- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-613-567/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25540-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- V. N., UAB „AVVJ“, G. P.
- Ieškovas
- UAB „Legal balance“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1354-433/2020 pagal ieškovo UAB „Legal balance“ ieškinį atsakovams UAB „AVVJ“, V. N. ir G. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas UAB „Legal balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „AVVJ“, V. N. ir G. P. 3 093,33 Eur skolą, 56,39 Eur kompensacinių palūkanų, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai UAB „AVVJ“, V. N. ir G. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš atsakovų UAB „AVVJ“, V. N. ir G. P. ieškovo UAB „Legal Balance“ naudai 3 093,33 Eur skolos, 56,39 Eur palūkanų, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 093,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš atsakovų po 64,34 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. 2020 m. sausio 7 d. atsakovas V. N. pateikė pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. priėmė atsakovo atsiliepimą į ieškinį.
Šalies argumentai
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi nutarė nustatyti atsakovui V. N. terminą iki 2020 m. sausio 28 d. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti autentišku parašu pasirašytą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir sumokėti 37,50 Eur žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad V. N. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per EPP sistemą teismui pateikė atsakovo atstovas advokato padėjėjas A. M. V. N. pareiškimas pasirašytas ne autentišku parašu, o parašo šviesokopija, todėl tai sukėlė teismui abejonių dėl parašo autentiškumo, juolab, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Vietnamą (CPK 111 str., 115 str.).
6. 2020 m. sausio 16 d. atsakovas V. N. pateikė pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki bylos išnagrinėjimo. Nurodė, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. priėmė atsakovo atsiliepimą į ieškinį (CPK 84 str., 142 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi nutarė nustatyti atsakovui V. N. terminą iki 2020 m. sausio 30 d. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui pareiškimą, pasirašytą atsakovo autentišku parašu, arba pareiškimą pateikti per EPP sistemą, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu.
8. Teismas nustatė, kad atsakovo V. N. vardu pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per EPP sistemą teismui pateikė atsakovo V. N. atstovas advokato padėjėjas A. M., kad pareiškimas pasirašytas ne autentišku V. N. parašu, o V. N. vardo ir pavardės parašo šviesokopija. Teismo vertinimu, toks dokumento pateikimo būdas kelia abejonių dėl pasirašiusio asmens parašo autentiškumo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, norėdamas pateikti pareiškimą teismui panaudojant informacines ir elektronines ryšių technologijas teismo procese, turi prisijungti prie LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemės. Norėdamas aktyvuoti paskyrą, atsakovas turi per išorines sistemas (elektroninės valdžios vartus) užsiregistruoti portale adresu: https://e.teismas.lt. Procesinis dokumentas, kuris teikiamas teismui per EPP sistemą, turi būti pasirašytas asmens kvalifikuotu elektroniniu parašu.
9. Teismas nurodė, kad atsakovas V. N., norėdamas pateikti pareiškimą teismui panaudojant informacines ir elektronines ryšių technologijas teismo procese, turi prisijungti prie LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemės. Norėdamas aktyvuoti paskyrą, atsakovas turi per išorines sistemas (elektroninės valdžios vartus) užsiregistruoti portale adresu: https://e.teismas.lt. Procesinis dokumentas, kuris teikiamas teismui per EPP sistemą, turi būti pasirašytas asmens kvalifikuotu elektroniniu parašu (CPK 111 str., 115 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovas V. N. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartyje suabejojo dėl elektroninėmis priemonėmis pateikto atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pasiūlė prisijungti per EPP sistemą bei paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2020 m. sausio 16 d. atsakovas teismo pasiūlymą įvykdė, t. y. prisijungė prie EPP sistemos ir pateikė savo elektroniniu parašu patvirtintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi klaidingai nustatė atsakovui terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti (CPK 175¹ str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 dalis). Byloje dalyvaujančiam asmeniui per teismo nustatytą terminą nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
13. Pagal CPK 175¹ str. 2 d. ir Teismų įstatymo 37¹ str. 3 d. procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas jį teikiančio asmens (CPK 175¹ str. 6 d.). Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato Teisingumo ministras (CPK 175¹ str. 9 d.).
14. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 p. procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (LITEKO VEP) posistemiu. Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (aprašo 4 p.). Pagal Aprašo 4 p. asmuo, jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Aprašo 13 p.). Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 p.). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 p.).
15. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 16 p. paslaugų gavėjo ar paslaugų vartotojo (jo įgaliojimų ribose) nurodymai, pareiškimai, informacija ir kitos valios išraiškos formos, pateiktos į LITEKO VEP posistemį, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir valia, išreikšta asmeniškai pasirašytame popierinės formos dokumente.
16. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad 2020 m. sausio 16 d. atsakovas V. N. per LITEKO VEP posistemį pateikė pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris pasirašytas elektroniniu parašu (el. parašo identifikacinis numeris). Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo metaduomenyse nurodyta, kad dokumento sudarytojas yra V. N., dokumentas sudarytas 2020 m. sausio 16 d. (CPK 179 str. 3 d.).
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovui V. N. terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti pareiškimą, pasirašytą atsakovo autentišku parašu, arba pareiškimą pateikti per EPP sistemą, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu. Atsakovo V. N. per LITEKO VEP posistemį 2020 m. sausio 16 d. pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atitiko CPK 175¹ str., Teismų įstatymo 37¹ str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kurie teismui teikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Aplinkybė, kad pačiame atsakovo V. N. procesiniame dokumente, t. y. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kopijoje yra atsakovo rašytinis parašas, neturi teisinės reikšmės, nes nagrinėjamu atveju procesinio dokumento teikėją patvirtina tai, kad dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu ir dokumento metaduomenys, kuriame dokumento sudarytoju nurodytas V. N.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės analogiškas klausimas dėl atsakovo V. N. pasirašomų procesinių dokumentų, teikiamų elektroniniu būdu, tinkamumo buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-464-656/2020, kuria nutarta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir atsakovo V. N. 2020 m. sausio 24 d. pateikto atskirojo skundo priėmimo klausimą dėl šioje byloje skundžiamos 2020 m. sausio 22 d. nutarties perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodytoje byloje Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad atsakovas V. N. 2020 m. sausio 24 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties pateikė per LITEKO VEP posistemį, prisijungdamas per elektroninės bankininkystės sistemą ir pasirašydamas elektroniniu parašu (el. parašo identifikacinis numeris). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad narinėjamu atveju atsakovas V. N. 2020 m. sausio 16 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė analogišku būdu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. sausio 22 d. nutartimi nepagrįstai nustatė atsakovui V. N. terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti.
20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo ir perduoti atsakovo V. N. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame taip pat prašoma atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą, priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo iš esmės dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo, nes pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo prerogatyvai (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 111 str., 115 str., 175¹ str. 2 d. ir 6 d., 285–288 str., 329 str. 1 d., 336 str., 338 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti atsakovo V. N. 2020 m. sausio 16 d. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.