- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 1-1220-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01672-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- E. L.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.10.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Miglės Lukševičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės raj., Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, o būtent:
jis 2012-02-25, apie 07:00 val., Panevėžio rajone, kelio Vilnius – Panevėžys 124 km 500 m., vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklų 133 punktų reikalavimus – sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelią ir meteorologines sąlygas, esant slidžiai kelio dangai, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Opel Astra keleivio G. L. sveikata - jam nustatytos muštinės žaizdos galvoje, galvos smegenų sukrėtimas, kaklo raiščių patempimas, stuburo X-XI-XII – to krūtininių ir I – mo juosmeninio slankstelių lūžiai, kairio žastikaulio vidinio krumplio lūžis.
Motyvuojamoji dalis
Tokiais savo veiksmais E. L. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
jis, 2013-07-07 apie 11:00 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šeimyninio konflikto metu spyrė sutuoktinei V. L. į nugarą, dėl ko pastaroji nukrito nuo laiptų, tokiais veiksmais sukeldamas V. L. fizinį skausmą bei padarydamas poodinę kraujosruvą nugaros kairėje pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Tokiais savo veiksmais E. L. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (iki 2013-07-13 galiojusio įstatymo redakcija).
E. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo E. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2012-02-25 apie 5.40 val. jis išvažiavo iš Vilniaus į Panevėžį, važiavo su sūnumi G. L. dviese. Jų abiejų saugos diržai buvo užsegti, automobilio šviesos įjungtos. Jis vairavo automobilį Opel Astra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso pagal panaudos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Oro sąlygos tą rytą buvo geros, kelio danga buvo šlapia, apsiniaukę, Vilniuje lijo, buvo keli laipsniai šilumos. Jo sūnus sėdėjo kairėje pusėje užpakalinėje sėdynėje už jo. Važiavo apie 100 km/h greičiu, buvo įjungta greičio palaikymo kontrolė. Netoli Panevėžio jau buvo šviesu, kelio danga šlapia, automobilio kompiuteryje rodė 1,5 šilumos. Tuo metu priekyje ta pačia kryptimi ir iš galo automobilių nebuvo. Ar priešpriešais važiavo automobiliai, pasakyti negali. Staiga pajautė, kad užvažiavo ant apledėjusios kelio dangos ir iš karto jo automobilį sumėtė. Automobilis apsisuko apie 310 laipsnių kampu ir nevaldomas nuvažiavo nuo kelio. Kas toliau buvo nelabai prisimena, nes galėjo būti trumpam praradęs sąmonę. Atgavęs sąmonę norėjo išlipti iš automobilio, bet išlipti negalėjo, nes kairės pusės priekinės durys neatsidarė, jos buvo užspaustos medžių. Jis išlipo pro dešinės pusės priekines duris. Ištraukė sūnų pro dešinės pusės galines duris. Matė ant kelio sustojusį automobilį, iš kurio atėjo du žmonės. Jie pasiteiravo kokia pagalba reikalinga. Taip pat jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Pirmi atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Jie juos apžiūrėjo ir išsivežė į Panevėžio apskrities ligoninę. Dar prisimena, kad į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai. Jo sūnui ligoninėje nustatė kairės pusės peties išnirimą, siuvo galvos plėštinę žaizdą. Po medikų apžiūros jį išvežė tolimesniam gydymui į Vilniaus Santariškių vaikų ligoninę. E. L. nustatė galvos smegenų sutrenkimą, kairiojo šono sumušimą, rankos riešo sumušimą. Po medikų apžiūros jį išleido į namus. Kartu su sūnumi greitosios pagalbos automobiliu išvežė į Vilniaus Santariškių vaikų ligoninę. Grįžęs namo pasijuto blogiau, todėl išsikvietė į namus greitąją medicinos pagalbą ir jį išsivežė į ligoninę, kur po apžiūros jį išleido gydytis į namus. Po eismo įvykio jis savo sūnaus ir žmonos atsiprašė, labai galėjosi, kad taip atsitiko. Jam žmona ir sūnus atleido, pretenzijų neturi. Jis labai gailisi, kad taip atsitiko, pilnai pripažino savo kaltę, kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir neįvertino važiavimo sąlygų (b.l. 111).
