Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

dalyvaujant privačiam kaltintojui-nukentėjusiajam J. K., jo atstovui advokatui Egidijui Morkūnui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 1 dalį (dėl J. K. įžeidimo) 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 155 straipsnio 1 dalį (dėl I. K. įžeidimo) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Iš A. M. priteista 1000 Lt I. K. neturtinės žalos atlyginimo.

Iš A. M. priteista 1000 Lt J. K. neturtinės žalos atlyginimo.

Iš A. M. priteista I. K. ir J. K. 1469,81 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 25 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini), atvykęs kartu su savo sutuoktine ir sūnumi bei bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo, t. y. išmontuoti tvoros ir vykdyti tvoros betoninio pagrindo griovimo darbus, viešai, girdint V. S., S. K., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, J. K. adresavo žodžius „pyzdink nachui“, „vailoke tu“, „durnelio galva“, „turginis varijotas“, „valkata“, „daunas“, ir tokiu būdu viešai įžeidė J. K..

Be to, jis 2011 m. rugpjūčio 25 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini), atvykęs kartu su savo sutuoktine ir sūnumi bei bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo, t. y., išmontuoti tvoros ir vykdyti tvoros betoninio pagrindo griovimo darbus, viešai, girdint V. S., S. K., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, I. K. adresavo tokius žodžius: „tu kūrva verslininke“, „pyzdink iš mano teritorijos“, „turginė varijotė“, „valkata“, „daunė“, ir tokiu būdu viešai įžeidė I. K..

Teismo posėdyje nuteistasis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, privatus kaltintojas-nukentėjusysis J. K. bei jo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, priteisti turėtas išlaidas advokatui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs A. M., liudytojų D. M., E. M., S. J., V. L., V. Š., A. B. parodymų, vadovaudamasis tik privačių kaltintojų J. ir I. K. ir jų pusės liudytojų S. K. (I. K. sutuoktinio, J. K. tėvo) bei V. S. (K. kaimyno) parodymais, nukentėjusiojo J. K. pateiktu vaizdo įrašu, nepagrįstai priėmė A. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl to apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 305 straipsnio nuostatas – neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nenustatė priežasčių, lėmusių konflikto atsiradimą, neįvertino visumos byloje esančių įrodymų, nepagrindė, kodėl nuosprendyje remiasi tik K. ir V. S. parodymais ir kodėl atmeta liudytojų D. M., E. M., S. J., V. L. parodymus, nors pastarųjų dviejų liudytojų teigimu, konfliktavo abi pusės, t. y. K. ir A. M., o V. S. trukdė jiems dirbti, bandė atimti darbo įrankius. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pripažinęs byloje pateiktą vaizdo įrašą tinkamu įrodymu, nepagrįstai vaizdo įraše girdimus A. M. sakomus žodžius, kurie privačių kaltintojų vertinami kaip įžeidžiantys, nevertino viso vaizdo įraše užfiksuoto konflikto kontekste. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė kategorišką išvadą, jog A. M. buvo peržengęs sklypo ribą, o J. K. filmavo neperžengęs sklypo ribos, nors byloje pateikta duomenų, patvirtinančių, jog įsiteisėjusiame Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-23 sprendime (įsiteisėjo 2011-07-25) konstatuota, kad Z. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra S. K. pastatyta tvora, kurią teismas S. K. ir įpareigojo per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti. Dėl šių išvardintų pažeidimų Šiaulių apylinkės teismo skundžiamas nuosprendis A. M. atžvilgiu negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. M. pripažintas kaltu pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, t. y. viešai įžeidęs J. K. ir I. K..

Įžeidimas, numatytas BK 155 straipsnio 1 dalyje, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ išaiškinta, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.

Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis J. K. parodė, kad 2011-08-25 apie 9.00 val. jo tėvas S. K. pirmas išėjo į lauką pažiūrėti kas vyksta, o jis, išgirdęs lauke šūkavimus, taip pat išėjo į lauką, stovėdamas ant laiptų pradėjo filmuoti. Taip pat parodė, kad A. M., girdint V. S., I. K., S. K., D. M. su sūnumi, dviem darbuotojams, jį įžeidė ir pažemino pasakęs „pyzdink nachui, vailoke tu, durnelio galva“, jo motiną I. K. išvadino „kurva, verslininke“, o jo visą šeimą – „turginiais, varijotais, valkatom, daunais“. Be to, parodė, kad jie išėję į lauką ramiai stovėjo, nieko nedarė, A. M. juos užgauliojo, pirmas puolė V. S., bandė jį išprovokuoti.

Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiąja apklausta I. K. parodė, kad 2011-08-25 9.00 val. atvykus A. M., pastarojo sūnui ir žmonai bei dviem įmonės darbuotojams montuoti tvoros, jos sūnus J. K. ir sutuoktinis S. K. išėjo į lauką, ji konflikto pradžios nematė, nes į lauką išėjo išgirdusi, kai A. M. keikėsi, šaukė, tada ir buvo pasakyti jai adresuoti ją įžeidžiantys, žeminantys žodžiai „dar viena, kurva verslininkė, eik blet nachui iš mano teritorijos“, po to jos sūnaus atžvilgiu buvo pasakyti negražūs žodžiai „durnelio galva, piemuo, vailoke, pacas, žąsinas“, taip pat buvo pasakyta „turginiai, varijotai“.

Teisme liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad 2011-08-25 ryte po 9.00 val. išgirdęs prie sklypo, jog kažkas vyksta, kartu su savo sūnumi, kuris ėjo į lauką tikslu filmuoti, o jo žmona išėjo į lauką pasižiūrėti, tik išėjus A. M. pradėjo jį ir J. K. įžeidinėti – jam buvo pasiūlyta „pyzdink nachui“, sūnui buvo adresuojami keiksmažodžiai, jo žmona buvo pavadinta „kurva verslininke“. Kai pradėjo pjauti medelius, kas nebuvo numatyta teismo sprendime, jis pasikvietė kaimyną V. S. pabūti liudininku. Taip pat liudytojas parodė, kad A. M. pilvu buvo susirėmęs su V. S., bandė pastarąjį išprovokuoti muštynėms. Tvirtino tą dieną su A. M. nekalbėjęs, nes nespėjo jam nieko pasakyti, pats nevartojo jokių necenzūrinių žodžių A. M. atžvilgiu.

Liudytojas V. S. apylinkės teisme parodė, kad 2011-08-25 apie 9.00 val. išėjęs į kiemą matė, kad vyko kažkokie darbai, kad jį S. K. pasikvietė pabūti liudininku, kad J. K. filmavo, K. nevartojo necenzūrinių žodžių A. M. atžvilgiu. Prisimena, kad A. M. I. K. pasakė, jog ji „turginė“, be to, A. M. K. vadino „turginiais“, agresyviai įžeidinėjo, pasakė „pyzdink nachui“. Neigia atiminėjęs iš darbininkų įrankius bei pripažino konflikto pradžios nematęs.

