- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-10
- Bylos Nr.
- A-525-800-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Atsakovas
- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Švyturys-Utenos alus“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Švyturys-Utenos alus“ dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ prašymu (b.l. 3 – 6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 12-8A (toliau – ir Nutarimas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Nurodė, jog Tarnyba, skirdama baudą už UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklo ant Vilniaus „Lietuvos rytas“ krepšinio klubo žaidėjų marškinėlių transliaciją Lietuvos televizijos pirmuoju kanalu 2008 m. sausio 26 d. nuo 6 iki 23 valandos, vadovavosi tik dviem dokumentais: Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu (toliau – ir Įstatymas)) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/1999), kurioje teismas konstatavo, jog prekės ženklas (žymuo) turi reklamos požymį, neįsigilindama į kitus, reklamos skelbimą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų programose reglamentuojančius teisės aktus. Reklamos skelbimą transliuotojų programose reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu patvirtinta Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka). Tai yra vieninteliai nacionaliniai, Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantys teisės aktai, nustatantys išsamias reklamos skelbimo visuomenės informavimo priemonėse taisykles. Tuo tarpu Įstatymo tikslai yra iš esmės susiję su alkoholio kontrole, jo vartojimo, prieinamumo sumažinimu ir kita. Atsižvelgdamas į Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 46 dalį, Įgyvendinimo tvarką, 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, suderinimo (toliau – ir Direktyva 89/552/EEB), 1989 m. gegužės 5 d. Europos konvencija dėl televizijos be sienų, 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 89/552/EEB, padarė išvadą, kad visuose minėtuose teisės aktuose reklama vertinama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis užsakovo interesais už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžiama informacija apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. 2008 m. sausio 26 d. nuo 16 val. 10 min. Lietuvos televizijos pirmuoju kanalu transliuotų LKL krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Šiaulių „Šiauliai“ metu UAB „Švyturys - Utenos alus“ prekės ženklas nebuvo rodomas šios bendrovės užsakymu, tuo labiau, kad pareiškėjas negavo jokio atlygio už šio ženklo skelbimą. Toks ženklas buvo skelbiamas vien dėl to, kad jis buvo ant šių rungtynių dalyvių marškinėlių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 1999 m. birželio 28 d. nutartyje nustatė, jog pagal Pasaulinės intelektualinės nuosavybės apsaugos organizacijos tyrimus, pripažįstama, kad prekių ženklai turi 4 pagrindines funkcijas: skiriamąją (diferencinę), kilmės (šaltinio), kokybės ir reklaminę. Minėta nutartimi konstatuota, jog prekės ženklas, be skiriamojo, kilmės (šaltinio), kokybės požymių turi dar ir reklamos požymį, neturint omenyje, kad prekės ženklas visais atvejais, neatsižvelgiant į jo paskelbimo aplinkybes, situaciją, tikslus ir pan., yra reklama. Sąvokos „turi reklamos požymį“ ir „reklama“ nėra tapačios. UAB „Švyturys - Utenos alus“ gamina ir prekiauja ir nealkoholiniu alumi, o nagrinėjamu atveju Tarnyba nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad per Lietuvos televizijos pirmąjį kanalą transliuotų krepšinio rungtynių LKL Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Šiaulių „Šiauliai“ metu ant „Lietuvos rytas“ krepšinio klubo komandos žaidėjų marškinėlių buvęs UAB „Švyturys - Utenos alus“ prekės ženklas buvo alkoholio reklama, t.y. neįrodė, kad šiuo prekės ženklu skleidžiama informacija buvo skatinama įsigyti ar vartoti alų, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 0,5 procento. Tai, kad prekės ženklas ne visais atvejais gali būti laikomas reklama patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A14-625/2005). Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Švyturys-Utenos alus“ prekės ženklą krepšinio rungtynių metu paskelbė vien dėl to, kad jis tuo metu buvo krepšinio rungtynių vietoje, neturėdamas ketinimų skatinti įsigyti ar vartoti „Švyturys-Utenos alus“ gaminamus produktus, negaudamas už tokio ženklo paskelbimą jokio atlygio bei neturėdamas išankstinio UAB „Švyturys-Utenos alus“ užsakymo skelbti jos prekės ženklą rungtynių transliacijos metu. Nutarimas pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (b.l. 19 – 23) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Įstatymo tikslas - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimu, pabrėžė, jog alkoholiniai gėrimai yra priskiriami prie ypatingos paskirties prekių, todėl jiems yra taikomas specialus valstybės reguliavimo režimas, nustatytas Įstatymu. Vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 29 straipsnio 6 dalimi, teigė, kad kitais atvejais (t.y. ne atitinkamų įmonių iškabose ar ant jų valdomo transporto) pateikiami alkoholinių gėrimų prekių ženklai laikomi alkoholio reklama. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2004 m. liepos 13 d. sprendime byloje Nr. C-429/02 (Bacardi France SAS byla) konstatavo, jog netiesioginė televizijos reklama, kai retransliuojant kitų valstybių narių teritorijoje vykstančias sporto varžybas tarp dviejų valstybių ekrane matomi alkoholinių gėrimų reklamos stendai, iš tikrųjų nelaikytina „televizijos reklama“ Direktyvos 89/552/EEB, kuri perkelta į Visuomenės informavimo įstatymą, 1 straipsnio b punkto, 10 ir 11 straipsnių prasme, kadangi ji nėra išskirtinis pranešimas per televiziją, kuriuo siekiama skatinti pirkti prekes ar naudotis paslaugomis. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, jog toks draudimas neprieštarauja Europos Bendrijų sutarties 59 straipsniui (po pakeitimo – EB sutarties 49 str., reglamentuojantis paslaugų teikimo laisvę), kadangi toks alkoholinių gėrimų reklamos ribojimas turėtų būti laikomas priemonėmis, kuriomis siekiama kovoti prieš piktnaudžiavimą alkoholiu, kurios pateisinamos rūpesčiu dėl visuomenės sveikatos. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus „alkoholio reklamos“ ir „televizijos reklamos“ sąvokos negali būti absoliučiai sutapatinamos. „Alkoholio reklamos“ sąvoka nėra įtvirtinta Europos Sąjungos teisėje. Įstatyme, kaip specialiajame teisės akte, įtvirtinta alkoholio reklamos sąvoka platesnė nei numatytoji Direktyvoje 89/552/EEB ir Visuomenės informavimo įstatyme, kadangi ji apima alkoholio reklamą ne tik televizijoje, bet ir kitais būdais. Remdamasis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Įstatymo (redakcija, kuri įsigaliojo 2008-01-01) 9 straipsnio 1 dalimi, faktinėmis bylos aplinkybėmis ir bylos medžiaga, nurodė, jog nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog Nutarimas priimtas nesigilinant į kitus reklamą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų programose reglamentuojančius teisės aktus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-337/1999), pažymėjo, jog žymuo kaip prekių ženklas ar kaip įregistruoto prekių ženklo elementas, kuriuo vieno gamintojo prekės ar paslaugos atskiriamos nuo kito gamintojo prekių ar paslaugų, yra ne tik informacija, bet ir reklama, kurios tikslas – pritraukti kuo daugiau pirkėjų. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A6-657/2001), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimu, Įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, pažymėjo, jog tai, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda dar nereiškia, kad negalima reklama, kuri nėra susijusi su materialine nauda, be to, materialinė nauda nenumatoma kaip būtinas alkoholio reklamos požymis. Valstybinis patentų biuras 2008 m. vasario 2 d. raštu Nr.2R-366 Tarnybą informavo, jog tam, kad žymuo būtų naudojamas kaip prekių ženklas, nėra būtina sąlyga jį įregistruoti, kadangi Prekių ženklų įstatymas neįpareigoja registruoti žymens, naudojamo prekėms žymėti. Neįregistruotas žymuo taip pat gali atlikti pagrindinę prekių ženklo paskirtį - atskirti vieno gamintojo prekes arba paslaugas nuo kito gamintojo prekių arba paslaugų. Valstybinis patentų biuras taip pat nurodė, kad 2008 m. vasario 14 d. duomenimis nėra pareikšto registruoti ar įregistruoto prekių ženklo, kuris būtų tapatus žymeniui, matomam ant krepšinio žaidėjų marškinėlių krepšinio rungtynių metu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu (b.l. 62 – 67) pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Nutarimą.
Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 26 d. per Lietuvos televizijos pirmąjį kanalą 16 val. 10 min. transliuotų tiesioginės transliacijos LKL rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Šiaulių „Šiauliai“ metu ant „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo žaidėjų marškinėlių buvo matomas alų gaminančios bendrovės UAB „Švyturys-Utenos alus“ prekės ženklas. Tarnyba Nutarimu nustatė, jog pareiškėjas minėtų 2008 m. sausio 26 d. rungtynių metu skleidė „Švyturio“ alaus reklamą ant krepšininkų marškinėlių, kuri yra draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 val. iki 23 val. Be to, skleistoje „Švyturio“ alaus reklamoje tiesiogiai dalyvavo sportininkai. Tarnyba Nutarimu nutarė, jog tokiais veiksmais pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies 3 punkto reikalavimai, todėl pareiškėjui paskyrė 2 000 Lt baudą. Teismas, atsižvelgdamas į Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalies 3 punktą, nurodė jog Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 2 dalies 3 punkte numatyti draudimai siejami su neteisėta alkoholio reklama, todėl, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti ar pareiškėjo veiksmai nagrinėjamu atveju laikytini alkoholio reklama Įstatymo 2 straipsnio 4 dalies prasme. Remdamasis Įstatymo 29 straipsnio 6 dalimi (redakcijos, galiojusios iki 2008-04-28 ir nuo 2008-04-29), pažymėjo, jog Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2008 m. balandžio 29 d., papildomai išskiriant atvejus, kokie veiksmai nelaikytini alkoholio reklama, atsakomybės taikymo pagrindai ir sąlygos, lyginant su Nutarimo priėmimo metu galiojusia Įstatymo minėto straipsnio redakcija, sušvelnėjo. Įvertinęs LKL rungtynių tarp Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Šiaulių „Šiauliai“ vaizdo įrašą, padarė išvadą, kad ant sportininkų marškinėlių esantis „Švyturio“ logotipas praktiškai yra sunkiai pastebimas ir neaiškus. Be to, ant „Lietuvos ryto“ krepšininkų marškinėlių yra daug įvairių logotipų, o krepšininkams pastoviai judant, pastebėti bei išskirti iš kitų „Švyturio“ logotipą labai sunku ir tai įmanoma padaryti tik keletą kartų per rungtynes, kai kuris nors iš sportininkų kelias sekundes rodomas stambiu planu. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A248-1707/2008; A143-1705/2008; A143-16/2008; A248-11/2008), pabrėžė, kad baudų skyrimas už Įstatymo nuostatų pažeidimus pagal savo prigimtį yra administracinė sankcija, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 8 straipsnio 2 dalimi, turi būti įvertinta galimybė taikyti atsakomybę švelninančio teisės akto normas. Skundžiamas Nutarimas nėra įvykdytas, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos atsakomybę švelninančio teisės akto nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamų rungtynių metu „Švyturio“ logotipo pateikimas iš esmės matomas nereguliariai bei netikėtai, jo vaizdas ekrane yra šalutinis bei neaiškus, padarė išvadą, jog toks prekės ženklo pateikimas atitinka Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies redakcijos, įsigaliojusios nuo 2008 m. balandžio 26 d., nuostatas, todėl nelaikytinas alkoholio reklama Įstatymo 2 straipsnio 4 dalies prasme.
III.
Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą (b.l. 73 – 76), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Atsižvelgdamas į Įstatymo 29 straipsnio 6 dalį (2008-04-26 redakcija), nurodo, jog Įstatymas nedraudžia rodyti prekių ženklų tik tuomet, kai jie rodomi netikėtai (1), nereguliariai (2) ir kaip šalutiniai (3), palyginus su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais. Pareiškėjo rungtynių transliacijos metu ant sporto salės, kurioje vyko krepšinio rungtynės, konstrukcinių elementų, grindų ir ant krepšininkų marškinėlių matomi prekių ženklai „Švyturys“ nebuvo šalutiniai, lyginant su pagrindiniu transliuojamu vaizdu, taip pat jie buvo matomi reguliariai, tikėtai. Remdamasis Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne pateiktu sąvokų „netikėtas“ ir „tikėtis“ aiškinimu, lingvistiniu aiškinimo metodu, teigė, jog nagrinėjamu atveju prekių ženklų rodymas žiūrovams buvo tikėtas, nes prekių ženklai buvo matomi krepšinio rungtynių metu pastoviose, tose pačiose vietose, visos krepšinio rungtynių transliacijos metu. Vadovaudamasis Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne pateiktu sąvokos „reguliarus“ aiškinimu, lingvistiniu aiškinimo metodu, pabrėžė, jog reguliarumo kriterijui konstatuoti užtenka, kad prekių ženklas būtų rodomas nuolat ir pastoviai, o taip ir buvo nagrinėjamu atveju. Pažymėjo, kad alkoholinių gėrimų prekių ženklo rodymas pažeidžia Įstatymo nuostatas, jei toks rodymas neatitinka bent vieno iš minėtų kriterijų. Nagrinėjamu atveju rungtynių metu matomas „Švyturio“ prekių ženklas nebuvo šalutinis, lyginant su transliuota programa, buvo rodomas reguliariai ir tikėtai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atsakomybė švelninama, tačiau Nutarimas panaikintas visiškai.
3. Teigia, jog, nustačius, kad transliuotų rungtynių metu sportininkai dėvėjo marškinėlius su prekių ženklu „Švyturys“, konstatuotina, jog jie dalyvavo alkoholio reklamoje, todėl buvo pažeistas Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad absoliutus draudimas sportininkui dalyvauti alkoholio reklamoje neišnyksta ir tada, kai alkoholio prekių ženklas ant sportininko marškinėlių rungtynėse matomas nereguliariai, netikėtai ar tam tikrais momentais yra šalutinis. Daro išvada, kad Įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alkoholio reklamos draudimo išlyga negali būti taikoma Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam alkoholio reklamos draudimui.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 80 – 82) prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 28 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklo transliacija krepšinio rungtynių metu buvo tikėta. Nurodo, jo, nepaisant to, kad minėtas prekės ženklas buvo ant sporto salės grindų ir ant žaidėjų marškinėlių, žiūrovams televizinio vaizdo pateikimas visuomet bus netikėtas, nes jis priklauso išimtinai nuo televizijos programos kūrybinės grupės sprendimo.
2. Nesutinka su teiginiu, kad ginčo prekės ženklas krepšinio rungtynių metu buvo rodomas reguliariai, nes jis nebuvo rodomas tolygiai, nevyko taisyklingai, nebuvo organizuotas ar organizuotai valdomas. Pažymi, jog prekės ženklo, esančio ant transliuotojui nepavaldžių asmenų aprangos ar turto, transliacija, nesant tokių asmenų užsakymo, negali būti organizuota ir vykdoma tolygiai.
3. Teigia, jog Įstatymo pataisos, nustatančios išimtis iš alkoholio reklamos draudimo, galioja ir alkoholį gaminančios ar juo prekiaujančios įmonės prekės ženklui ant sportininkų marškinėlių. Remiasi Įstatymo 29 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A14-625/2005).
4. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja visos Įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje numatytos aplinkybės taikyti alkoholio reklamos išimtį, nes nagrinėjamu atveju transliacijos metu prekės ženklas buvo rodomas nereguliariai, netikėtai, buvo šalutinis palyginti su krepšinio rungtynių vaizdu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas 2008 m. vasario 26 d. VšĮ "Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" surašė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse protokolą Nr. 3-110 (b.l. 25 – 27) už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų padarymą. Pažeidimai pasireiškė tuo, jo pareiškėjas 2008 m. sausio 26 d. nuo 16 val. 10 min. Lietuvos televizijos pirmuoju kanalu transliuotų LKL krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Šiaulių „Šiauliai“ metu skleidė alkoholio reklamą (rodytas UAB „Švyturys - Utenos alus“ prekės ženklas). Tarnyba skundžiamu 2008 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 12-8A nutarė už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies 3 punkto pažeidimą pareiškėjui skirti 2 000 Lt baudą.
