- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-130-40/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liudvika Tupienė (pirm.), Petras Rimantas Brazys, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- Ž. Ž.
- Atsakovas
- Č. G., Č.
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė, Vidas Peikštenis
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Č. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-344-147/2007 pagal ieškovės Ž. Ž. ieškinį atsakovui Č. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. Ž. prašė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi šį terminą praleidusi dėl svarbios priežasties, ligos. Priteisti iš Č. G. turtinės 5000 Lt žalos atlyginimo, kurios dydį teisminio nagrinėjimo metu sumažino iki 2400 Lt. Prašė priteisti 90000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001-05-30 apie 7 val. 15 min. sankryžoje Mažeikiai-Tauragė, Kryžkalnis-Vėžaičiai ji važiavo su atsakovu Č. G., kuris vairuodamas jam asmenine nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi 100, v/ Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių (duomenys neskelbtini) ir VW Santana, dėl ko automobiliams susidūrus, autoįvykio metu ji buvo sunkiai sužalota. Jai buvo sumuštas veidas ir galva, lūžo kaukolės pamato ir skliauto kaulai, apatinis žandikaulis, išsiliejo kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, lūžo kairio skruostikaulio kaulai, buvo sumuštos galvos smegenys, apako kaire akimi, regimojo nervo parezė, sužalojimai sukėlė 45 procentų pastovų bendro darbingumo netekimą. Ieškovė dėl tuo metu su atsakovu buvusių artimų santykių sutiko, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje būtų nutrauktas, nurodydama, jog atsakovas atlygino žalą. Tačiau atsakovas atlygino tik dalį turtinės žalos, jai gulint ligoninėje mokėdamas už vaistus ir atveždamas maisto jos motinai. Tačiau dėl ieškovės sveikatos nepataisomo sunkaus sužalojimo atsakovas nėra atlyginęs nei dalies turtinės ir neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 70000 Lt neturtinės žalos, teismo išlaidas, t.y. 800 Lt už advokato pagalbą, 2100 Lt žyminio mokesčio. Priėmė ieškovės ieškinio dėl 2600 Lt turtinės žalos atlyginimo atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė. Ieškinį dalyje dėl 2400 Lt turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu.
Teismas nurodė, kad šiems ieškinio reikalavimams įstatymas numato 10 metų senaties terminą, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Pažymėjo, kad LR CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiško nuostolių atlyginimo principas, kuriuo remiantis nukentėjusysis turi būti grąžintas į tokią padėtį, kokioje būtų buvęs nepadarius jam žalos. Atlyginant žalą bet kuriuo būdu turi būti siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Turtinės žalos atlyginimo atveju tai reiškia, kad turi būti teisingai kompensuoti padaryti nuostoliai. Konstatavo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kokio dydžio turtinė žala padaryta ieškovei, todėl ieškinio dalį dėl 2400 Lt turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėta, nes kitaip būtų pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas. Nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Nustatė, kad ieškovė neginčijamai patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, emocinę depresiją, tad neturtinė žala jai yra padaryta. Nurodė, kad LR CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šiuo atveju tai įrodyta byloje pateiktais įrodymais-nutarimu nutraukti baudžiamąją bylą. Teismas konstatavo, jog žalą padariusio asmens kaltė įrodyta, jos forma yra neatsargumas (LR CK 6.248 str.), turtinė žala, padaryta tiesiogiai ieškovei, neatlyginta. Konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis nėra ypatingai sunki, jo darbo užmokestis vidutiniškai yra 1355 Lt, jis teikia išlaikymą vienam nepilnamečiui vaikui. Nekilnojamojo turto neturi, tačiau atsakovas yra visiškai darbingas, sveikas. Pažymėjo, jog pasekmės, sukeltos atsakovo veiksmų, buvo labai sunkios, dėl patirtų sužalojimų buvo iškilusi grėsmė ieškovės gyvybei, jai buvo atliktos operacijos, sunkūs patirtų traumų liekamieji reiškiniai trukdo gyventi visavertį gyvenimą, ateityje nusimato tolesnis gydymas, operacijos, tad gydymas yra ilgas bei užsitęsęs, kas didina patiriamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į ieškovės amžių, jai yra 33 metai, turi du nepilnamečius vaikus. Teismas nurodė, jog ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, vertinant tik padarytas pasekmes, nėra per didelis. Ieškovės, kaip nukentėjusiojo asmens, didelio neatsargumo, dėl ko žala atsirado, nenustatyta (LR CK 6.282 str. 1 d.) Teismas atsižvelgdamas į esamą turtinę atsakovo padėtį bei kaltės formą (LR CK 6.282 str. 2 d.), jo galimybę dirbti ir užsidirbti, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sumažino atlygintinos neturtinės žalos dydį iki 70000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas Č. G. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-12-27 sprendimą, išskyrus jo dalį dėl ieškinio dėl 2600 Lt turtinės žalos atlyginimo atsisakymo priėmimo ir bylos šioje dalyje nutraukimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atmesti.