Privačių kaltintojų ir šių paminėtų liudytojų parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes juos paneigia kitų liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys duomenys, tarp jų ir privataus kaltintojo J. K. pateiktas vaizdo įrašas. Nors apeliantas ginčija vaizdo įrašo teisėtumą, tvirtindamas, kad jis darytas jam priklausančiame žemės sklype, kad jis nedavė leidimo filmuoti, tačiau vaizdo įrašas, kaip vienas iš įrodymų šaltinių, pateiktas patvirtinti įvykusį konfliktą. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė motyvuotas išvadas dėl pateikto vaizdo įrašo teisėtumo ir jo, kaip įrodymo pripažinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas iš naujo tų argumentų nekartoja, o pasisako tik dėl jo vertinimo, t. y., ar šis vaizdo įrašas patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Pateiktame vaizdo įraše girdėti, kaip A. M. pasako jam inkriminuotuose kaltinimuose nurodytus ir privačių kaltintojų teigimu, juos įžeidžiančius žodžius, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad A. M. ne iš karto Krištopaičiams išėjus į lauką jiems adresuoja kaltinime nurodytus žodžius, kaip teisme tvirtino nukentėjusieji ir liudytojas S. K.. Nors pastarieji asmenys teisme akcentavo, kad „pyzdink nachui“, „durnelio galva“, „vailoke tu“, „turginis varijotas“, „valkata“, „daunas“ buvo adresuoti J. K., o I. K. atitinkami žodžiai „tu kurva, verslininke“, „pyzdink iš mano teritorijos“, „turginė varijotė“, „valkata“, „daunė“, tačiau iš vaizdo įrašo neaišku kam yra sakoma „pyzdink nachui“ ar „durnelio galva“ arba „vailoke tu“, kadangi lauke stovėjo ne tik J. K., bet ir S. K. bei I. K., be to „pyzdink nachui“ A. M. sakė ir liudytojui V. S. ir „pyzdink nachui“ lietuvių kalba reiškia „eik velniop“. Dėl to daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šie žodžiai buvo adresuoti būtent J. K.. Tai, kad A. M. pasakė „kurva verslininkė“ ir žodis „kurva“ reiškia pasileidusią moterį, prostitutę, kekšę, o, tai ir leido teismui padaryti išvadą, jog pasakymas „kurva verslininkė“ buvo adresuotas I. K., tačiau, pastebėtina, kad dabartinėje šnekamojoje kalboje žodis „kurva“ reiškia ne tik paleistuvę, kekšę, prostitutę, bet ir ištiktuką ar jaustuką visiems blogiems dalykams apibūdinti (internetinė prieiga http://zodynas.kriu.lt). Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad A. M. žodį „kurva“ vykusio konflikto metu vartojo gana dažnai, ne tik į konfliktą įsijungus I. K., bet konfliktuojant su V. S., išreiškiant neigiamybę susidariusiai situacijai, ir tai leidžia pripažinti, kad žodis „kurva“ A. M. kalbėsenoje yra dažnas, ir yra kaip priežodis, apibūdinantis blogus dalykus bei patvirtina A. M. versiją dėl tokio žodžio dažno vartojimo. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad žodžių „varijotas“, „turginiai“, „vailokas“, „daunas“ nebuvo adresuoti konkrečiam asmeniui, kad tokie žodžiai buvo pasakyti konfliktuojant su liudytoju V. S., bei į konfliktą įsiterpiant I. K..