Ginčijamo Nutarimo surašymo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 29 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustatė, jog alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 iki 23 valandos. Pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2008 m. sausio 26 d. nuo 16 val. 10 min. per Lietuvos televizijos pirmąjį kanalą transliuojant krepšinio rungtynes „Lietuvos rytas“ – Šiaulių „Šiauliai“ ant krepšinio žaidėjų marškinėlių ir krepšinio salės konstrukcinių elementų buvo matomas UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklas.
Dėl informacijos pripažinimo reklama pagal Nutarimo priėmimo metu galiojusią Įstatymo redakciją
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, jog krepšinio rungtynių metu matytas UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklas negali būti vertinamas kaip reklama Įstatymo prasme.
Pažymėtina, kad ginčo santykiams taikytinas specialusis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, reglamentuojantis santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, eksportu, vartojimu, reklama, rėmimu, ir nustatantis valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus (Įstatymo 1 str. 2 d.).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį alkoholio reklama suprantama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Kitaip tariant atitinkama informacija pripažintina alkoholio reklama, jeigu ji susijusi su atitinkama įmonių veikla ir skatina įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Įstatymo 29 straipsnio 6 dalis nustatė, jog reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai (jei alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis) bei prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato bei įmonių valdomo transporto.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei faktines bylos aplinkybes, pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklo rodymas transliuotų LKL krepšinio rungtynių metu gali būti vertinamas kaip alaus reklama Įstatymo 2 straipsnio 4 dalies prasme. Toks prekės ženklas yra tiesiogiai susijęs su alų gaminančia bendrove ir atitinkamai alkoholio produktu – alumi. Be to, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, pripažintina, jog toks prekės ženklo atvaizdo rodymas, teisėjų kolegijos nuomone, iš esmės atitinka ir kitą kriterijų, t.y. skatina įsigyti ar vartoti alkoholio produktus (konkrečios įmonės gaminamą alų). Kartu pabrėžtina, jog tokia pareiškėjo rungtynių metu transliuota informacija neatitiko nė vieno Nutarimo priėmimo metu galiojusioje Įstatymo redakcijoje numatyto kriterijais, remiantis kuriuo ji galėtų būti pripažinta ne alkoholio reklama.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, nurodė, kad UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklo transliavimas krepšinio rungtynių metu nevertintinas kaip reklama, nes tokie veiksmai atlikti neatlygintinai. Pabrėžtina, jog Įstatymas, kaip specialusis teisės aktas, reguliuojantis ginčo santykius, alkoholio reklamos sąvokos tiesiogiai nesieja su informacijos skleidimo atlygintinumu. Be to, alkoholio reklamos sąvokos siejimas tik su atlygintinumo aspektu leistų transliuotojams nepagrįstai piktnaudžiauti tokios informacijos skleidimu ir atitinkamai pažeistų Įstatymo tikslus. Tuo tarpu kitų pareiškėjo nurodytų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos vertintinos kaip bendrosios Įstatymo nuostatų požiūriu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjo nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai iš esmės yra įgyvendinti juos perkeliant į Įstatymą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo santykiams taikytini teisės aktai prieštarauja minėtų teisės aktų nuostatoms.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kai kurios Įstatymo nuostatos buvo pakeistos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymu (2008-04-18 įstatymo Nr. X-1508 redakcija). Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi pakeista Įstatymo 29 straipsnio 6 dalis, numatant, jog reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamuose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekės ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos atvaizdais. Įvertinus minėtas nuostatas, atsižvelgiant į tai, jog prekės ženklų atvaizdų rodymas nelaikomas reklama tik išskirtinais atvejais, vadovaujantis įstatymų leidėjo ketinimų principu, darytina išvada, jog teisėjų kolegijos padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklo atvaizdo rodymas krepšinio rungtynių transliacijos metu vertintinas kaip alkoholio reklama, yra pagrįsta ir teisinga.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad krepšinio rungtynių metu transliuotas UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklo atvaizdas Nutarimu pagrįstai įvertintinas kaip alkoholio reklama Įstatymo 2 straipsnio 4 dalies prasme, todėl pareiškėjo veiksmai pagrįstai pripažinti pažeidžiančiais Nutarimo priėmimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos nuostatas.