1. Nurodo, kad atsakovas reikalavo teismo taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą (LR CK 1.125 str. 8 d.), todėl vien šiuo pagrindu ieškovės reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas.
2. Eismo įvykis, kuriame dėl jo kaltės nukentėjusiai buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, įvyko 2001-05-30, kai galiojo 1964-07-07 redakcijos Civilinis kodeksas, nenustatęs civilinės atsakomybės už moralinę (neturtinę) žalą, padarytą ne tik neatsargiu, bet ir tyčiniu nusikaltimu, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti iš jo neturtinės žalos atlyginimo.
3. Teisme jis pilnai įrodęs, kad visą žalą (ne mažiau 30000 Lt) ieškovei atlyginęs dar iki 2001-08-30, kada buvo priimtas nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą jam ir ieškovei susitaikius, todėl ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas.
4. Teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus byloje dėl apelianto sunkios materialinės padėties.
5. Teismas ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu, nes ieškovė negalėjo pateikti įrodymų apie padarytą turtinę žalą, nors tokio pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą nenumato įstatymas.
6. Apeliantas ieškovei siūlė sudaryti taikos sutartį dėl 25000 Lt žalos atlyginimo, tačiau ieškovė pasiūlymo nepriėmė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Ž. Ž. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
1.Nurodo, kad ieškovė iš karto, tuojau po patirtų sunkių traumų autoįvykio metu, negalėjo žinoti, kokias pasekmes traumos sukels ateityje. Sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą buvo priimtas 2001-08-30, kai jau galiojo naujas civilinis kodeksas, kuris dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo numato 10 metų ieškinio senaties terminą (LR CK 1.125str. 1 d.), o pagal LR CK 1.134 str. 1 d. dėl iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams ieškinio senatis netaikoma.
2. Nurodo, kad LR CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, o pareiškime, kurį rašė baudžiamojoje byloje, nėra nurodyta žalos atlyginimo pinigų suminė išraiška, pareiškimas rašytas ne jos noru, o diktuojant, todėl kaip įrodymas dėl jai perduotų ir gautų pinigų yra niekinis.
3. Nurodo, kad byloje iš esmės yra nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos, aplinkybės ir įrodymai dėl kurių atsirado atsakovo atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos, tame trape ir neturtinės (LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Dėl ieškinio senaties termino
Byloje nustatyta, jog 2001-05-30 autoįvykio metu ieškovė Ž. Ž. buvo sunkiai sužalota. Automobilį vairavo atsakovas Č. G.. 2001-08-30 baudžiamoji byla nutraukta, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius (I tomas b. l. 71). Autoįvykis įvyko, galiojant 1964 m. CK, kurio 84 str. numatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Dabar galiojantis LR CK šiuo konkrečiu atveju numato tokį patį ieškinio senaties terminą, o būtent, su asmeninių teisių pažeidimu susijusiems turtinio pobūdžio reikalavimams, taip pat ir kai kuriems neturtinio pobūdžio reikalavimams įstatymų tiesiogiai nustatytais atvejais ieškinio senatis taikoma bendra tvarka (LR CK 1.134 str. 1 p.). Iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 8 d.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal LR CK 1.127 str. 1 d. (1964 m. CK 86 str.) ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Todėl siekdamas tinkamai įvertinti ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą (objektyvųjį momentą), kuris yra pradinis išeities taškas nustatant konkrečią ieškinio senaties termino eigos pradžią pagal subjektyviuosius kriterijus. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, tačiau, atsižvelgiant į konkrečiais bylos aplinkybes, tai gali būti pagrindu praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.
Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio, ieškovė prašė atnaujinti įstatymų nustatytą terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (I tomas b.l. 1-3), tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog tokiems ieškinio reikalavimams įstatymas numato 10 metų senaties terminą, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados vertintinos kritiškai, tačiau, kolegijos manymu, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Kadangi dėl anksčiau išdėstytų motyvų konstatuota, jog iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 8 d., 1964 m. CK 84 str.), todėl šioje byloje svarbu yra nustatyti, kada apie pažeistą teisę turėjo ir galėjo sužinoti ieškovė. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą (teisės klaidos tikimybę), atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų arba neveikimo įtaką ieškovės subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčiais reikšmės aplinkybes. Byloje nustatyta, jog ieškovė autoįvykio metu buvo sunkiai sužalota, sumuštas veidas ir galva, lūžo kaukolės pamato ir skliauto kaulai, apatinis žandikaulis, išsiliejo kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, lūžo kairio skruostikaulio kaulai, buvo sumuštos galvos smegenys, apako kaire akimi, regimojo nervo parezė, sužalojimai sukėlė 45 procentų pastovų bendro darbingumo netekimą (I tomas b. l. 5, 59). 2007-02-21 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad ieškovei diagnozuoti liekamieji reiškiniai po sunkios galvos smegenų traumos, ieškovė skundžiasi galvos skausmais, galvos svaigimu (I tomas b. l. 125), ieškovės gydymas tęsiasi ligi šiol. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ieškovės argumentais, kad ji dėl su atsakovu buvusių artimų santykių sutiko, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta, 2001-08-28 pareiškime tardytojui nurodė, kad atsakovas žalą atlygino (I tomas b. l. 68), nes nenorėjo pakenkti atsakovo karjerai ir tikėjosi, kad ir jis geranoriškai atlygins žalą. Nesulaukusi iš atsakovo sutarto žalos atlyginimo, dėl ilgo gydymo ir nuolatinio sveikatos blogėjimo, tik 2007-01-09 pateikė teismui ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintinas, o apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino taikymo atmestini.
Dėl teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo
Konstitucijos 30 str. 2 d. nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (KT 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Todėl darytina išvada, kad negali būti nustatytos kokios nors išimtys, pagal kuriais asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (KT 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki LR CK įsigaliojimo, LR CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d.). Minėtoje teisės normoje yra įtvirtintas vadinamasis teisinio santykio išskaidymo principas, kuris reikalauja analizuoti teisinį santykį ne kaip statinį, o kaip dinaminį reiškinį. Kaip byloje nustatyta, pats teisinis santykis atsirado iki įsigaliojant LR CK, t.y. autoįvykis, kuriuo metu buvo sunkiai sužalota ieškovė, įvyko galiojant 1964 m.CK, kuris nenumatė civilinės atsakomybės už neturtinę žalą, padarytą ne tik tyčiniu, bet ir neatsargiu nusikaltimu. Tačiau šis santykis tęsėsi įsigaliojus LR CK, nes 2001-08-30 buvo nutraukta baudžiamoji byla, ieškovė tik 2006 m. pabaigoje suprato apie savo pažeistą teisę ir kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes buvo sunkiai sužalota 2001-05-30 įvykusio autoįvykio metu. Vadovaujantis išdėstytais motyvais apeliacinio skundo argumentai dėl teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo atmestini.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad nepašalinamos jų pasekmės, lieka liekamieji padariniai, tai be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar pavyks užauginti vaikus, sukurti šeimą, ar sužalojimo pasekmes pavyks bent dalinai pašalinti, ar pavyks ateityje gyventi visavertį gyvenimą, susirasti darbą, kiek ateityje materialiai kainuos sveikatos reabilitacija. Susirūpinimas dėl būsimųjų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-255/2005).
