Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. R. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020-03-13 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Institucija) vyriausiasis specialistas 2020-02-11 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad patikrinimo metu 2019-12-11, 12.24 val., Klaipėdos miesto autobusų stovėjimo aikštelėje, šalia PC „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai pastebėjo stovintį autobusą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekiniame lange uždėta lentele su užrašu „Užsakytas“. Patikrinimo metu vairuotojas J. R. pateikė techninės apžiūros rezultatų kortelę, transporto priemonės registracijos liudijimą, vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą. Vairuotojas nepateikė keleivių vežimo sutarties. Vairuotojas patvirtino vykdantis užsakomąjį reisą, teigė vežantis neįgalius vaikus nuo „Akropolio“ iki „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais J. R. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-04-13 įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių (toliau – Taisyklės) 18.2 punkto reikalavimus.

J. R. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 457 straipsnio 1 dalį ir 2020-03-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskirta 140 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. R. skundu prašo Institucijos priimtą nutarimą panaikinti, nes nutarimas yra neteisėtas dėl materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimų. Skunde nurodoma, kad užsakomasis reisas buvo vykdomas esant nenumatytoms aplinkybėms, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriaus A. M. prašymą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. R. sutikimą telefonu, nes netikėtai sugedus šios bendrovės autobusui, skubiai reikėjo parvežti „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos vaikus iš PC „(duomenys neskelbtini)“ į paskirties tašką – „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą ((duomenys neskelbtini), Klaipėda). Tokiu būdu vežimas buvo vykdomas pagal žodinę sutartį, kuri buvo sudaryta telekomunikacijų galiniais įrenginiais (telefonu). Šią aplinkybę patvirtina išrašyta PVM sąskaita - faktūra JORI Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur sumai be PVM. Skunde teigiama, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nebuvo tinkamai įgaliotas subjektas, turintis teisę pradėti ir vykdyti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 457 straipsnio 1 dalį, tuo pagrindu šios institucijos surinkti įrodymai negalėjo būti vertinami Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyraus vykdomoje administracinio nusižengimo teisenoje. Pareiškėjo vertinimu, Institucija, neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, tokiu būdu pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalį. Taip pat pareiškėjas skundą grindžia ANK 617 straipsnio įtvirtintos normos pažeidimu, motyvuodamas tuo, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą, nepasisakė dėl 2020-02-25 rašytiniame prašyme (paaiškinime), reg. 2020-02-27 Nr. VTS1-663, teiktų argumentų bei nutarimo preambulėje nepagrįstai pažymėjo aplinkybę, kad byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant. Atsižveigiant į tai, pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad 2019-12-11, jo veiksmuose, vykdant sudarytą galiniais telekomunikacijų įrenginiais žodinę vežimo sutartį, nėra administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymių, nes Taisyklių 18.2 punkto reikalavimo jis nepažeidė. Pažymi, kad nuo to laiko, kai gavo pasiūlymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko dėl vaikų grupės parvežimo, iki tol, kol turėjo juos paimti iš sutartos vietos, buvo likę 20 minučių, todėl jokiais būdais negalėjo spėti pasirašyti su oferentu rašytinės sutarties, juolab kad teisės aktai imperatyviai to nenumato. Nors Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą turėjo pakankamai laiko pašalinti administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu kilusius prieštaravimus ir patikrinti žodinės sutarties egzistavimo faktą, pasinaudojant visomis ANK numatytomis administracinių nusižengimų teisenos priemonėmis ir suteiktomis teisėmis, tačiau to nepadarė, dėl to, pareiškėjo vertinimu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodo, kad su J. R. skunde išdėstytais motyvais nesutinka. Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020-04-26 sprendimu Nr. T2-120 „Dėl pavedimų valdant viešąjį transportą“ 2.4. papunkčiu VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pavesta vykdyti ir organizuoti viso vietinio ir tolimojo susisiekimo keleivinio kelių transporto bei taksi kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose. Šio tarybos pavedimo vienas iš teisinių pagrindų Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau ir – Kodeksas) 4 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2011-12-04 iki 2012-11-21), kurioje nustatyta, kad Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus. Kodekso 13 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad valstybinė kelių transporto priežiūra – veikla, skirta metodinei pagalbai vežėjams teikti, prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir ar tinkamai vykdo šiuos reikalavimus, ir kitoms priemonėms, užtikrinančioms tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančioms galimų pažeidimų skaičių, įgyvendinti. Valstybinę kelių transporto priežiūrą atlieka savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų priežiūros tarnybos (Kodekso 13 str. 2 d. 2 p.). Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomoji institucija ir veikia pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-01-10 įsakymu Nr. AD1-71 (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-04-10 įsakymo Nr. AD1-621 redakcija) patvirtintus VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ įstatus. Kodekso 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisė savivaldybių įgaliotų įstaigų, šiuo atveju VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti transporto priemones, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, ir šių transporto priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūnų stabdomos keleivinės kelių transporto priemonės privalo sustoti. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių reikalingus paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu. Išdėstytas teisinis reglamentavimas nustato ne tik teisę, bet ir pareigą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ tikrinti transporto priemones, vežančias keleivius užsakomaisiais reisais, šios transporto priemonės ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus bei kitus duomenis. Taip pat, atkreipiamas dėmesys, kad ANK 590 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis ANK 589 straipsnio 1 dalies 82 punktu, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2019-12-12 lydraščiu, reg. Nr. S55-661, pagal kompetenciją perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui (toliau ir - Skyrius) medžiagą – patikrinimo aktą, nuotraukas bei vaizdinę medžiagą nusižengimo tyrimo pagal ANK 457 straipsnio 1 dalį atlikimui. Taigi, Institucijos teigimu, pareiškėjas klaidingai vertina VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vykdyto patikrinimo bei duomenų fiksavimo pagrįstumą, šiam faktui prieštarauja aptartas teisinis VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ veikimo pagrindas.