Dėl švelninančio atsakomybę įstatymo taikymo
Kaip jau minėta, nuo 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojo nauja Įstatymo 29 straipsnio redakcija (2008-04-18 įstatymo Nr. X-1508 redakcija). Pagal naują Įstatymo 29 straipsnio redakciją 2 dalies 6 punkte praplėstas informacijos, nelaikomos reklama, apibrėžimas, numatant, jog reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tokius pakeitimus, daro išvadą, jog, įsigaliojus minėtai naujai Įstatymo redakcijai ir praplėtus informacijos, kuri nelaikoma alkoholinių gėrimų reklama, sąvoką, iš esmės nagrinėjamos bylos atžvilgiu buvo sušvelninta pareiškėjo atsakomybė. Todėl, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A822-616/2009) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad skundžiamas Nutarimas nėra įvykdytas, konstatuoja, jog, sprendžiant kilusį ginčą, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, t.y. nagrinėjamu atveju turi būti taikomos atsakomybę švelninančios teisės akto nuostatos.
Dėl informacijos pripažinimo reklama pagal Įstatymo, švelninančio atsakomybę, nuostatas
Pagal nuo 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojusio Įstatymo pakeitimo 29 straipsnio 6 dalies redakciją reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.
Įvertinus tokią teisės normą, darytina išvada, jog tam, kad prekės ženklo rodymas nebūtų laikomas alkoholio reklama, toks transliavimas turi atitikti tris pagrindinius kriterijus: prekių ženklas turi būti rodomas nereguliariai, matomas netikėtai ir jo atvaizdas turi būti šalutinis, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos atvaizdais.
Pažymėtina, jog pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną sąvoka „reguliarus“ aiškinama kaip „tolygiai ir taisyklingai vykstantis, organizuotas, organizuotai rengiamas, valdomas“, todėl terminas „reguliariai“ turėtų būti suprantamas kaip organizuotai, tolygiai, taisyklingai. Terminas „netikėtas“ aiškinamas kaip „nelauktas, staigus“, o sąvoka „netikėtai“ atitinkamai turėtų būti suprantama kaip nelauktai, staigiai. Žodis „šalutinis“ suprantamas kaip ne toks svarbus, epizodinis, nepagrindinis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir bylos medžiagą, pabrėžia, jog nagrinėjamus atveju krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Šiaulių „Šiauliai“ metu rodytas UAB „Švyturys - Utenos alus“ prekės ženklo atvaizdas turėtų būti vertinamas kaip ne pagrindinis, ne toks svarbus, palyginti su transliuotų rungtynių vaizdais, nes pagrindinis šios transliacijos vaizdas buvo krepšinio varžybos. Prekės ženklo atvaizdas nebuvo matomas nuolat, organizuotai ar taisyklingai, jis buvo parodomas nelauktai, sekant krepšinio aikštelėje vykstančias rungtynes, o ant krepšinio žaidėjų marškinėlių toks ženklas buvo matomas neaiškiai, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju UAB „Švyturys - Utenos alus“ prekės ženklo atvaizdo rodymas rungtynių transliacijos metu negali būti vertinamas kaip alkoholio reklama (Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies prasme).
Pabrėžtina, jog nagrinėjamu aspektu svarbi ir ta aplinkybė, kad krepšinio rungtynes pareiškėjas transliavo tiesiogiai. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, jog toks prekės ženklo atvaizdo rodymas transliuotos programos metu nepriklausė nuo pareiškėjo valios.
Todėl, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju, pritaikius Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies, įsigaliojusios nuo 2008 m. balandžio 26 d., nuostatas, yra pagrindas daryti išvadą, jog krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Šiaulių „Šiauliai“ metu UAB „Švyturys - Utenos alus“ prekės ženklo atvaizdas rodytas nereguliariai ir netikėtai, jis buvo šalutinis, palyginti su transliuotų rungtynių vaizdais, todėl tokie pareiškėjo veiksmai nepripažintini alkoholio reklama Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme.
Dėl Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pažeidimo
Pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.
Konstatavus, kad pareiškėjas nepadarė Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto pažeidimo, t.y. netransliavo alkoholio reklamos nuo 6 iki 23 valandos, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas padarė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pažeidimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus konkrečias faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.