- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-01
- Bylos Nr.
- A-858-1168-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių sapnas“
- Atsakovas
- Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Laurai Petrauskaitei, Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Laurai Petrauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių sapnas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių sapnas“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Svajonių sapnas“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 3–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir VTAKT) 2009 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 3K09/99 (toliau – ir Nutarimas).
Pareiškėjas nurodė, kad VTAKT Nutarimu Bendrovei skyrė 7 500 litų baudą už Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą. Pareiškėjas iš dalies sutiko su VTAKT priimtu nutarimu, tačiau nurodė, kad VTAKT neteisingai kvalifikavo padarytą pažeidimą, nurodydamas, kad Bendrovė pakartotinai padarė pažeidimą per 3 metus nuo baudos paskyrimo toje pačioje prekybos vietoje. Bendrovė už pažeidimus prekybos vietoje Tujų g. 23, Vilniuje yra baudžiama pirmą kartą, todėl Bendrovei galėjo būti skirta nuo 3 000 iki 5 000 litų bauda. VTAKT negalėjo taikyti pareiškėjui ekonominių sankcijų už aukščiau įvardintą pažeidimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A15-39/2005 pažymėjo, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Šiai dienai yra nubausta įmonės pardavėja L. V., kuriai 2009 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 270363/P368681 buvo paskirta 500 litų bauda, išdėstant mokėjimą per 5 mėnesius. Bauda buvo išdėstyta atsižvelgus į tai, kad L. V. yra našlė, pensininkė ir išlaiko vaikus. Palikus galioti Nutarimą, susiklostytų tokia teisinė situacija, kad už tą patį pažeidimą Bendrovė bus nubausta 2 kartus, taip pat ir tai, kad Bendrovė negalės išreikalauti regreso tvarka iš darbuotojos padarytos žalos dėl tos pačios priežasties, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį niekas negali būti baudžiamas už tą patį pažeidimą antrą kartą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepimu į skundą (b. l. 32–34) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Nutarimą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės pripažįsta Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą. Kadangi pareiškėjas neginčija, kad pažeidimas padarytas, Tabako kontrolės įstatymas pritaikytas pagrįstai, o Nutarimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Nutarimą. Pareiškėjo teiginys, kad jam priklausančioje prekybos vietoje Tujų g. 23, Vilniuje, Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimas padarytas pirmą kartą yra akivaizdus melas. Pareiškėjas Tabako kontrolės įstatymą pažeidžia sistemingai, nurodytą pažeidimą prekybos vietoje Tujų g. 23, Vilniuje, padarė jau 4 kartą per 3 metus. Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad, taikant atsakomybę už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą, buvo pažeistas non bis in idem principas. Tabako kontrolės įstatymas už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą numato juridinių asmenų atsakomybę, taikomą šiame įstatyme nustatyta tvarka, bei fizinių asmenų atsakomybę Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nustatyta tvarka. Už tą patį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas fizinis ir juridinis asmuo. Juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Nustačius neteisėtos veikos tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo baustas kaip fizinis asmuo. Tokia teisinė situacija galima skiriant administracines nuobaudas juridiniam asmeniui – įmonei ir fiziniam asmeniui – įmonės savininkui. Nagrinėjamu atveju fizinis ir juridinis asmenys nėra tapatūs, nes pareiškėjas yra įmonė, o pardavėja, pardavusi cigaretes nepilnametei, yra samdoma darbuotoja. Iš minėto teisinio reglamentavimo bei Tabako kontrolės įstatymo taikymo teisminės praktikos seka, kad, jei už tą patį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą atsakomybėn trauktini fizinis ir juridinis asmenys, tai kiekvieno iš jų atsakomybės klausimai spendžiami atskirai ir vienas kitam įtakos nedaro. Tai, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK normas buvo patraukta pardavėja L. V., neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės, numatytos Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnyje.