Nukentėjusiojo G. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2012-02-25 apie 7.00 val. važiavo kartu su savo tėvu E. L. iš Vilniaus į Panevėžį. Jie važiavo automobiliu Opel Astra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo E. L., o jis sėdėjo užpakalinėje sėdynėje, kairėje pusėje. Jų abiejų saugos diržai buvo užsegti, artimos automobilio šviesos buvo įjungtos. Jie išvažiavo iš Vilniaus apie 5.40 val. Važiuojant G. L. į kelią nežiūrėjo, nes žaidė su mobiliuoju telefonu. Kokiu greičiu važiavo jų automobilis nežino. Tą rytą oro sąlygos buvo geros, nesnigo, tik vietomis kelio danga buvo padengta šlapiu sniegu. Staiga jis pajuto, kad tėvo vairuojamą automobilį sumėtė ir šis pradėjo suktis, nuvažiavo nuo kelio, apsivertė, atsitrenkė į tvorą, kurią sulaužė. Po įvykio iš automobilio pirmas išlipo tėvas ir atidaręs galines automobilio dureles ištraukė G. L. iš automobilio. Jis buvo ištiktas šoko, sunkiai kvėpavo, nejautė kairės rankos. Matė kaip sustojo pro šalį važiavęs automobilis, iš jo atbėgo žmonės, kurie iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Pirmi atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie apžiūrėjo G. L. ir jo tėvą E. L. ir greitosios pagalbos automobiliais juos išvežė į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros G. L. greitosios pagalbos automobiliu tolimesniam gydymui išvežė į Vilniaus Santariškių vaikų ligoninę. Ligoninėje G. L. pragulėjo 3 savaites. Patyrė fizinę žalą, kadangi buvo sužalotas, taip pat patyrė skausmą, nepatogumus, negalėjo sėdėti bei pilnai judinti kairės rankos. Eismo įvykio metu turtinės žalos nepatyrė. Po eismo įvykio tėtis atsiprašė jo ir mamos, labai pergyveno dėl jo sužalojimų, rūpinosi jo gydymu, dalį gydymo apmokėjo. G. L. pretenzijų savo tėčiui neturi (b.l. 51).
2012-02-25 tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2012-02-25 apie 7.00 val. magistralėje Vilnius – Panevėžys 124 km. 500 m., netoli nuo Panevėžio r., Velžio sen., Šilagalio k., įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Opel Astra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susimėtė, nuslydo nuo kelio ir apvirto. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis Opel Astra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui E. L. nustatyti kūno sumušimai. Keleiviui G. L., gim. 2002 m., kuris sėdėjo keleivio galinėje sėdynėje, prisisegęs saugos diržu, VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės priėmimo skyriuje nustatyta kairės alkūnės išnirimas, kairio žastikaulio lūžis, kairės ausies kirstinė žaizda. Po apžiūros G. L. išvežtas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės traumatologijos skyrių (b.l. 18).
2012-02-25 kelių eismo įvykio apžiūros protokolu bei planu, kuriame užfiksuota, kad automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rastas nuvažiavęs nuo kelio, priekiu pasisukęs į Vilniaus pusę; automobilio priekinis ir galinis dešinieji ratai yra 16,40 m atstumu nuo kelio; 3,70 m atstumu nuo automobilio priekinių ratų ašies ir 15,10 m atstumu nuo kelio rastas priekinis automobilio bamperis; nuo bamperio 0,30 m atstumu pievoje, 10,10x3,70 m plote - stiklo ir kitokių nuolaužų koncentracijos vieta, kurios keliui artimiausias kraštas nuo kelio nutolęs 11,00 m. 5,40 m atstumu nuo duženų koncentracijos vietos baigiasi viena stabdymo žymė, kuri prasideda jau nuvažiavus nuo kelio, 0,80 m atstumu nuo kelio krašto; kita žymė prasideda 1,00 m atstumu nuo kelio krašto, tęsiasi 23,60 m, ir baigiasi 6,10 m atstumu nuo duženų koncentracijos vietos (b.l. 20-23).
2012-02-25 transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) deformuotas priekinis bamperis, sugadinti abu išoriniai veidrodėliai, sugadintos visos durys, išdužęs priekinis stiklas, deformuoti visi sparnai, išdužę žibintai, sugadintas bagažinės dangtis, išdužę stiklai, deformuotas stogas ir variklio dangtis (b.l. 24-33).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2014/12(01), kurioje nurodyta, kad E. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 53).
