- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-68-350/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09889-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Danutė Švitinienė, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- V. I.
- Advokatai
- Eligija Norkienė
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ( 2018-03-01 d. 18 val. epizodas) 55 parų areštu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityta viena para, išbūta laikinajame sulaikyme, kuri prilyginta vienai arešto parai. Arešto bausmę paskirta atlikti areštinėje, jos pradžią skaičiuojant nuo V. I. sulaikymo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu V. I. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2018-03-01 d. 11.20 val. epizodo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl šio sprendimo apeliacinis skundas nėra paduotas.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
1. V. I. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. kovo 1 d. apie 18 val. B. r., K. k., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, konflikto su sutuoktine Z. I. metu, tyčia abiem rankomis pastūmė Z. I., dėl ko ji nugriuvo ant žemės, taip padarydamas Z. I. poodinę kraujosruvą kairiajame sėdmenyje, tuo savo šeimos nariui nukentėjusiajai – sutuoktinei Z. I. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu V. I. skundžia nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, prašo šioje dalyje nuosprendį pakeisti, taikant BK 38 straipsnio nuostatas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismui tokio prašymo netenkinus, prašo sumažinti paskirtos bausmės laiką, kad areštą galėtų atlikti poilsio ir švenčių dienomis.
2.1 Skunde nurodo, kad yra visos sąlygos BK 38 straipsnio nuostatų taikymui, nes jis kaltės padarius jam inkriminuotą veiką neneigia, su žmona susitaikė, ji jam atleido, sukelti žmonai skausmo jis nesiekė.
2.2 Teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nes jo socialiniai ryšiai tvirti, jis vedęs, rūpinasi sūnumi, jo auklėjimu ir išlaikymu. Nuo 2016 metų užsiima altruistine veikla, neatlygintinai duoda kraują, padeda vargstantiems ir našlaičiams, dirba visuomenei. Buvo radęs darbą, dvišalių sutarčių pagrindu ketino vežti krovinius komerciniais tikslais, bet dėl ankstesniu nuosprendžiu paskirto įpareigojimo būti namuose nakties metu darbą prarado, darbdaviai sužinoję apie jo teistumą jo paslaugų atsisakydavo, todėl jis negalėjo užsidirbti ir sumokėti jam paskirtų baudų.
2.3 Aukštesnės instancijos teismui nusprendus netaikyti BK 38 straipsnio nuostatų, prašo bent jau sumažinti paskirto arešto laiką, kad bausmę galėtų atlikti poilsio ir švenčių dienomis, tokiu būdu nebus pakenkta jo būsimiems darbo santykiams, nenukentės šeimos ir socialiniai interesai, jis galės vykdyti kreditinius įsipareigojimus, teiks išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
2.4 Skundo nagrinėjimui taip pat prašo priimti nutartį, kuria Probacijos tarnybai būtų pavesta parengti jo atžvilgiu socialinio tyrimo išvadą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio aplinkės prokuratūros prokuroras P. J. prašo V. I. apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą, nes apylinkės teismas motyvuotai įvertino galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Teismas atsižvelgė, kad V. I. teistas, teistumas neišnykęs, o jo atžvilgiu vyksta dar keli procesai, kuriuose jis kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu. Svarbu ir tai, kad apeliantas ne kartą baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, dėl jam inkriminuotos veikos prisipažino tik teismo posėdžio metu, todėl manyti, kad jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų, pagrindo nėra.
4. Prokuroro nuomone, švelninti V. I. paskirtą bausmę, taip pat nėra pagrindo, nes teismas skirdamas jam bausmę atsižvelgė į visumą BK 54 straipsnyje nurodytų aplinkybių, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota tinkamai.
5. Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo V. I. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Apeliantas skundu prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu motyvuodamas, kad jis su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, o apylinkės teismas netaikydamas BK 38 straipsnio nuostatų nepakankamai atsižvelgė byloje esančius jį teigiamai apibūdinančius duomenis.
9. BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
10. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Nesant bent vienos iš aptartų sąlygų, BK 38 straipsnio nuostatų taikymas kaltininko atžvilgiu yra negalimas. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai byloje nustatomos visos sąlygos, būtinos BK 38 straipsnio nuostatoms taikyti, sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi būti įgyvendinta neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes.
11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog nuteistasis ir nukentėjusioji susitaikė, nėra besąlygiškas pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, kadangi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima daryti išvados, kad V. I. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. I. anksčiau teistas 3 kartus, jo atžvilgiu vyksta dar keli procesai, kuriuose jis kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, jis taipogi ne kartą baustas ir už administracinių nusižengimų padarymą, paskirtų baudų nemoka, o jam inkriminuotą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas reiškia, jog jis išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nusikalsti, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad baudžiamojo proceso tikslai nebus pasiekti netaikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto ir nuteistajam paskiriant bausmę, kadangi net ir atsižvelgiant į jo pateiktus teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
12. Apeliantas nesutinka ir su jam paskirtos bausmės trukme, apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam paskirto arešto laiką, kad bausmę galėtų atlikti poilsio ir švenčių dienomis, nes tokiu būdu nenukentės jo šeimos ir socialiniai interesai.
13. Dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes, nes skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, t.y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nuosprendyje nurodė, jog skirdamas bausmę V. I. atsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, veika baigta, apeliantas anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka. Taip pat atsižvelgta ir į visas apeliaciniame skunde nurodytas į V. I. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad jis vedęs, turi vaiką, yra donoras, pagal gyvenamą vietą charakterizuojamas teigiamai. V. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
17. Atsižvelgdamas į tai, kad už smurtinio pobūdžio nusikaltimą apeliantas teisiamas pirmą kartą, apylinkės teismas visiškai pagrįstai parinko antrą pagal griežtumą V. I. inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, ko apeliantas iš esmės ir neginčija.
18. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto. Įvertinęs visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, nusikalto prieš artimą šeimos narį, moterį), pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. I. nustatė bausmės trukmę, artimą galimam šios bausmės vidurkiui (52 paros).
19. Tai, kad atlikdamas bausmę atitinkamą laiko tarpą nuteistasis bus atribotas nuo šeimos ir visuomenės, nėra pakankamu pagrindu bausmės švelninimui, nes už aktualių pasekmių atsiradimą šiuo atveju yra atsakingas tik pats nuteistasis. Darydamas nusikalstamą veiką, šiuo atveju to paties šeimos nario atžvilgiu, jis neabejotinai turėjo suprasti, kad jo veiksmai gali sukelti jo paties akcentuojamas neigiamas pasekmes, tačiau tai neatgrasė jo nuo nusikalstamų veiksmų.
20. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apeliantui paskirta bausmė yra teisinga, individualizuota tinkamai, todėl švelninti paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, objektyvaus pagrindo nėra. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokios trukmės arešto bausmė atitinka bausmės paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
21. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas V. I. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.
22. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo V. I. apeliacinis skundas atmetamas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. I. apeliacinį skundą atmesti.