Atsakovas taip pat nurodė, kad Pardavėja L. V. pardavė tabako gaminius nepilnamečiui, t. y. atliko teisei priešingą veiką. Tabako gaminių pardavėjas yra pareiškėjas. Pardavėjo atstovas šiuo atveju yra pardavėja L. V., kuri pareiškėjo įgaliojimu tabako gaminius parduoda vartotojams. Juridinio asmens atsakomybė negalima, jeigu nėra veiką padariusio fizinio asmens, realiais veiksmais padarančio konkrečią nusikalstamą veiką, priskiriamą juridiniam asmeniui. Juridinis asmuo turi organizacinį vieningumą, civilinį bei civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą, tai reiškia, kad juridinis asmuo yra toks pat teisės subjektas, koks yra ir fizinis asmuo. Pareiškėjas prekybinę veiklą vykdė per savo atstovą L. V. ir atsako už jos kaltais veiksmais padarytą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą. Nepilnamečių apsauga nuo neigiamo aplinkos poveikio, taip pat ir sąlygų rūkymo įpročiui susiformuoti sudarymo, yra itin svarbus visuomenės interesas, kurio pažeidimas negali būti pateisinamas jokiais atskiros įmonės ar jos savininkų interesais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad tabako gaminiai prie ypatingos paskirties prekių priskiriami dėl to, kad juos vartojant daroma žala žmonių sveikatai. Kadangi rūkymas kenkia sveikatai, tai gali sukelti neigiamų socialinių pasekmių, valstybė, pagal Konstituciją turinti priedermę rūpintis žmonių sveikata ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą inter alia tam tikrus draudimus, ribojimus ir kt., ir teisinę atsakomybę už tokio teisinio reguliavimo pažeidimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime pabrėžė, kad griežtų sankcijų inter alia didelių piniginių baudų, už tabako ir jo gaminių gamybos, prekybos ir vartojimo reikalavimų pažeidimus, įtvirtinimas savaime negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus atitinkamam teisės pažeidimui
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimu (b. l. 101–105) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, jog VTAKT neteisingai kvalifikavo padarytą pažeidimą, nurodydamas, kad Bendrovė pakartotinai padarė pažeidimą per 3 metus nuo baudos paskyrimo toje pačioje prekybos vietoje, paneigia byloje esanti medžiaga. Šioje byloje aplinkybių, lengvinančių ar sunkinančių pareiškėjo atsakomybę VTAKT nenustatė, todėl pagrįstai pareiškėjui už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytą pažeidimą paskyrė ekonominės sankcijos vidurkį atitinkančią baudą ir pagrindo pripažinti, kad VTAKT nutarimu paskirta sankcija yra neadekvati padarytam pažeidimui ar per griežta, nėra.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors byloje ir nustatytas veikos, už kurios padarymą sankcijos taikytos fiziniam ir juridiniam asmeniui, tapatumas, tačiau non bis in idem principas nebuvo pažeistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A15-39/2005 konstatavo, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime ne bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo. Nagrinėjamoje byloje ekonominė sankcija pritaikyta juridiniam asmeniui, kurio savininkė yra J. M., direktorius – A. A., o administracinė nuobauda – 500 litų bauda – taikyta fiziniam asmeniui L. V.. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakomybėn patraukti asmenys nėra tapatūs, todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad Bendrovė už tą patį teisės pažeidimą nubausta 2 kartus. Pareiškėjas Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą padaro 4 kartą per 3 metus toje pačioje prekybos vietoje, t. y. sistemingai pažeidžia Tabako kontrolės įstatymo nuostatas. Bendrovės 2009 m. gegužės 12 d. pažyma patvirtina, kad Bendrovės bendroji metinė apyvarta už 2008 metus sudaro 433 186,12 litus, tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrindo panaikinti Nutarimu Bendrovei paskirtą baudą, o kitų aplinkybių, dėl kurių Nutarimas turėtų būti panaikinamas, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tabako gaminiai prie ypatingos paskirties prekių priskiriami dėl to, kad juos vartojant daroma žala žmonių sveikatai. Be to, remiantis Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, su tabako gaminiais susijusioms veiklos rūšims, taip pat ir prekybai, taikomas ypatingas valstybinis teisinis reguliavimas. Vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra mokesčiais ir kitomis valstybinio reglamentavimo priemonėmis mažinti tabako gaminių prieinamumą, ypač nepilnamečiams asmenims. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs auščiau išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad skundžiamas Nutarimas atitinka teisės aktų reikalavimus, pažeidimo kvalifikacija yra teisinga, todėl jis yra pagrįstas ir teisėtas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 110) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovės pardavėja L. V., atlikdama darbo pareigas, atstovauja Bendrovei ir baudos skyrimas jai gali būti prilyginamas baudos skyrimui Bendrovei. Kita vertus, nubausta L. V. su paskirta bauda sutiko ir, jeigu baudą sumokės Bendrovė, kuri regreso tvarka turės teisę išieškoti šią baudą iš jos, tai faktiškai ir de jure reiškia, jog L. V. bus nubausta už tą patį pažeidimą antrą kartą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 115–116) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas atiliepime į apeliacinį skundą iš dalies pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, taip pat nurodo, jog apeliacinis skundas yra be argumentų. Atsakovo nuomone Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertino ir ištyrė surinktus įrodymus, teisingai aiškino teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2009 m. balandžio 17 d. uždarajai akcinei bendrovei „Svajonių sapnas“ priklausančiame kioske nepilnametei G. A. pardavėja L. V. pardavė 1 pakelį cigarečių „Slim Agenda“. Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neginčija, todėl jos laikytinos nustatytomis šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalis). L. V. 2009 m. balandžio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N270363 skirta 500 litų bauda už pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 185² straipsnio 2 dalyje (b. l. 9). Tuo tarpu Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Svajonių sapnas“ skyrė 7 500 litų bauda pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalį (b. l. 5–7). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra atsakomybės subjektas pagal Tabako kontrolės įstatymą ir taikytų ekonominių sankcijų proporcingumas.
Taikant teisę inter alia būtina paisyti tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų, kaip draudimas dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Konstitucinis non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to, asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005).
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo. Bausmės, administracinės nuobaudos ar ekonominės sankcijos paskirtis sietina su pažeidėjo nubaudimu bei bendrąja ir specialiąja prevencija. Tiek nubaudimo elementas, tiek ir specialioji prevencija yra nukreipti į pažeidėjo valią, todėl svarbu nustatyti, ar L. V. ir Bendrovės valia yra vieninga. Už tą pačią veiką patraukti atsakomybėn fizinis ir juridinis asmuo turi turėti skirtingas ir savarankiškas valias. Kita svarbi teisinė aplinkybė sietina su paskirtos ekonominės sankcijos (baudos) poveikiu traukiamų atsakomybėn fizinio asmens ir juridinio asmens nuosavybei. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, turi būti konstatuota, kad turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai nepaveikia ir negali paveikti vieno ir to paties asmens nuosavybės. Priešingu atveju asmuo, pakartotinai patiriantis neigiamo pobūdžio turtinius padarinius, būtų pripažintas baudžiamu antrą kartą. Abi nurodytos sąlygos (skirtingos traukiamų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmens valios egzistavimas, taip pat turtinio pobūdžio sankcijos poveikis skirtingų subjektų nuosavybei) yra būtinos. Nustačius patrauktų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmenų valios tapatumą arba nustačius, kad dvigubo nubaudimo atvejais neigiami teisiniai sankcijų taikymo padariniai tenka vienam asmeniui, privalu konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, ir tokia situacija turi būti taisoma panaikinant vieną iš paskirtų sankcijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005).
Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytas draudimas parduoti tabako gaminius nepilnamečiams yra absoliutus ir adresuotas visiems subjektams, kurie verčiasi tabako gaminių pardavimu, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje verčiasi prekyba tabako gaminiais. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 3 000 iki 5 000 litų bauda, už šio draudimo pažeidimą, padarytą toje pačioje prekybos vietoje pakartotinai per 3 metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 5 000 iki 10 000 litų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad jų taikymas yra tarpusavyje susijęs. O tai reiškia, kad Tabako kontrolės įstatymo taikymo požiūriu ūkio subjektas (šiuo atveju pareiškėjas) yra specialus subjektas, kuriam yra nustatytos atitinkamos ekonominės sankcijos už Tabako kontrolės įstatymo nustatytų draudimų pažeidimą. Atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus, nustatyta kitiems subjektams ir pagal kitus teisės aktus, tokiu būdu nelaikytina non bis in idem principo (dvigubos atsakomybės neleistinumo principo) pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-109/2009). Tai, kad atsakomybė asmeniui, neteisėtai pardavusiam cigarečių pakelį nepilnamečiui, ir atsakomybė juridiniam asmeniui, kurio darbuotojas pardavė minėtą cigarečių pakelį, yra netapati patvirtina ir sisteminis Tabako kontrolės įstatymo aiškinimas, kadangi jame yra aiškiai išskiriama Atsakomybė už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus ir tabako gaminių konfiskavimas bei sunaikinimas (Tabako kontrolės įstatymo 25 straipsnis), kaip atsakomybė fiziniams asmenims, pažeidusiems Tabako kontrolės įstatymą, ir Ekonominės sankcijos (Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnis) kaip prevencinės priemonės inter alia juridiniams asmenims. Pažymėtina, kad šių skirtingų atsakomybės formų taikymas taip pat turi atitikti aukščiau išvardytus reikalavimus ir neprieštarauti non bis in idem principo taikymui, ypač tuo atveju, jei juridinis asmuo ir fizinis asmuo byloje sutaptų (pavyzdžiui, individualios įmonės atveju).
Dėl aukščiau nurodytų argumentų Tarnybos skirta ekonominė sankcija (7 500 litų bauda) pareiškėjui laikytina nepažeidžiančia non bis in idem principo ir yra pagrįstai pritaikyta. Nagrinėjamoje byloje negali būti konstatuotas dviejų asmenų (L. V. ir Bendrovės) tapatumo faktas, nes jų valia buvo skirtinga, be to, sankcijos taikomos taip pat skirtingiems asmenims, kadangi turtinio pobūdžio sankcijų poveikis nukreiptas į skirtingų subjektų nuosavybę.
Pareiškėjas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikė papildomą reikalavimą – sumažinti baudos dydį (b. l. 123). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas reikalavimas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl negali būti teikiamas ir apeliacinio proceso metu vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 5 dalimi. Vis dėlto teisėjų kolegija pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su inter alia Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu siekiu mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui. Visuomenės sveikata, kaip aiškus viešasis interesas, ir, ypač, poveikio priemonės, siekiant apsaugoti nepilnamečių asmenų, kaip labiau pažeidžiamų visuomenės narių, sveikatą, įstatymų leidėjo įvertinti kaip svarbios ir ypač atidžiai saugotinos vertybės, todėl nustatytos ir pakankamai griežtos poveikio priemonės. Pareiškėjui skirta poveikio priemonė už aiškiai įrodyta ir neginčytą tabako gaminio pardavimą nepilnamečiui, atsakovas, skirdamas ekonominę sankciją, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytą draudimą ir reikalavimą pažeidė toje pačioje prekybos vietoje pakartotinai per 3 metus nuo baudos paskyrimo (b. l. 74–88), todėl skyrė už nurodytą pažeidimą, atsižvelgęs į sunkinančią aplinkybę, Tabako kontrolės įstatyme numatytą vidurkį – 7 500 litų baudą. Toks baudos dydis teisėjų kolegijos vertintinas kaip pagrįstas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, aiškiai pagrindžiančių, kad skirta bauda yra neproporcinga, ypač atsižvelgiant į tai, jog 7 500 litų yra sankcijoje už nurodytą pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis (pakartotinai per 3 metus toje pačioje vietoje padarytas analogiškas pažeidimas) numatytas vidurkis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skirta ekonominė sankcijai nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Tabako kontrolės įstatymas, į teisės normos, kurių pagrindu skirta ginčijama sankcija, ir į tai, kad yra sunkinanti aplinkybė, rodanti tai, jog iki nagrinėjamo atvejo pareiškėjui taikytų ekonominių sankcijų tikslai buvo nepasiekti, pareiškėjas toliau sistemingai pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir viešąjį interesą.
Teisėjų kolegija, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių sapnas” apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.