2012-05-23 specialisto išvada Nr. G669/12(05), kurioje nustatyta, kad galvos ir krūtinės sumušimas E. L. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos metu, t.y. 2012-02-25, sužalojant galvą ir krūtinę į kietas ir bukas automobilio vidaus įrangos dalis. E. L. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 57).
2012-05-23 specialisto išvada Nr. G670/12(05), kurioje nurodyta, kad muštinės žaizdos galvoje, galvos smegenų sukrėtimas, kaklo raiščių patempimas, stuburo X-XI-XII-to krūtininių ir I-o juosmeninio slankstelių lūžiai, kairio žastikaulio vidinio krumplio lūžis G. L. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos metu, t.y. 2012-02-25. G. L. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sutrenkimo, kaklo raiščių patempimo, stuburo lūžio bei kairio žastikaulio vidinio krumplio lūžio jo sveikata sutrikdyta daugiau nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 63).
Panevėžio teritorinės ligonių kasos raštu „Dėl žalos atlyginimo“, kuriame nurodyta, kad patirtą žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pilnai atlygino draudimo bendrovė ir ji civilinio ieškinio nereikš (b.l. 86).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. L., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo saugumo reikalavimus, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, ko pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta keleivio G. L. sveikata. Veika baigta. Kaltinamojo E. L. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip neatsargus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo E. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2013-07-07 ryte jis buvo namuose. Namuose buvo ir jo žmona V.. Apie 11.00 val. jie su žmona susikivirčijo, jis jai spontaniškai spyrė koja ir pataikė į juosmenį. V. kluptelėjo. Tuo viskas ir pasibaigė. Jis tuoj pat dėl tokio savo elgesio žmonos atsiprašė. V. nuėjo į miegamąjį ir atsigulė. Daugiau nieko dėl šio įvykio pridurti neturi, yra kaltas, žmonos atsiprašė, su ja susitaikė. Dėl šio įvykio jam gėda ir gailisi. (b.l. 118).
2014-02-10 apklaustas įtariamuoju E. L. parodė, kad lieka prie savo ankščiau įtariamojo apklausų metu duotų dėl įvykio, kuris įvyko 2013-07-07 ryte, apie 11:00 val., kuomet bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šeimyninio konflikto metu spyrė koja savo žmonai V. L. į juosmenį nugaros srityje, ko pasėkoje žmona nukrito nuo apatinio laipto. Kur tuo metu buvo sūnus, jis tiksliai neįsidėmėjo. Duoti parodymai yra išsamūs ir teisingi. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, žmonos atsiprašė, pažada, kad tai daugiau nepasikartos (b.l. 121).
Nukentėjusiosios V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2013-07-07, apie 11:00 val., tarp jos ir sutuoktinio E. L. kilo žodinis konfliktas, nesutarė dėl tos dienos planų, turėjo eiti pietauti pas jos mamą apie 13:00 val., bet pagal jo planus jie būtų nespėję nueiti nurodytu laiku. Ji pasiūlė kitą planą, kuris būtų tinkamas visiems, tačiau jis su tuo nesutiko. Vyras pradėjo ją užgaulioti, kaltino, kad bando atsiskirti nuo jo, jam nepaklūsta. Ji pasakė, kad jie ir taip jau keturi metai kaip nutolę vienas nuo kito, nors ir gyvena kartu. Žodis po žodžio tęsė aiškinimąsi dėl santykių atšalimo. Ji pasakė, kad jis prieš ją naudojo psichologinį ir emocinį smurtą, tai viskas užfiksuota, net vaikai apie tai žino ir matė. Jis dėl to labai susinervino ir jai lipant laiptais žemyn iš antro aukšto į pirmą, spyrė jai koja į nugarą, dėl ko ji nukrito nuo paskutinio laipto ant grindų. Atsikėlusi paėmė telefoną ir skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, tačiau pagalbos išsikviesti nepavyko, kadangi vyras grumtynių metu atėmė telefoną. Pribėgęs sūnus prašė tėvo daugiau jos nemušti ir baigti konfliktuoti. Matėsi, kad tuo metu vyras suvokė esamą situaciją, ja apsikabino, pradėjo atsiprašinėti, prašė, kad neskambintų į policiją. Ji pati išgėrė nuskausminančių vaistų ir atsigulė. Kadangi tą dieną buvo sekmadienis ir poliklinika nedirbo, dėl didelio nepraeinančio skausmo nugaroje 2013-07-08 kreipėsi į Šeškinės polikliniką, kur buvo nukreipta apžiūrai į Lazdynų ligoninę. Ten jai buvo diagnozuotas smarkus nugaros sumušimas. Konflikto metu vyras buvo blaivus (b.l. 99).