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (LR CK 6.250 str. 2 d.). Neturinę žalą LR CK 6.250 str. 1 d. apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. LR CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (LR CK 1.5 str.) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (LR CK 6.250 str. 2 d.). Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Byloje nustatyta, kad 2001 m. gegužės 30 d. atsakovas Č. G., vairuodamas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį, nepraleido pagrindimu keliu važiuojančių automobilių, dėl ko automobiliams susidūrus, autoįvykio metu buvo sunkiai sužalota ieškovė Ž. Ž.. Dėl šios Č. G. nusikalstamos veikos buvo priimtas nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą kaltininkui, kuris padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 246 str. 2 d., ir nukentėjusiesiems susitaikius ( I tomas b. l. 71). Padaręs šį nusikaltimą atsakovas neneigė, pripažino savo kaltę. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko ieškovei atlyginti 25000 Lt neturtinę žalą (II tomas b. l. 39-44), neginčijo medicininių išvadų, jog autoįvykio metu ieškovė buvo sunkiai sužalota, sumuštas veidas ir galva, lūžo kaukolės pamato ir skliauto kaulai, apatinis žandikaulis, išsiliejo kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, lūžo kairio skruostikaulio kaulai, buvo sumuštos galvos smegenys, apako kaire akimi, regimojo nervo parezė, sužalojimai sukėlė 45 procentų pastovų bendro darbingumo netekimą, kuris šiuo metu jau padidėjęs iki 50 procentų, tokiu būdu pripažindamas ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šioje byloje svarbiausiu klausimu yra neturtinės žalos dydis, kurią ieškovė įvardija 90000 Lt. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog žalą padariusio asmens kaltė įrodyta, jos forma yra neatsargumas, jog pasekmės, sukeltos atsakovo veiksmų, buvo labai sunkios, ieškovei dėl patirtų sužalojimų buvo iškilusi grėsmė gyvybei, jai buvo atliktos operacijos, sunkūs patirtų traumų liekamieji reiškiniai trukdo gyventi visavertį gyvenimą, ateityje nusimato tolesnis gydymas, operacijos, tad gydymas yra ilgas bei užsitęsęs, kas didina patiriamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, ieškovė yra 33 metų amžiaus, turi du nepilnamečius vaikus, tad patirtų traumų bei jų liekamųjų padarinių poveikis, negalėjimas tuo pačiu gyventi visavertį gyvenimą, likęs vienos akies aklumas ir kurtumas suteikia papildomus išgyvenimus, neturtinė žala neatlyginta, todėl ieškovės nurodytas neturtinės žalos dydis nėra per didelis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis derintina kartu su LR CK 6.251 str. 2 d. bei LR CK 6.282 str. 3 d. ir taikoma kaip kriterijus, suteikiantis galimybę ne didinti atlygintinos žalos dydį, bet jį mažinti. Tačiau esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie nustatyti, įvertinus sužalojimo sunkumą, išlikusį ieškovės sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, asmenines savybes- jauną 33 metų amžių, galimybių praradimą, o tai, kad žalą padaręs asmuo vidutiniškai uždirba 1355 Lt, teikia išlaikymą vienam nepilnamečiui vaikui, nekilnojamojo turto neturi, negali būti pagrindas žymiai mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-511/2004). Įvertinant aptartų kriterijų visumą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingas, turi galimybę užsidirbti valstybės tarnybos nedraudžiamu darbu, bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu, o apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl turtinės žalos
Byloje nustatyta, jog ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 5000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmė pabaigos ieškovė atsisakė 2600 Lt turtinės žalos atlyginimo, pripažindama, jog atsakovas šią sumą yra jai atlyginęs, o likusią 2400 Lt turtinę žalą prašė priteisti ( II tomas b.l. 39-44). Atsakovas nurodo, kad yra atlyginęs ieškovei 30000 Lt žalą ir tai esą patvirtino teisme apklausti liudytojai. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės prašymas nutraukti baudžiamąją bylą (I tomas b. l. 68) negali būti laikomas įrodymu, nes jis yra nekonkretus, nenurodyta neva atlygintos žalos suma, ieškovei nebuvo žinomos sužalojimo metu padarytos pasekmės, o teisme apklausti liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti, kokiomis sumomis buvo atlyginama ieškovei turtinė žala. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė nėra pateikusi objektyvių įrodymų, kokio dydžio turtinė žala jai padaryta, tačiau kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad neįrodžius turtinės žalos dydžio, ieškinys toje dalyje paliktinas nenagrinėtu. LR CPK 178 str. suformuluota bendra įrodinėjimo taisyklė, pagal kurią ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o atsakovas atsiliepimo į ieškinį faktinį pagrindą. Teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis LR CPK 270 str. priima sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodo išvadą ieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, arba ieškinį atmesti. Įstatymas nenumato galimybės ieškinį palikti nenagrinėtu, ieškovui jo neįrodžius. LR CPK 296 str. numatyti pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėtu pagrindai, kurių nei vienas nenumato galimybės palikti ieškinį ar jo dalį nenagrinėtu, kuomet ieškinys ar jo dalis neįrodyta. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimas dalyje dėl 2400 Lt turtinės žalos atlyginimo palikimo nenagrinėtu keistinas ir ieškovės Ž. Ž. ieškinys dalyje dėl 2400 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Nors atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netesingai taikė procesinės teisės normas, tačiau dėl to byla nebuvo neteisingai iš esmės išspręsta, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidos ( II tomas b. l. 87) apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.), iš atsakovo valstybei priteistinos 15,34 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., ).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n utaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį dėl 2400 Lt turtinės žalos atlyginimo palikimo nenagrinėtu pakeisti ir ieškovės Ž. Ž. ieškinį dalyje dėl 2400 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Č. G. ieškovei Ž. Ž. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo Č. G. valstybei 15,34 Lt (penkiolika litų 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.