambinusi pagalbos telefonu tikrai nepasakys, nes neprisimena, bet lyg tai sakė, kad ją sumušė. Negali tiksliai pasakyti, ką sakė ir atvykusiems policijos pareigūnams. Visas šis įvykis įvyko namo virtuvėje. Minėto įvykio niekas nematė, kadangi virtuvėje jie buvo dviese. Po šio įvykio jokie rimti sužalojimai jai nebuvo padaryti, todėl į medicinos darbuotojus dėl to ji nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio byloje ji nereikš. Savo sugyventiniui G. už jo padarytą nusikaltimą, t. y. kad jis smurtavo prieš ją ji atleidžia, nes jis jos už tai jau atsiprašė ir norėtų su juo susitaikyti, bei kad tolimesnis ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas (1 t. b. l. 34-37).

Iš 2024-10-31 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 11-13).

Iš 2024-11-04 BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad nukentėjusioji R. U. pranešė apie minėtą įvykį (1 t., b. l. 17-21).

Matyti, kad 2024-10-31 surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 11-21).

Iš 2024-11-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1248/2024(04) matyti, kad R. U. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 56-57).

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo 2024-11-18

Įtariamuoju apklaustas G. B. parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta. Su sugyventine R. U. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 2 metus. Gyvena jo mamai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi, nepilnamečių šeimoje nėra. 2024-11-18, apie 12. 00 val., jis grįžo iš (duomenys neskelbtini) į savo namus. Grįžęs pradėjo gerti degtinės butelį. Su juo kartu gėrė ir sugyventinė R. U.. Pašalinių asmenų namuose nebuvo, išskyrus senyvo amžiaus mamą, kuri buvo kitame kambaryje, nes ji pastoviai guli ant lovos, beveik nevaikšto. Po to, apie 20.00 val., R. U. pradėjo konfliktuoti, kabinėjosi žodžiu be jokios priežasties. Konflikto metu, galėjo būti, kad jis sudavė R. U. iš medinio suolo, vieną kartą, kaip kad parašyta įtarime. Tas suolas nėra didelis. Kadangi buvo neblaivus, nepamena kur jai pataikė. Pamena, kad po to R. U. pasakė, kad ji iškvies policiją, nes jis neturi teisės būti savo namuose, t. y. minėtu adresu. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis turėjo grįžti į namus, nes turėjo pasiimti savo rūbus. Žinojo, kad namuose būti negali, nes neseniai buvo smurto artimoje aplinkoje byla. Dėl to buvo padarytas sutaikymas. Įvykio jo mama nematė, ji buvo kitame kambaryje. Smurtas tarp jų įvyksta antrą kartą. Kol vyks ikiteisminis tyrimas laikinai gyvens atskirai nuo R. U., bet kur tiksliai bus šiuo metu negali pasakyti. Dėl šio nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 91-94), sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas dėl jo šių padarytų nusikaltimų būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 100-102).