Nukentėjusiosios V. L. papildomos apklausos metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji prie savo ankščiau duotų parodymų norėtų papildyti ir patikslinti, kad 2013-07-07 paties įvykio, kai namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyras jai vieną kartą spyrė į nugarą, ir ji parkrito, jų sūnus G. L. (gim. 2002-09-29) nematė. Gvidas tuo metu buvo savo kambaryje. Pats įvykis įvykio tarp koridoriaus ir vonios. Gvidas, tik išgirdęs jos verksmą ir triukšmą, atėjo pasižiūrėti, kas atsitiko. Kaip tik tuo metu vyras bandė atimti iš jos telefoną, kadangi nenorėjo, kad ji skambintų į policiją. Gvidas prašė baigti konfliktuoti. Tai buvo vienintelis kartas, kai vyras prieš ją panaudojo fizinį smurtą, niekada ankščiau nėra kreipusis į policiją. Nenori, kad jos sūnus dėl šio įvykio būtų apklausiamas nei ikiteisminio tyrimo pareigūno, nei ikiteisminio tyrimo teisėjo, kadangi po eismo įvykio, kurio metu 2012 metais vasario mėnesį jis buvo sužalotas, jis yra labai jautrus (b.l. 100).
2013-07-12 specialisto išvada Nr. G 2266/13 (01), kurioje nurodoma, kad V. L. padaryta poodinė kraujosruva nugaros kairėje pusėje, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-07-07) ir būdu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir nebūdingas savęs žalojimui (b.l. 104-105).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. L. žodinio konflikto metu spyrė savo šeimos nariui – žmonai V. L. – vieną kartą į nugarą, ko pasėkoje ši nukrito nuo laiptų. Tokiais E. L. veiksmais V. L. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padaryta poodinė kraujosruva nugaros kairėje pusėje, kas, specialisto išvados duomenimis, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Veika baigta. Asmuo veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo E. L. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (tinkamai pritaikyta nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 140 straipsnio 1 dalies redakcija (Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014-01-13 nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 76-1-00126-12 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi E. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė nepraėjus vieneriems metams po sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b.l. 15-16).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. L. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir laisvės apribojimu, tačiau, esant galimybei, prašo sumažinti skiriamą bausmę (b. l. 148).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas neatsargus nusikaltimas, taip pat nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį - žmoną), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. L. - praeityje neteistas (b. l. 134-135), baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, nuobauda galiojanti (b.l. 133), Sodros duomenimis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 130), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 141, 142, 144), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 140). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą ir laisvės apropojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 10 MGL dydžio bauda už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis rūpinosi nukentėjusiuoju, sumokėjo už jo gydymą ir nukentėjusysis jam atleido, yra per griežta, todėl ji mažintina iki 9 MGL dydžio baudos. Prokuroro siūlomas vienerių metų laisvės apribojimo bausmės laikotarpis už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (ankstesnių teistumų nebuvimas, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvimas) šiuo konkrečiu atveju yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, todėl mažinti jo pagrindo nėra.
Įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas minėtas aplinkybes netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis skirtos bausmės bendrintinos visiškai sudedat.
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę.
E. L. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) minimalių gyvenimo lygių, t.y. 1170 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų) baudą.
E. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija Nr. IX-1706, 2003-07-04) ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:
1) visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;
2) per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu bei paskirti E. L. subendrintą bausmę - vienerių metų laisvės apribojimą, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir 9 (devynių) minimalių gyvenimo lygių, t.y. 1170 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – aštuonių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant E. L. visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 6 (šešių) minimalių gyvenimo lygių, t.y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) baudą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.