Atsiliepime pažymima ir tai, kad Skyriaus vyriausioji specialistė D. B., prieš surašant 2020-02-11 administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: 20110602800), nuosekliai vadovavosi aptarta teisės norma, t. y. atsižvelgė į VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2019-12-11 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis, nuotraukas, vaizdo įrašą bei į pareiškėjo protokolo surašymo metu teiktus paaiškinimus. Todėl negalima teigti, kad pareigūnas neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Institucija taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą, nepasisakė dėl 2020-02-25 rašytiniame prašyme (paaiškinime), reg. 2020-02-27 Nr. VTS1-663, teiktų argumentų bei nutarimo preambulėje nepagrįstai pažymėjo aplinkybę, kad byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant. Pažymi, kad pareiškėjas, 2020-03-12, 10.00 val., buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą, kurio metu jis pareigūnui dar kartą žodžiu išdėstė savo paaiškinimus ir vertinimus dėl jam pagal ANK 457 straipsnio 1 dalį inkriminuoto nusižengimo prieštaraudamas jam. Šie jo žodžiu ir raštu pateikti duomenys buvo aptarti. Pareiškėjas buvo supažindintas su bylos medžiaga, aptariant ir pateikiant vertinimą apie surinktus įrodymus, bei informuotas, kad procesinis sprendimas (nutarimas) bus priimtas kitą dieną ir išsiųstas jam elektroniniu paštu, dėl to nebuvo prieštarauta. Tokiu būdu, Institucijos manymu, pareiškėjo skundas nėra pagrįstas jokiais duomenimis, kurie paneigtų jam inkriminuoto nusižengimo pagal ANK 457 straipsnio 1 dalį aplinkybes bei nuginčytų Skyriaus priimtą 2020-03-13 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: 20110602800) administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Todėl vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir J. R. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Kaip matyti iš skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patrauktas J. R. ginčija savo kaltę, nusižengimo kvalifikavimą. Tačiau išnagrinėjęs skundo argumentus bei gautą medžiagą, teismas daro išvadą, kad skundžiamu 2020-03-13 nutarimu Institucija tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti, tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus ir teisingai paskyrė nuobaudą. Todėl tenkinti pažeidėjo skundą nėra pagrindo.

Taigi, kaip pirmiau minėta, pareiškėjas ginčija jam inkriminuoto ANK 457 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimą jo veiksmuose bei tam tikrais argumentais iš esmės ginčija Institucijos konstatuotus faktus, tačiau teismas konstatuoja, kad Institucija nepažeisdama procesinių teisės normų reikalavimų išsamiai bei nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo pažeidėjo veiksmus ir pagrįstai remdamasi byloje esančių įrodymų visetu konstatavo J. R. kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. Teismo vertinimu, Institucija įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, todėl pažeidėjui, pripažintam padarius ANK 457 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, įstatymas pritaikytas tinkamai ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nėra jokio pagrindo.

ANK 457 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už ne iš anksto sudarytos ir (ar) neturinčios bendro kelionės tikslo keleivių grupės rinkimą ar vežimą, keleivių grupės vežimą nepateikus iš anksto sudarytos keleivių vežimo sutarties ir (ar) keleivių vežimo lapo ar pateikus neužpildytų dokumentų. Toks pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Ši norma blanketinė, todėl ją taikant būtina vadovautis norminiais aktais, kuriuose reglamentuojama keleivių vežimo užsakomaisiais reisais veikla.

Keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą reguliuoja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (toliau – Kodeksas). Kodekso 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Komentuojamojo straipsnio 4 dalyje (aktuali redakcija nuo 2018-05-20 iki 2019-12-31) nustatyta, kad užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tame pačiame mieste vykstančius renginius. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos. Taigi, Kodekso 18 straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato reikalavimus ir sąlygas, kuriomis turi vadovautis subjektai, vykdantys užsakomąjį reisą.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-04-13 įsakymu Nr. 3-223 patvirtintose Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklėse yra detalizuojama užsakomųjų reisų vykdymo tvarka. Taisyklių 17 punkte nustatytas imperatyvas užsakomojo reiso sutartis sudaryti raštu, kurioje turi būti nurodyta: 1) sutarties sudarymo data, vieta ir numeris; 2) keleivių grupės vežimo tikslas ir maršrutas, nurodant pradinio, svarbiausių tarpinių ir galinio punktų vietovių pavadinimus (vežimo sutartyje ir maršrute turi būti nurodyta transporto priemonės važiavimo be keleivių maršruto dalis); 3) keleivių grupės paėmimo ir išleidimo vietų adresai ir laikas; 4) vežimui naudojamos transporto priemonės markė, modelis; 5) mokestis už vežimo paslaugas ir atsiskaitymo tvarka; 6) vežėjo ir užsakovo susitarimu – kitos sutarties sąlygos. Taisyklių 18.2. punkte įtvirtintas reikalavimus užsakomojo reiso ekipažui turėti keleivių vežimo sutartį, sudarytą tarp vežimo paslaugos užsakovo ir vežėjo, o tais atvejais, kai keleivių vežimo sutartis sudaryta telekomunikacijų galiniais įrenginiais, – duomenis apie susitarimą dėl keleivių vežimo už atlygį sąlygų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.807 straipsnyje nurodyta, kad kroviniai, keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis. Pažymėtina, kad vežimo sąlygas nustato šis kodeksas, atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei kiti transporto teisės aktai. Aptarta CK norma nukreipia į keleivių vežimo teisinius santykius reguliuojančias specialiąsias normas, kurios buvo išdėstytos aukščiau.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad tarp vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. M.) ir užsakovo Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokykla (direktorė E. A.) buvo sudaryta 2019-01-14 autobuso nuomos su vairuotoju Nr. 2019/01/14-1 sutartis (toliau – Sutartis), kuri savo turiniu ir forma atitinka Taisyklių 17 punkte keliamiems reikalavimams. Pagal byloje esantį elektroninį laišką matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-12-11 vykdė užsakomąjį reisą, pagal 2019-12-06 gautą užsakovo Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokyklos išankstinį užsakymą. Pagal šį užsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 2019-12-11, 10.00 val., paimti vaikus iš mokyklos ir nuvežti bei 12.00 val. parvežti iš prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas J. R. skunde nurodo, jog užsakomasis reisas iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ į Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokyklą buvo vykdomas nepažeidžiant keleivių vežimo užsakomaisiais reisais nustatytos tvarkos, nes sutartį dėl Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokyklos keleivių vežimo su vežėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs galiniais telekomunikacijų įrenginiais (telefonu), tačiau toks skundo argumentas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. Kaip matyti iš teismui pateiktų vaizdo įrašų, tai, kad J. R. užsakomojo reiso metu (2019-12-11) su užsakovu Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokykla būtų turėjęs sudarytą rašytinę sutartį, ar sutartį, sudarytą galiniais telekomunikacijų įrenginiais, nustatyta nebuvo. J. R. turistinio autobuso nuomos sutartį, sudarytą 2019-12-11 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. R. IĮ, pateikė Institucijai tik administracinio nusižengimo tyrimo metu. Svarbu pažymėti ir į tai, kad tarp užsakovo Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokykla ir vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos Sutarties 4.2.5. papunktyje nustatytas įsipareigojimas sugedus transporto priemonei, nedelsiant apie tai informuoti Klientą (užsakovą) ir operatyviai pakeisti į techniškai tvarkingą. Sutarties 6.1. papunktyje numatyta, kad paslaugų teikėjas (vežėjas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja neperduoti ir (ar) neperleisti trečiajai šaliai jokių iš šios sutarties kilusių teisių, pareigų ir (ar) pretenzijų be išankstinio kitos šalies (užsakovo) Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokyklos sutikimo. Iš ko seka, kad tarp J. R. IĮ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai negali būti vertinami Taisyklių 17 punkto ir 18.2. punkto kontekste.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. ANK 457 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis J. R. veiksmuose įrodyta, o jo veiksmai pagal ANK 457 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020-03-13 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 20110602800) palikti nepakeistą ir J. R. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.