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. M. kaltinimuose nurodyti žodžiai, kurie privačių kaltintojų nuomone, juos įžeidė, yra neigiami ir gali būti įžeidžiantys tokius žodžius vertinant atskirai, tačiau šioje situacijoje būtina įvertinti ne tik šių atskirų žodžių, paimtų iš viso konteksto, reikšmę, bet ir visą konfliktą, vykusį tarp A. M. ir S. K. bei pastarajam artimų asmenų. Iš bylos matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-23 sprendimu (įsiteisėjo 2011-07-25) S. K. buvo įpareigotas savo lėšomis išardyti tvorą ir jos pamatus, o to nepadarius, Z. M., t. y. apelianto tėvui, leista savo nuožiūra tokius darbus atlikti (45–48 b. l., vykdomoji byla Nr. 2-106-79/2011 6–11 lapai), kadangi šiame teismo sprendime konstatuota, jog Z. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra neteisėtai S. K. pastatyta tvora. Šio teismo sprendimo S. K. nustatytu laiku neįvykdė (minėtos vykdomosios bylos 17 lapas). Iš vykdomosios bylos taip pat matyti, jog S. K. buvo tinkamai pranešta, jog 2011-08-25 9 val. bus vykdomi tvoros išardymo darbai (minėtos vykdomosios bylos 18–22 lapai), skundas stabdyti šiuos darbus buvo gautas tik įvykio dieną 13.20 val. (minėtos vykdomosios bylos 30 lapas), t. y. priverstinio teismo sprendimo vykdymo metu ir įvykus šioje baudžiamoje byloje tiriamam konfliktui. Nors šioje baudžiamojoje byloje minėto teismo sprendimo vykdymo ar nevykdymo klausimas nesprendžiamas, tačiau šios aplinkybės patvirtina, kad būtent Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-23 sprendimo nevykdymas iš S. K. pusės ir buvo įvykusio konflikto priežastis. Aplinkybę, jog tarp M. ir K. vyksta konfliktas, patvirtina ne tik pateikti teismų sprendimai civilinėse bylose, antstolės pateiktoje vykdomojoje byloje esantys dokumentai, bet ir liudytojų S. J., V. L. parodymai, jog įvykio vietoje konfliktavo abi pusės, tvirtindamos, kad tai jų žemė, kad darbininkai neturi teisės ardyti tvoros, jog konflikto metu abi pusės išsakė įžeidžiančius žodžius, t. y. „keikėsi kas kaip mokėjo“, K. ir prie jų prisidėjęs vyriškis trukdė atlikti darbus. Liudytojas A. B. patvirtino, kad jam paskambinę darbininkai pranešė, jog vyksta konfliktas. Liudytoja apklausta antstolė V. Š. taip pat patvirtino, kad tarp K. ir M. nuolat vykdavo konfliktai, ji suprato, kad S. K. buvo priešiškai nusiteikęs tiek prieš ją, tiek prieš kitus asmenis, nes nesusitaikė su sprendimu, jog reikia tvorą nugriauti, ir visą laiką ginčas vyko S. K. iniciatyva. Šie paminėti įrodymai patvirtina, kad tarp nuteistojo ir K., nors ir kaimynų, yra konfliktiniai santykiai. Taip pat iš liudytojo S. K., nukentėjusiojo J. K. parodymų matyti, kad J. K. į lauką jau išėjo nešinas vaizdo kamera tikslu filmuoti. Liudytojas A. B. patvirtino, kad jam atvežus darbininkus į įvykio vietą, K. jų jau laukė. Nors iš vaizdo įrašo neaišku, kas pradėjo konfliktą, tačiau atsižvelgiama į jau paminėtas aplinkybes, kad atvykus į įvykio vietą K. jau laukė, varė darbininkus lauk, sakydami, kad negalima atlikti darbų, jog „pamatys, kas jiems bus“, kad A. M. ne iš karto su K. pradeda konfliktuoti, daroma išvada, jog nepaneigta A. M. versija, jog konfliktą galėjo pradėti ir pats S. K.. Pastebėtina, kad liudytoja apklausta antstolė V. Š. parodė, jog visų ginčų iniciatoriumi būdavo būtent S. K., kuris negalėjo susitaikyti su teismo sprendimu išardyti tvorą. Taip pat nepaneigta apelianto versija, kad ir K. išsakė necenzūrinius ar įžeidžiančius žodžius, nes vaizdo įraše aiškiai negirdėti kas ir kokius žodžius sako vaizdo įrašo pradžioje, į kuriuos A. M., stovėdamas atokiau, garsiai atsako.

Visuma šių paminėtų aplinkybių rodo, kad įvykio metu tarp A. M. ir K. šeimos įvyko eilinis konfliktas dėl žemės sklypų ribų, kad S. K., nevykdydamas teismo sprendimo dėl tvoros išardymo, neleido vykdyti tvoros išardymo darbų ir taip pradėjo konfliktą, kurio metu, būdamas piktas dėl sprendimo nevykdymo ir trukdymo atlikti darbus, A. M. ir pasakė jam kaltinime inkriminuotus, privačių kaltintojų nuomone, įžeidžiančius žodžius. Taigi, įvertinus tai, kad galbūt įžeidžiančius žodžius apeliantas pasakė konflikto metu, iš pykčio, išreikšdamas savo neigiamas emocijas dėl susidariusios situacijos S. K. nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo išardyti tvorą, trukdymo darbininkams atlikti darbus, daroma išvada, kad A. M. neturėjo tyčios įžeisti nukentėjusiųjų.

Tam, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 155 straipsnio 1 dalį būtini visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tarp jų ir tyčia, o nesant nors vieno iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima. Kadangi nenustatyta, jog pasakydamas kaltinime nurodytus žodžius A. M. siekė įžeisti nukentėjusiuosius, daroma išvada, kad šioje byloje nėra visų būtinų BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl A. M. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Išteisinus A. M. pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, byloje pareikštas I. K. ir J. K. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Taip pat nepriteistinos ir nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokatui, kadangi tokios išlaidos išieškomos tik iš kalto asmens (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, požymių.

Privačių kaltintojų-nukentėjusiųjų I. K. ir J. K. civilinius ieškinius dėl 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos ir kasacine tvarka neskundžiamas.