Be kaltinamojo G. B. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji R. U. apklausos metu parodė, kad sutinka duoti parodymus sugyventinio G. B. atžvilgiu ir gali pasakyti, kad jį pažįsta apie du metus. Kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau apie 2 metus. Bendrų vaikų neturi, nepilnamečių šeimoje nėra. Gyvena G. B. mamai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Gali paaiškinti, kad prieš maždaug 1 mėnesį laiko, tarp jos ir G. B. buvo įvykęs konfliktas, kurio metu jis panaudojo prieš ją smurtą, buvo pradėtas tyrimas. Dėl to įvykio ji jam atleido, jie susitaikė įstatymų nustatyta tvarka. 2024-11-18 ji su G. B. buvo namuose, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems vartojant alkoholinius gėrimus, vakare, apie 20.00 val., tikslaus laiko neprisimena, G. B. pasiėmė virtuvėje buvusį medinį suoliuką iš kurio jam sudavė vieną kartą į nugarą, taip sukėlė jai fizinį skausmą, kurį skalėje nuo 1 iki 10 vertinu 10 balų, nes skausmas buvo stiprus. Kiek pamena, tarp jų konfliktas įvyko dėl alkoholio, dėl to jis ir panaudojo smurtą prieš ją. Jis tuo suoliuku sudavė jai vieną kartą į nugarą. Viskas įvyko kai jie buvo virtuvėje, smūgį suoliuku sudavė kai ji stovėjo. Po to ji pasiėmė telefoną ir išbėgo į lauką ir iš karto paskambino policijai. Skambindama sakė, kad yra vėl primušta, išėjo iš namų. Greitosios pagalbos atsisakė, nes nenorėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Sužalojimai padaryti nebuvo, buvo tik sukeltas stiprus fizinis skausmas. Kai ji išbėgo į lauką, G. B. pasiliko ją, daugiau jai nieko nebedarė. Nurodo, kad įvykio metu pašalinių asmenų namuose nebuvo, G. B. mama buvo kitame kambaryje, ji yra labai sena, beveik nevaikšto, įvykio ji tikrai nematė. Nurodo, kad po pirmo ikiteisminio tyrimo G. B. neturėjo kur gyventi, todėl buvo parėjęs pas ją. Supranta, kad kol vyksta ikiteisminis tyrimas, ji ir G. B. privalo gyventi atskirai. Dėl šio įvykio ji jam atleidžia, civilinio ieškinio nereikš, nes turtinė žala jai padaryta nebuvo. Įvykio metu abu buvo neblaivūs (2 t., b. l. 50-53).

Iš 2024-11-18 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (2 t., b. l. 21-29).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas ir nufotografuotas medinis suoliukas (2 t., b. l. 30-32).

Iš 2024-11-20 BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad nukentėjusioji R. U. pranešė apie minėtą įvykį (1 t., b. l. 2. 37-41).

Matyti, kad 2024-11-18 surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (2 t., b. l. 42-45).

Iš 2024-11-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) matyti, kad R. U. nustatytas sužalojimas nugaros odos nubrozdinimai, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 73).

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti, todėl G. B. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją R. U. tinkamai kvalifikuoti kaip du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir G. B. už nusikalstamos veikos (2024-10-31) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirti 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, neatlygintinai dirbant po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, už nusikalstamos veikos (2024-11-18) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirti 7 mėnesių viešųjų darbų bausmę, neatlygintinai dirbant po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmės dalį, ir skirti subendrintą bausmę – 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 val. visuomenės labui.

Kaltinamasis G. B. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

G. B. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), veikos baigtos. Nusikalto būdamas neteistas, 2024-11-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju; 2024-11-27 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi atnaujintas nutrauktas ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42894-24. Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). G. B. baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus G. B. prokuroro siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas G. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-10-31 16.26 val. iki 2024-11-02 14.10 val. (2 paros, 1 t., b. l. 58-62) ir nuo 2024-11-18 21.10 val. iki 2024-11-19 14.15 val. (1 para, 2 t., b. l. 78-82) iš viso 3 paros, laikant, kad G. B. yra atlikęs 18 valandų viešųjų darbų.

Atsižvelgiant į tai, kad G. B. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, artimą savo šeimos narį, į šios veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, G. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis), atliekant ją per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. B. 2024-11-02 ir 2024-11-19 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis paskirta kardomoji priemonė – gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. U., iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeistina (1 tomas, b. l. 87-89, 2 tomas b. l. 106-108).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024-10-31 veika) ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024-11-18 veika) ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį, visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. paskirti galutinę sumažintą bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį, visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaityti G. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 3 (tris) paras, ir laikyti jį atlikus 18 (aštuoniolika) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, G. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 5 (penkių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui, skaičiuojamą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. B. 2024-11-02 ir 2024-11-19 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. U., taikyti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti G. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.